- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-8-616/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00361-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Pažeidėjas
- G. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. K. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Iš teismui pateiktos G. K. administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad jai Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. ir 134 str. 1 d., buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. G. Š. (K.) nubausta už tai, kad 2016 m. balandžio 30 d., 12.24 val., (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., Mažeikių m., vairavo automobilį „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,77 ± 0,02 promilių girtumas), bei neužsisegusi saugos diržo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 196 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukta G. K. pateikė prašymą (2016-11-18) sutrumpinti jai paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pažeidėjos prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi, G. K. pateikė skundą, prašydama sutrumpinti jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir šią teisę grąžinti.
Skunde pažeidėja nurodo, kad tiek jai inkriminuoto administracinių teisės pažeidimo padarymo dieną iškart po įvykio, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji savo kaltės neneigė, prisipažino padariusi teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Pažymi, kad vairuodama automobilį jautėsi gerai, manė esanti blaivi, alkoholį vartojo išvakarėse, jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, artimas numatytam minimui. Pasak G. K., visa tai rodo, kad jos padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis neigiamas poelgis, įvykęs nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai, t. y. sąlygotas jos perdėto pasitikėjimo savo būsena, o ne siekimo tyčia šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliantė akcentuoja, kad ji niekada nebuvo bausta už tokio pažeidimo padarymą.
Taip pat skunde apeliantė nurodo, kad 2016 m. lapkričio mėn. 2 d. suėjo pusė paskirtojo laiko, kuriam man buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teismo paskirtą baudą sumokėjo, nuobaudos vykdymo laikotarpiu nepadarė jokių teisės pažeidimų, nuo 2010-07-07 dirba UAB „A.“ turto vertintojo–asistento pareigose, kurios apima nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų apžiūrą bei ataskaitų ruošimą, įmonė dirba Mažeikių, Telšių, Plungės, Skuodo, Akmenės, Klaipėdos rajono savivaldybių ribose, todėl transporto priemonės vairuotojo pažymėjimas vykdomoje veikloje yra labai svarbus kriterijus, į darbą buvo priimta iš 5 kandidatų dėl to, kad turėjo vairuotojo pažymėjimą. Pasak pažeidėjos, susidarius komplikuotai situacijai dėl vairuotojo pažymėjimo praradimo, yra apsunkinta kitų darbuotojų veikla (įmonėje su turto vertinimu dirba tik du darbuotojai), be to, dėl teisių praradimo jai buvo skirta drausminė nuobauda.
Taip pat skunde G. K. nurodo, kad 2016-12-02 iš darbdavio gavo pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi ji nebeatitinka įmonės keliamų reikalavimų eiti turto vertintojo–asistento pareigas. Akcentuoja, kad vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra neatsiejamas nuo jos darbinių pareigų vykdymo, kurio netekusi netenka pragyvenimo šaltinio, o dėl to nukentės ne tik ji, bet ir jos šeima – nepilnametė dukra, kurią šiuo metu augina viena, kuri dažnai serga, jai nustatyta bronchinė astma (pridedama pažyma iš PPSC), dažnai tenka lankytis pas gydytojus, tenka dukrą nuvežti į darželį, kuris yra kitame miesto gale – teisių netekimas labai riboja jų judėjimo laisvę.
Savo skunde pažeidėja akcentuoja, kad ji 2016 m. spalio 22 d. baigė papildomus vairuotojo kursus, išklausė UAB Mažeikių miesto psichinės sveikatos centro organizuotą 4 valandų privalomų mokymų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymų programą, yra psichologiškai bei psichiškai sveika, nėra priklausomybės ligų įskaitoje, pagal sveikatos būklę transporto priemonę gali vairuoti be apribojimų, paskirta ir sumokėta bauda – 289 Eur, tikrai nebuvo simbolinė ir jai sukėlė pakankamai neigiamas administracinės nuobaudos paskyrimo pasekmes kaip ir tai, kad jau daugiau kaip šešis mėnesius ji neturi teisės vairuoti transporto priemones ir tai pasiekė administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo netenkinti G. K. skundo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Pirmiausia, atsakant į skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad visos G. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybės, jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos dviejų instancijų teismuose ir detaliai išdėstytos atitinkamai Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarime ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartyje, kurių turinys pažeidėjai žinomas. Dar sykį vertinti tas pačias aplinkybes, kurios jau įvertintos įsiteisėjusiais sprendimais, ir taip argumentuojant lengvinti pažeidėjos teisinę padėtį – nėra pagrindo.
Taigi, iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamos nutarties ir pateikto skundo akivaizdu, jog G. K. suinteresuota ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 str., kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.
Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą, neatsižvelgė į visus duomenis apie pažeidėjos asmenybę bei jos elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertino jos darbinę veiklą ir šeiminę padėtį ir kt. sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis. Duomenys apie sumokėtą paskirtą 289 eurų baudą, apie tai, kad ji atestuota pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, apie jos darbo santykius, šeiminę padėtį (t. p. dukros lankomą darželį ir jos sveikatos būklę), apie darbdavio tarpininkavimą grąžinant teisę vairuoti transporto priemonę ir teiktą gerą pažeidėjos charakteristiką, kad paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė – yra G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl manyti, kad jie nebuvo žinomi apylinkės teismui ir kad į juos teismas neatsižvelgė, nėra pagrindo, tuo labiau, kad šie duomenys aptarti ir skundžiamoje nutartyje.
Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, būtina atsižvelgti ne tik į pažeidėjo elgesį po to, kai jis prarado teisę vairuoti transporto priemones, bet ir į tai, kaip jis elgėsi naudodamasis šia teise. G. K. teisę vairuoti kelių transporto priemones įgijo 2010-01-12, iki 2016-04-30 du kartus buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad šioje byloje paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu G. K. būtų padariusi naują administracinį teisės pažeidimą, tačiau ji automobilį 2016-04-30 vairavo neblaivi, jai buvo nustatytas beveik du kartus leistiną normą viršijantis girtumo laipsnis (0,77 promilės), o tai apibūdina pažeidėją itin neigiamai ir nekoreliuoja su prielaida, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti.
Iš tikrųjų, visos administracinės teisenos metu G. K. prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir gailėjosi dėl to. Kaip minėta, visa tai jau buvo įvertinta priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį, nustatant jai atitinkamai minimalų ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą specialios teisės atėmimo terminą. Kartu būtina pažymėti, kad įvykio metu G. K. ne tik vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bet dar ir nesegėjo saugos diržo ir taip padarė kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Pažymėtina, kad G. K. skunde deklaruojamos aplinkybės, susijusios su būtinybe nuolat ir dažnai vairuoti automobilį (atliekant savo darbines funkcijas, nuvežant mažametę dukrą į darželį, pas gydytojus ir pan.), be kita ko, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau (šiuo atveju ir savo šeimos nariams), bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl įstatymų leidėjas ne atsitiktinai nustatė griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojui neblaiviam ir lengvinti tokio pažeidėjo teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjo interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jos dukros interesais – nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apeliantės naudai, nes visas šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati G. K., o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Kartu pažymėtina, kad G. K. mažametė dukra L., gimusi 2013 metais, kurios interesus pažeidėja itin akcentuoja savo skunde, turi ir tėvą – R. Š., kurio pareiga teikti savo nepilnamečiui vaikui visokeriopą pagalbą ir būtiną išlaikymą yra lygiai tokia pat, kaip ir motinos G. K., todėl nėra pagrindo prielaidai, kad dėl nesutrumpinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino apeliantei bus pažeisti vaiko interesai, tuo labiau, kad iki šiol pažeidėjos dukrai nebuvo kliūčių lankyti darželį, lankytis pas gydytojus.
Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad sutrumpinus G. K. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Priešingai nei teigiama skunde, G. K. nustatytas apsvaigimo laipsnis (0,77 promilės) vidurdienį (12.30 val.), saugos diržų nenaudojimas pagal Kelių eismo taisykles – nevertintinas kaip atsitiktinis neigiamas poelgis, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teismas
nutaria:
G. K. skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.