Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamajam S. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs AB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbuotoju, faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas 3 kartus.

kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 16.00 iki 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus ginčui su į svečius atėjusiu A. P. dėl ankstesnių šio santykių su jo sugyventine N. Š., jis ant kėdės sėdinčiam A. P. vieną ar daugiau kartų sudavė rankos kumščiu į veidą, sukeldamas kraujavimą iš nosies, tuomet abiem rankomis suėmė šį už drabužių, pakėlė nuo kėdės ir vieną ar daugiau kartų keliu spyrė A. P. į krūtinės sritį, po to pargriovė šį ant grindų ir gulinčiam A. P. spyrė kojomis dar ne mažiau kaip 25 smūgius į krūtinės, galvos, abiejų rankų, kairės kojos ir kairio sėdmens sritis bei padarė A. P. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, muštinę žaizdą kaktoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžimus, masyvias kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, poodines kraujosruvas abiejose rankose, kairėje kojoje ir sėdmenyje, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kraujosruvomis krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiais šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi kairės pusės pneuomohemotoraksu, dešinės pusės homotoraksu, dėl ko A. P. įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais jis nužudė A. P.. Šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu S. K. laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 28 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi S. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 28 d., nurodant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, 2, 3 ir 4 dalyse numatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi S. K. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

Baudžiamoji byla gauta teisme, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, šiuo metu nagrinėjama iš esmės, vyksta įrodymų tyrimas, sekantis teismo posėdis paskirtas 2023 m. spalio 9d., todėl būtina spręsti kaltinamajam S. K. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė S. K. taikomą suėmimą pratęsti trims mėnesiams, nes suėmimo sąlygos ir pagrindai neišnykę ir nepasikeitę. Kaltinamasis S. K. ir jo gynėjas neprieštaravo, kad suėmimas būtų pratęstas.. Nukentėjusiosios atstovė pritarė prokuroro prašymui pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą.

Suėmimas S. K. tęstinas, nes pagrindai ir sąlygos taikyti šią kardomąją priemonę neišnykę ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (e. g. Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007). Iš esmės šie pagrindai yra analogiški BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; arba trukdys procesui; arba darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Teismas, spręsdamas dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo įtariamajam/kaltinamajam, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra: liudytojų N. Š., N. C. ir kitų parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys, lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvada, biologinio - DNR tyrimo specialisto išvada, medicinos kriminalistinio specialisto tyrimo išvada, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, daiktų apžiūros protokolai ir kiti bylos duomenys. Šiuo atveju duomenų visuma yra pakankama pagrįstai manyti, jog S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir pakankama taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Tačiau pažymima, kad faktinių duomenų buvimo apie padarytas nusikalstamas veikas konstatavimas tėra kardomosios priemonės skyrimo (ar jos termino pratęsimo) pagrindas, o pagrįstas įsitikinimas apie tokių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Skiriant (tęsiant) suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje S. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo, patvirtina duomenys, charakterizuojantys kaltinamojo šeiminę padėtį, socialinius ryšius bei veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, pobūdis, pavojingumas, gresianti bausmė. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, jog S. K. kaltinamas padaręs labai sunkų (sukėlusį negrįžtamas pasekmes) nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šį nusikaltimą kaltinamasis galimai padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus smurtinius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. turi gyvenamąją vietą, tačiau šis namas priklauso jo seseriai, taip pat jo socialiniai ryšiai yra silpni - jis nevedęs, neturi nekilnojamojo turto, piktnaudžiauja alkoholiu. Nors su sugyventine N. Š. turi du nepilnamečius vaikus, tačiau šie kaltinamąjį saistantys šeimyniniai ryšiai, nelaikytini pakankamais, nes jie nesulaikė kaltinamojo nuo galbūt jam šiame baudžiamajame procese inkriminuoto tyčinio nusikaltimo padarymo. Be to atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis nepilnamečių vaikų neaugina ir neprižiūri (vaikams paskirta globa), kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, taip pat kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį bei jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, spręsti apie pakankamus jo socialinius, darbo bei šeiminius ryšius, kurie užtikrintų, jog švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis bus eliminuota rizika, jog S. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pagrindo nėra, todėl suėmimas kaltinamajam tęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Suėmimas S. K. taip pat taikomas ir tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui (122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šiuo metu šis pagrindas taip pat neišnykęs.

BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, gali būti pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. K. nepripažino sužalojęs A. P., nurodė, kad šis jau atėjo į įvykio vietą sužalotas ir papildomai niekas jo nebesužalojo. Šie parodymai nesutampa su apklaustų liudytojų N. C. ir N. Š. parodymais, lavono teismo medicininio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėmis. Byloje esančiais duomenimis S. K., iki atvykstant medikams ir policijai, darė poveikį kartu su juo gyvenančioms N. C. ir N. Š. - nurodinėjo, kokius parodymus jos turėtų duoti, kad jis pats išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Todėl yra pagrindas manyti, kad S. K. ir vėl gali daryti poveikį minėtoms liudytojoms, tokiu būdu trukdyti procesui, todėl suėmimas kaltinamajam tęstinas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Suėmimas S. K. taip pat taikomas ir tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje darys kitas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu , taip pat ir šis pagrindas nėra išnykęs.

Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad asmuo darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog jis, padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys

Kaltinamajam S. K. inkriminuojama veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. Be to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. K. eilę kartų yra teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe nusikaltimus, padarytus artimoje aplinkoje. Šiuo metu jis kaltinamas padaręs labai sunkų smurtinį nusikaltimą be jokio realaus motyvo. Tai rodo, kad S. K. sistemingai smurtauja. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. K., būdamas laisvėje ir toliau gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl darytina išvada, kad griežčiausios S. K. paskirtos kardomosios priemonės pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo metu nėra išnykęs, todėl jam suėmimas tęstinas taip pat ir šiuo pagrindu.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas S. K. pobūdį ir sunkumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad bus užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo įtariamojo (kaltinamojo) teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme bei siekio užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas S. K., pobūdį ir sunkumą, darytina išvada, kad kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidžia.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, suėmimo terminas S. K. pratęstinas 3 mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamajam S. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.