Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai yra pranešta tinkamai. Ieškovė yra atstovaujama advokatės, todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Pateiktoje išvadoje (b. l. 35-36) siūlo nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė D. S. ir atsakovas A. V. turi nepilnametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Santuokos šalys nesudarė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, Institucijos, duodančios išvadą byloje nurodytos aplinkybės (b. l. 35-36) bei kiti bylos duomenys (b. l. 7, 37) patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, jai yra teikiamos apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos (b. l. 40-41). Ieškovės šeima 2014-04-24 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl socialinių įgūdžių stokos (b. l. 37). Ieškovė dalyvavo ir baigė Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programą (b. l. 39), ieškovės teigimu, ji įgijo žinių apie atskirų vaiko amžiaus tarpsnių raidos ypatumus, skirtingo amžiaus vaikų poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Ieškovė su vaiku gyvena nuo jo gimimo, vaikas yra prisirišęs prie motinos, ugdymo įstaigos nelanko, ugdymu, padedama socialinių darbuotojų, rūpinasi ieškovė. Bylos duomenimis, ieškovė žalingų įpročių neturi.

Atsakovas A. V. šiuo metu atlieka 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, bausmės pradžia – 2016-10-24 (b. l. 35-36, 45). Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prieštaravimo nepareiškė.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi ji turi visas galimybes užtikrinti vaiko teisę gauti visapusiškas gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – vaiko motina D. S., jos gyvenamojoje vietoje.

CK 3.170 str. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Teismas, spręsdamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, kad būtent ieškovė, su kuria teismas nustato nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, turi pareigą suteikti tėvui galimybę netrukdomai bendrauti su sūnumi. Teismas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir atsakovui neprieštaraujant, nustato vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. nustatytina, jog tėvas A. V. su nepilnamečiu sūnumi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį, susitikimų laiką ir vietą suderinęs su ieškove prieš dvi dienas.

Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra šalių vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri jį ir išlaiko.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui neteikia visiškai jokia forma.

Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis per mėnesį – 180 Eur. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje, vaiko poreikiai nuolat didėja, ieškovei išlaikyti vaiką ir pragyventi padeda jos motina ir sesuo.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį (b. l. 11, 12, 13) ir ieškovės atstovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 150 Eur. Ieškovės sunkią turinę padėtį patvirtina ir tai, jog jai yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 14-15).

Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įrodymų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Iš teismo surinktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį (b. l. 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34) matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto neturi; turi dvi transporto priemones, kurios yra išregistruotos, piniginių santaupų banko sąskaitose neturi.

Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis yra netgi mažesnis už orientacinį kriterijų (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur) dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 180 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 180 Eur suma, priteistina iš atsakovo šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl nurodyto dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų vaikui priteisimo yra pagrįstas ir, atsakovui neprieštaraujant, tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016-12-02, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti vaikui 4650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2016-12-02, t. y. po 150 Eur kas mėnesį (31 mėn. x 150 Eur).

Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Ieškovės teigimu, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo pat vaiko gimimo 2014-04-05. Įrodymų apie atsakovo teiktą vaikui išlaikymą, atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 str.), dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4650 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2016-12-02 yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-09-29 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3221-15967 (b. l. 14-15) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo turėtų būti priteista 375,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 216,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 31,00 Eur – už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 31,00 Eur – už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 49,00 Eur (180,00 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) – už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo), 105,00 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (4650 Eur x 3 proc. x 75 proc.), 154,26 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-05-04 pažymą Nr. (2.16) NTP-7-5471 ir 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, tą aplinkybę, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, jog aukščiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, be to, priteisus iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nukentėtų ir šalių nepilnamečio vaiko interesai, kiek jie yra susiję su išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais atsakovas iš dalies atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 7 dalis), tai yra atleidžiamas nuo 216,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo valstybei bei 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 7 dalis), priteisiant iš atsakovo 154,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi A. V. taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) laikinas nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina D. S.; 2) laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2016-12-02, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 93, 96, 98, 99, 177-178, 268-270, 282, 375-380 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį, susitikimų laiką ir vietą suderinęs su D. S. prieš dvi dienas.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-01 iki D. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį pervedant į D. S. sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), 4650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2016-12-02.

Pavesti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti D. V., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Atleisti A. V. nuo dalies - 221,44 Eur - bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Priteisti iš A. V. 154,26 Eur bylinėjimosi išlaidas už D. S. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant: juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi A. V. taikytas laikinosios apsaugos priemonės: 1) laikiną nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymą su jo motina D. S.; 2) laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2016-12-02, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – A. V. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.