Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-366-135/2011

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00329-2010-3

2011 m. spalio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 3 (treji) metai;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir D. P. skirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneri) metai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės dalis bei galutinė bausmė D. P. paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas D. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-06-03 iki 2010-09-04 ir nuo 2010-09-05 iki 2011-06-03. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu D. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. nuo nenustatyto laiko gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, miegamojo kambario spintos viršutinėje lentynoje neteisėtai laikė savadarbį, draudžiamą civilinėje apyvartoje, tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas perdirbant dujinį pistoletą „Baikal“ ir pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais „Browning“ bei keturis šaudmenis – 7,65 mm kalibro šovinius „Browning“, skirtus 1900, 1912, 1922 modelio pistoletams „Brauning“, M.1930, M1944, M 38(H) modelio pistoletams „Mauser“, PP, PPK modelio pistoletams „Walther“ bei kitiems ginklams, – sudėtus į ginklo šovinių dėtuvę, iki 2010 m. birželio 3 d. 15.25 val., kol kratos metu savadarbį šaunamąjį ginklą bei šovinių dėtuvę su šoviniais rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, t. y. 2010 m. rugsėjo 5 d. apie 5.34 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį L. O. – pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14, 133, 135, 202¹ punktų reikalavimus, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tai yra važiavo ne mažesniu kaip 93 kilometrų per valandą greičiu, kai gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km per valandą greičiu, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nebuvo prisisegęs saugos diržu, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko judesio stabilumą praradęs automobilis „BMW 730“ slydo kairiu šonu ir priekine dalimi į priekį, nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, kairiau važiuojamosios dalies automobilis slydo žalia veja kairiu šonu į priekį, o vėliau virto per kairį šoną, judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu, kol sustojo prie Pramonės gatvėje esančio namo Nr. 2, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl trauminės galvos amputacijos kaklo lygyje žuvo automobilyje „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu važiavęs keleivis S. S..

D. P. nuomone, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, įvykdė prokuratūros reikalavimus pripažinti jį kaltu padarius bent vieną tyčinį nusikaltimą, nes jam anksčiau buvo pareikšti įtarimai ir dėl sunkesnių nusikaltimų padarymų, tačiau kaltinimai buvo panaikinti. D. P. nurodo, kad teismas buvo šališkas ir priklausomas nuo prokuratūros suformuotų kaltinimų byloje, todėl jo kaltę grindė spėliojimais, manymais, o ne objektyviais įrodymais.

Nurodo, kad jis (nuteistasis) nuolat važinėdavo ir būdavo Anglijoje, o specialistų išvadose nurodyta, kad ant tirti pateiktų daiktų nebuvo rasta jam priklausančių pėdsakų, ir tai rodo, kad draudžiami daiktai buvo palikti kitų asmenų ir jam nepriklauso.

Savo kaltės dėl kilusio eismo įvykio, dėl kurio žuvo S. S., D. P. neginčija, tačiau skundu nesutinka su nuosprendžiu skirta, jo manymu, per griežta laisvės atėmimo bausme. Mano, kad vaizdo įrašas prie prekybos centro ,,B.“ klubo ,,E.“ yra netinkamos kokybės, tačiau teismas rėmėsi juo ir policijos pareigūno G. A. tarnybiniu pranešimu kaip įrodymais, tuo, suteikdamas privilegijas priklausomai nuo asmens socialinės priklausomybės ir jo veiklos pobūdžio, o tai įstatymu draudžiama, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas. Mano, kad teismas ypač daug dėmesio skyrė jo neigiamam vertinimui, ypatingai akcentuodamas tai, kad jis nusikalto lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos periodu, taip pat teigia, kad administraciniai teisės pažeidimai ir skirtos nuobaudos turi juridinių pasekmių terminus ir šie faktai negali asmenį persekioti ilgesnį laiką, nei numatyta įstatymuose. Neneigia fakto, kad yra teistas kelis kartus, tačiau nurodo, kad kiekvienu atveju buvo susiklosčiusios atitinkamos gyvenimiškos situacijos. Nurodo, kad eismo įvykis yra neatsargus nusikaltimas, o teismas neįvertino skirtumo tarp tyčinio ir neatsargaus nusikaltimo turėdamas tikslą skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad S. S. žūtis kilo sutapus abiejų (jo ir S. S.) neatsargiam elgesiui, kadangi abu prieš įvykį neribojo alkoholio vartojimo, o S. S. niekieno neverčiamas ir nekviečiamas įsėdo į automobilį, abu važiavo neužsisegę saugos diržais. D. P. nuomone, teisine prasme situaciją galima vertinti kaip labai rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį, kurį numato LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas, ir kuris susijęs su eismo įvykio pasekmėmis. Mano, kad teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti jo atžvilgiu lengvinančia atsakomybę aplinkybe, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Teigia, kad teismas ne individualizavo jam skirtą bausmę, o pasielgė aritmetiškai, formaliai ir todėl skyrė akivaizdžiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, ir ji nėra teisinga konkrečioje situacijoje. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismui tinkamai pritaikius baudžiamuosius įstatymus, jam turėjo būti skirta teisinga ir adekvati bausmė, ne didesnė kaip minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė arba bausmė, artima minimaliai. Tai apeliantas teigia atsižvelgdamas į kitas analogiškas bylas, išnagrinėtas LR teismuose ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir mano, kad miesto apylinkės teismas savo išvadoms padaryti naudojo ne visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai juos vertino BPK 20 straipsnio prasme, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, todėl neobjektyviai skyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad teismas, bendrindamas bausmes iš dalies jas sudėdamas, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, tuo subjektyviai griežtindamas galutinę laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, bausmės šiuo atveju turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.

Teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. P. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį bei teisingai paskyrė bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje, ir tinkamai jas subendrino. Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, o tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, neduoda pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas ir bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai ar kad buvo šališkas.

Nuteistojo D. P. kaltę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų, patikrintų, išanalizuotų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. P. patvirtino, kad išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, D. P. ir ji D. P. buvo leidusi naudotis visu butu, nė vienas buto kambarys nebuvo užrakintas. Nors ji planavo užrakinti miegamąjį, tačiau D. P. paprašė ten leisti susidėti daiktus, taip pat nurodė, kad ji turėjo raktus nuo buto, bet į butą buvo užsukusi tik keletą kartų, buto miegamajame matė sudėtus nuomininko daiktus, spintoje buvo sudėti D. P. batai, tik patalynė spintoje buvo likusi jos, A. P., matė, kad bute gyvenama, taip pat nurodė, kad buvo nusiskundimų iš kaimynės, kad vėlai vakare bute garsiai leidžiama muzika (1 t. 153–155 b.l., 2 t. 28 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino D. P. kaip asmenį, kuriam išnuomojo jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (t. 1, 156–159 b.l.). L. T. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dėl to, jog D. P. nuomojamas butas yra virš jos buto, ji girdėdavo, kad bute gyvenama ir dienos metu, ir vakarais, girdėdavo, kaip bute vaikščiojama, durys užsitrenkia, bute vėlai vakare kartais būdavo garsiai leidžiama muzika (1 t. 171 b. l., 2 t. 189–190 b. l.). Iš kratos protokolo matyti, kad D. P. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, miegamajame kambaryje, miegamojo spintelės stalčiuje rastas ir paimtas metalinis šautuvo valiklis, to paties kambario spintoje, viršutinėje lentynoje, tarp pagalvių, rastas ir paimtas pistoletas „Makarov“ su dėtuve ir joje esančiais penkiais šoviniais, tai buvo įvyniota į medžiagos skiautę; virtuvėje rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės, kitame kambaryje ant spintelės rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai, ant stalo rasti du administracinių teisės pažeidimų protokolai, surašyti D. P. 2010-06-01, 2010-06-03 (t. 1, 58–61 b. l.). Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant Rusijos pramonės gamybos dujinį pistoletą „Baikal“, ginklas pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais „Browning“, ginklas priskiriamas prie ginklų, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje, pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti keturi šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, tirti pateiktas vienas savadarbis šovinys, savadarbiu būdu pagamintos kulkos ir savadarbiu būdu įtvirtintos medžioklinio šovinio kapsulės nėra šaudmuo. Keturi 7,65 mm kalibro šoviniai „Browning“ yra tinkami šaudyti, taip pat ir iš tirti pateikto savadarbio pistoleto, o savadarbis šovinys yra netinkamas šaudyti (t. 1, 144–147 b. l.).

Liudytojos A. P., bei T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, jų parodymus apeliacinė instancija vertina kaip patikimų įrodymų šaltinį, juo abejoti teismui pagrindo nėra, todėl apelianto skundo argumentai, kad jis nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, retai būdavo, dažniausiai būdavo išvykęs, o į butą patekdavo ir kiti asmenys, kuriems galėjo priklausyti bute rasti ginklas ir šovininiai, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas butas buvo D. P. gyvenamoji vieta, ir jame jis laikė savo daiktus. Teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina byloje nustatytas nuteistajam D. P. inkriminuoto kaltinimo pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį aplinkybes, todėl tai, kad ant paimto pistoleto, šovinių dėtuvės ir penkių šovinių, paimtų 20410-06-03 kratos metu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nėra rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neduoda pagrindo abejoti įrodymų, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, patikimumu.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis, nesutikdamas su paskirta bausme už LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, prašo įvertinti aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo elgesiu, ir skirti švelnesnę bausmę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kartu su D. P. važiavusio ir per autoįvykį žuvusio S. S. kraujyje rasta 1,24 promilės etilo alkoholio, ir tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (2 t., 196–199 b. l.), tačiau ši aplinkybė, kolegijos nuomone, neduoda pagrindo nuteistajam D. P. teigti, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nukentėjusio asmens provokuojantis ar rizikingas elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamai veikai padaryti, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismai, spręsdami, ar veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti, t. y. ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai nukentėjusiojo asmens elgesys moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis, ir tai iš dalies lemia tai, kad kaltininkas nusikalsta prieš jį.

Įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, t. y. D. P. 2010 m. rugsėjo 5 d., vairuodamas lengvąjį automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14, 133, 135, 202¹ punktų reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tai yra važiavo ne mažesniu kaip 93 km per valandą greičiu, nebuvo prisisegęs saugos diržu, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to judesio stabilumą praradęs automobilis „BMW 730“ nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, slydo žalia veja kairiu šonu į priekį, o vėliau virto per kairį šoną judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl trauminės galvos amputacijos kaklo lygyje žuvo automobilyje kartu važiavęs keleivis S. S.

Pažymėtina, kad nagrinėjant KET pažeidimų bylas, rizikingą nukentėjusiųjų elgesį (šiuo atveju nukentėjusiojo važiavimą neprisisegus saugos diržu ir su vairuotoju, kuris apsvaigęs nuo alkoholio), turėjusį įtakos veikai padaryti ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymams padaryti, galima būtų pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiojo elgesys darytų įtaką kaltininko elgesiui, t. y. kaltininko padarytam eismo saugumo taisyklių pažeidimui. Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. P. Šiaulių mieste vairuodamas automobilį pažeidė KET 14, 133, 135, 202¹ punktus. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-09-05 07:07:19 val. D. P. nustatytas 2,17 promilių girtumas (3 t., 4 b. l.), o 2010-09-05 07.25 val. paimtame D. P. kraujo bandinyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinio sunkumo girtumą (3 t., 8 b. l.). KET 133 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio bei nustato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. O byloje nustatyta, kad nuteistasis D. P. Šiaulių mieste važiavo ne mažesniu nei 93 km per valandą greičiu, kai didžiausias leistinas greitis eismo įvykio vietoje buvo 50 km per valandą, t. y. žymiai viršijo leistiną greitį ir nesuvaldė automobilio, todėl automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apvirto. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivis S. S. buvo apsvaigęs ir nebuvo prisisegęs saugos diržo (KET 202¹), o dėl asmens, vairavusio automobilį, neapgalvotų veiksmų, todėl šiuo atveju pagrįstai nukentėjusiojo elgesys negali būti pripažintas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs D. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, skirdamas D. P. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. D. P. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. D. P. anksčiau teistas septynis kartus, iš jų šešis kartus – už tyčinių nusikaltimų padarymą, o vieną kartą už tai, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo lengvai sužaloti kiti asmenys (5 t., 15–18, 21–79 b. l.), naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, tai yra nusikalto teistumui neišnykus ir baudžiamojo įstatymo prasme yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.), lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos niekur nedirbo, baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., 80–91 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (5 t., 94 b.l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. P. nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti, todėl, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, pagrįstai D. P. parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, D. P. asmenį charakterizuojantys duomenys ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, o transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio pažymi asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymams, bet ir kitiems eismo dalyviams, kadangi automobilio vairavimas, apsvaigus nuo alkoholio, padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Atsižvelgdama į tai, kolegija neturi pagrindo spręsti, kad bausmė, paskirta už LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuri nedaug viršija šios bausmės rūšies vidurkį, taip pat bausmė, skirta už LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuri lygi straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra aiškiai per griežtos. Apelianto skundo argumentas, jog teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi LR BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja teismą, individualizuojant bausmę, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, tame tarpe ir į ankstesnius teistumus.

Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai bendrino bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, numatytus LR BK 253 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir turėjo jas bendrinti apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

Pagal LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir sunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu.

LR BK 10 straipsnis nustato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. D. P. padaryta LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalį yra apysunkis nusikaltimas, o LR BK 281 straipsnio 6 dalyje – neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Pagal LR BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 str. 3–6 d.). Neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi, tačiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas atitinkamo LR BK specialios dalies straipsnio sankcijoje, ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais. LR BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Taigi, LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 5 d.), tačiau dėl to, kad LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali būti sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Teismų praktikoje savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas prilyginamas nesunkiam arba apysunkiam nusikaltimui, todėl šiuo atveju teigti, kad D. P. padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu, nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.