Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46685-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-04-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. 2021 m. sausio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2022 m. gruodžio 12 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio namo bute, miegamajame kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. U., t. y. suėmė jai už kairės rankos plaštakos ir ją pasuko, nukentėjusiajai R. U. parklupus ant grindų, tyčia vieną kartą įspyrė jai į dešinį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 16.30 val., jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad buto duris atidariusi sugyventinė R. U., su kuria kaip sugyventiniai gyvena jau daugiau nei pusantrų metų, yra girta, dėl ko jis supyko ir ėmė priekaištauti. Jau kurį laiką vyko jo ir sugyventinės konfliktai dėl pastarosios girtuokliavimo ir važinėjimosi su kitu vyru. Konflikto metu jis pradėjo R. U. vadinti negražiais žodžiais, įžeidinėti ir atidaręs buto duris pasakė, kad jeigu nepatinka kartu gyventi, tegu drožia pro duris ir eina pas tą vyrą. R. U. išėjo iš buto ir nuėjo pas antrame aukšte gyvenančią draugę A. Pirmos apklausos metu jis sakė, kad R. U. išeidama užkliuvo už grindų kilimėlio ir parkrito, bet iš tikrųjų sugyventinė neparkrito. Kurį laiką jis pabuvo savo bute ir išgėrė nusipirktą alų. Vis dar būdamas pyktas ant R. U. ir norėdamas išsiaiškinti, ką sugyventinė darys: ar su juo gyvens, ar eis pas kitą vyrą, jis nuėjo į kaimynų butą, tiesiai į kambarį, kur girdėjo tarpusavyje kalbančias R. U. ir A. Pradžioje žodžiais užsipuolė A., kuriai ėmė priekaištauti, jog nuolatos geria su R. U.. Po to pripuolė prie R. U., kuri ranka dengėsi veidą. Būdamas labai piktas ant R. U., jis sugriebė sugyventinei už kairės rankos ir šią stipriai pasuko. Nuo pasukimo R. U. parkrito ar parklupo ant grindų. Tuomet jis vieną kartą keliu įspyrė sugyventinei į dešinį šoną. Daugiau jokių smūgių R. U. nesudavė, nes įsikišo kaimynė A. Po to jis grįžo į savo butą, kur iki atvykstant policijos pareigūnams gėrė alų. Atvykusiems policijos pareigūnams jis melavo, sakydamas, kad R. U. užkliuvo už kilimėlio ir pati parkrito, taip užsigaudama ranką. Vėliau jis matė, kad sugyventinės kairė plaštaka yra ištinusi. Jis R. U. atsiprašė ir sugyventinė jam atleido (b. l. 106-109, 112-115).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. U. parodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 16.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo sugyventinis D. B., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį daugiau nei vienerius metus. Grįžęs į namus sugyventinis pradėjo ją įžeidinėti, vadinti įvairiais negražiais žodžiais, kol galiausiai liepė išeiti iš buto. Tada ji nuėjo pas kaimynus, gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po 20 minučių, jai būnant kaimynų buto miegamajame kambaryje, atėjo D. B., kuris vėl ėmė ją įžeidinėti ir priėjo prie jos agresyviai nusiteikęs. Bijodama, kad sugyventinis ranka gali suduoti jai į veidą, ji kaire ranka prisidengė veidą. D. B. tyčia pačiupo už jos kairės rankos plaštakos ir šią pasuko, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Rankos plaštaką skauda iki šiol, ši yra patinusi ir su šia ranka sunku laikyti net kavos puodelį. D. B. sukant ranką, ji parklupo ant kambario grindų. Tada D. B. sudavė smūgį jai į dešinį šoną. Nematė, kuo D. B. sudavė smūgį, tačiau mano, kad sugyventinis galėjo spirti koja, bet nėra tuo įsitikinusi. Dešinį šoną jai suskaudo tik tuo metu, kai buvo suduotas smūgis. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevyks. Sugyventiniui D. B. jokių pretenzijų neturi. Dėl jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 24-27, 28-30).

Liudytojas A. L. parodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 16.30 val., lipant laiptais į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš savo buto išlindęs D. B. jam pasakė, kad į savo namus neįsileistų pastarojo sugyventinės R. U.. Jis D. B. nieko nesakė ir nuėjo. Po kiek laiko, tiksliai pasakyti negali, pas jį ir jo draugę A. U.-S. atėjo R. U., kuri kartu su jo drauge nuėjo į miegamojo kambarį. Tuo metu jis buvo virtuvėje. Po kokių 10-15 minučių pro nerakintas buto duris atėjo D. B. ir nuėjo į miegamojo kambarį. Girdėjo, kaip D. B. šaukė ant R. U., priekaištavo, kad pastaroji santykiauja su kitais vyrais. R. U. sėdint ant sofos, D. B. tyčia sugriebė pastarajai už rankos ir šią pasuko. Matė, kad D. B. sudavė ne vieną smūgį savo sugyventinei R. U., tik negali pasakyti kur. A. U.-S. bandė ginti R. U., tačiau jis draugę patraukė, kad D. B. pastarosios nenuskriaustų. Po to D. B. nebemušė R. U. ir išėjo į savo namus. Šio konflikto metu jis nenukentėjo (b. l. 43-46).

Liudytoja A. U.-S. parodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 17 val., pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo verkdama to pačio daugiabučio namo pirmame aukšte gyvenanti kaimynė R. U., kuri buvo neblaivi. R. U. pradėjo jai sakyti, kad sugyventinis D. B. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir eilinį kartą išvarė iš namų. Ji kaimynei padarė kavos ir abi sėdėdamos miegamajame kambaryje šnekučiavosi. Po kokių 15 minučių pro nerakintas buto duris atėjo D. B., kuris pradėjo ant jos pulti, griebė už rankos ir užvertė ant lovos, pradėjo priekaištauti dėl kišimosi ne į savo reikalus. Iš kito kambario atėjęs sugyventinis A. L. ją apgynė nuo D. B.. Po to D. B. puolė ant R. U., kuri sėdėjo miegamajame kambaryje ant fotelio. Matė, kaip D. B. buvo užsigulęs R. U. ant grindų, tačiau kur konkrečiai pastarajai sudavė ji nematė. Visą tai truko keletą minučių. Po to D. B. atsitraukė nuo R. U. ir išėjo pro duris. Po šio įvykio R. U. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Dėl viso šio įvykio ji D. B. pretenzijų neturiu (b. l. 49-52).

Iš 2022 m. gruodžio 12 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus R. U. kairę ranką matomas krumplių patinimas (b. l. 53-57).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro tiriamo įvykio išrašo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 12 d. 16.46 val. gautas R. U. pranešimas, kad sugyventinis ją sumušė ir išvarė iš namų. Moteris prisiglaudė ir lauks policijos pareigūnų pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-67).

2022 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2022 m. gruodžio 12 d. 16.46 val. garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos, pristačiusios R. U., pokalbis, kurio metu pranešėja paaiškina, kad sugyventinis ją išvarė iš namų ir atėjęs pas kaimynę išsuko ranką, kuri šiuo metu yra ištinusi, išdaužė veidą. Greitosios medicinos pagalbos skambinusioji atsisakė, teigdama, kad tik išnarino ranką, visi pirštai ištino (b. l. 68-71).

Iš Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK 2022 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad įvykio vietoje gauti paaiškinimai, jog 2022 m. gruodžio 12 d., apie 16.46 val., daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje kilusio šeimyninio konflikto metu D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei R. U. į dešinės pusės krūtinės sritį, vieną kartą spyrė koja į dešinės pusės pilvo šoną ir patraukęs už kairės rankos, šią patempė ir pasuko, taip sukeldamas R. U. fizinį skausmą. Ant R. U. dešinio šono matyti kraujosruva ir patinusi kairė ranka. D. B. nustatytas 0,90 prom. neblaivumas, R. U. – 2,16 prom. neblaivumas (b. l. 58-63).

2022 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. B. naudojamos „body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų, susijusių su įvykiu, apžiūra. Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1212_171955_005.MP4“, prasideda 17.19.28. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užlipa laiptais į antrą aukštą ir užeina į butą. Užėjus į kambarį matyti lovoje sėdinti A. U.-S.. Šalia ant fotelio sėdi R. U., kurios pasiteiravus, kas nutiko, R. U. verkdama pradėjo pasakoti, kad: „grįžo sugyventinis ir pradėjo muštis. Visą ranką išnarino.“ A. U.-S. pradėjo pasakoti, jog: „ji pas mane atėjo. Atlėkė jisai, D. ant manęs pulti, draugas ginti. Paskui ant jos čia voliojos. Man biški ranką suko, bet nieko.“ R. U. toliau pasakoja: „va man ranka ištinusi. Nereikia greitosios. Čia kaip sakoma, nieko baisaus.“ A. U.-S. sako: „va čia ant tų tapkių voliojo. Aš ją gyniau. Kaip žvėris“. Girdisi kaip A. L. sako: „tai kam tu kišiesi, tegu sprendžiasi“. Į tai A. U.-S. atsako: „kaip nesikiši, blet jei prie mano akių daužo moterį.“ Pareigūnui L. U. pasiteiravus, ką nukentėjusiajai darė, R. U. atsako: „va, rankas išsukiojo“. Pareigūnui pasiteiravus, kaip išsukiojo, nukentėjusioji paaiškina: „kaip man parodyti? griebkit už rankos ir sukit, spyrė“. A. U.-S. sako: „spardė. Aš mačiau“. Nukentėjusioji toliau sako: „nebejaučiu, žinokit, skausmus, kelis kartus spyrė į šonus“. Pareigūnui paklausus, ar trenkė ranka, R. U. atsako: „į veidą netrenkė“. Pareigūnui paklausus, kur trenkė, nukentėjusioji ranka parodo sau į dešinę krūtinės pusę, sakydama: „va, čionais vieną kartą ir iš kojos spyrė“. Paklausus, ar jai skaudėjo, nukentėjusioji R. U. patvirtina, kad: „duokit aš Jums ranką išsuksiu ir neskaudės? Skaudėjo ir dabar skauda. Medikų nereikia. Sugis.“ Pareigūnui pasitikslinus, ar tikrai nereikia medikų, nes gal lūžusi ranka, nes ji ištinusi, R. U. atsako: „nebus, tik išnarinta. Ištinusi. Gal nebus lūžusi“. Pareigūnas dar kartą pasitikslina, ar jai dar skauda, nukentėjusioji patvirtina, kad: „skauda, norėčiau pareiškimą rašyti“. Nukentėjusiosios paklausus, ar daug yra išgėrusi, R. U. atsako, kad: „su kaimynka butelį vyno išgėrėm.“ Policijos pareigūnai nulipa į pirmą aukštą pas D. B., kuris pareigūnams papasakoja, kad: „grįžau, vos į kambarį galėjau įeiti. Girta. Vėl susiskambino, jau nebe pirmas kartas, tam kažkam, turiu numerį, spėjau užsirašyti. Išsikviečia, išvažiuoja. Nugirdo. Alaus. Cigarečių. Pinigai. Atsiprašant, už pisimą. Ir vėl grįžta davolnia kaip niekur nieko. Šiandien grįžau, baladojaus į duris, kad įleistų į kambarį. Atsikėlė griuvinėdama.“ Pareigūnui paklausus, ar: „nemušei?“, D. B. atsako: „nemušiau. Va pačiam pirštą perplėšė.“ ir parodo apibintuotą dešinės rankos nykštį. Tuomet pareigūnas paklausia: „tai kodėl jai ištinusi ranka?“. D. B. atsako: „ji mane stūmė, vos spėjau užsikabinti, kaip puolė. Nagai jos ilgi, perplėšė. Lėkė va, už to kilimėlio užkliuvo ir griuvo per duris pati.“ Tuo momentu pasigirsta nukentėjusiosios R. U. balsas: „kam tu čia meluoji?“ D. B. sako: „eik, eik galit jūs ją išvaryti? Aš rytoj važiuoju ir ją išregistruoju“. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_1212_006.MP4“, užfiksuota, kaip R. U. D. B. sako: „mėsą pjaustei ir įsipjovei. Prie tavęs aš net piršto nepriliečiau.“ Po to nukentėjusiajai nufotografuojama ranka. Girdisi, kaip D. B. skundžiasi, kaip jos sugyventinė išvažiuoja, geria, gauna pinigus. R. U. atitraukia viršutinius rūbus sakydama: „va čia spyrė“. R. U. parodo savo dešinį šoną. Pareigūnė sako: „va čia matyti mėlynė“. Paklausus, kur daugiau spyrė, R. U. atsako: „žinokit, nebežinau“. Tuomet pareigūnė paprašo parodyti kitą šoną, ant kurio jokių kraujosruvų nesimato. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_1212_172955_007.MP4“, užfiksuota kaip R. U. kaimynų bute kalbama apie įvykį. Pareigūnė A. U.-S. paklausia: „jūs irgi užgavo?“. Moteris atsako, kad: „Nesvarbu. Aš ją gyniau. Biškį nusukė“. Pasitikslinus, kuriame kambaryje viskas įvyko, abi moterys patvirtina, kad viskas įvyko tame pačiame kambaryje, kuriame dabar ir bendrauja. A. U.-S. pareigūnei pasako, kad ji girdėjo, kaip kaimynė R. U. buvo išvaryta iš namų ir tiesiai atėjo pas ją. „Po to, gal už 10-15 min., iš paskos atlėkė čionais. Pirma ant manęs pulti, paskui ją ginti. Tuomet ant manęs pulti.“ Pareigūnė apžiūri įvykio vietą. A. U.-S. kelis kartus pasako, kad pirma ant jos puolė, tuomet ant R. U., kad ji gynė kaimynę, o ją pačią nuo D. B. gynė draugas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_1212_173454_008.MP4“, užfiksuota, kaip D. B. pasakoja savo įvykių versiją, jog R. U. sužalojo jam pirštą, kad ji pati eidama per duris užkliuvo už kilimo. R. U. nustatomas 2,16 prom. girtumas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022-1212-173953_009.MP4“, užfiksuota, kaip D. B. nustatomas 0,90 prom. neblaivumas. Vaizdo įrašas baigiasi 17.41.08 (b. l. 74-77).

Iš 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto apžiūros metu grumtynių pėdsakų nematyti. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 11-19).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis D. B. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis D. B. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis D. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 84-88), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

D. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-130), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. B. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 12 d. 17.35 val. iki 2022 m. gruodžio 13 d. 14.16 val. – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 2 laisvės apribojimo dienas D. B. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.