Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-25 · Byla Nr. 2KT-88/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-25
Bylos Nr.
2KT-88/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“
Atsakovas
A. F.
Advokatai
Pranas Makauskas
Civilinė byla Nr. 2KT-88-2013
Pirmosios instancijos teismo bylos Nr. 2-71-314-2013
Teisminio proceso numeris 2-09-3-01163-2012-0
Teismo procesinio sprendimo kategorija 98.1., 94.4.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis rašytinio proceso forma išnagrinėjo bylą Nr. 2KT-88-2013 pagal pareiškėjos (atsakovės) – A. F. pareiškimą dėl visų Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-71-314-2013 pagal ieškovų – Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei – A. F. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva bei nuomininkės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos nagrinėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja (atsakovė) – A. F. 2013-06-11 rašytiniu pareiškimu, adresuotu Druskininkų miesto apylinkės teismo pirmininkei, nuo civilinės bylos Nr. 2-71-314-2013 nagrinėjimo šalina visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus ir prašo perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 143-144).

Nušalinimą visam Druskininkų miesto apylinkės teismui bei prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-71-314-2013 perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovė – A. F. pareiškė ir 2013-06-11 byloje įvykusio teismo posėdžio metu (2013-06-11 teismo posėdžio protokolas, b. l. 152-153).

Druskininkų miesto apylinkės teismui reiškiamą nušalinimą pareiškėja (atsakovė) – A. F. grindžia tuo, kad šiame apylinkės teisme jos atžvilgiu yra priimami nepalankūs sprendimai, visi Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjai turi išankstinę nuostatą dėl bylų, kuriose dalyvaujanti pareiškėja, baigties.

Civilinę bylą Nr. 2-71-314-2013 nagrinėjantis Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas – Antanas Šeštokas pateikė paaiškinimą dėl atsakovės pateikto nušalinimo, kuriame nurodė, jog jis yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-264-314-2013 pagal ieškovo – UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovei – A. F. dėl įsiskolinimo už buto šildymui suvartotą šilumos energiją priteisimo ir 2013-05-15 sprendimu, kuris yra neįsiteisėjęs, ieškovo ieškininius reikalavimus patenkino visiškai. Teisėjas nurodo, jog šis civilinėje byloje Nr. 2-264-314/2013 priimtas sprendimas yra susijęs su teismų procesine veikla (teisingumo vykdymu) ir negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei pagrindas teisėjui nuo bylos nagrinėjimo nušalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu, yra įsitikinęs, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, jis turi teisę, laikydamasis nustatytos tvarkos, skųsti tokį teismo sprendimą apeliacine bei kasacine tvarka aukštesnės instancijos teismams. Atsižvelgdamas į tai, teisėjas Antanas Šeštokas yra įsitikinęs nesant pagrindo tenkinti pareiškėjos (atsakovės) A. F. pareiškimą dėl nušalinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl visų Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-71-314-2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui netenkintinas.

Dėl pagrindų teisėjui (teismui) nušalinti nuo bylos nagrinėjimo

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Kitaip tariant, visais atvejais byloje dalyvaujančio asmens, kuris reiškia nušalinimą teisėjui (teismui), abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Pareiškėja (atsakovė) – A. F. nušalinimą, kurį reiškia visiems Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjams, grindžia vien ta aplinkybe, kad šio apylinkės teismo nagrinėjamose (išnagrinėtose) bylose jos atžvilgiu yra priimami pareiškėjai (atsakovei) nepalankūs teismo procesiniai sprendimai; pareiškėja (atsakovė) mananti, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjai turintys išankstinę nuostatą dėl bylų, kuriose dalyvaujantis asmuo yra A. F., baigties.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Druskininkų miesto apylinkės teismo žinioje yra 3 civilinės bylos (visos teisėjo – Antano Šeštoko žinioje), kuriose dalyvaujantis asmuo (atsakovas) yra A. F.:

1) Civilinė byla Nr. 2-264-314-2013 pagal ieškovo - UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovei – A. F. dėl skolos už buto šildymui suvartotą energiją priteisimo, kuri išnagrinėta 2013-05-15 priėmus sprendimą ir visiškai patenkinus ieškovo ieškinį, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs;

2) Civilinė byla Nr. 2-165-314-2013 pagal ieškovo – UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei – A. F. dėl skolos priteisimo;

3) Civilinė byla Nr. 2-71-314-2013 pagal ieškovų – Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei – A. F. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva bei nuomininkės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

Nagrinėjamu atveju, matyti, jog pareiškėjos (atsakovės) – A. F. netenkina Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjo – Antano Šeštoko 2013-05-15 sprendimas civilinėje byloje, kuriuo ieškovo – UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistas įsiskolinimas, susidaręs dėl neatsiskaitymo už buto šildymui suvartotą šilumos energiją. Tačiau pats faktas, jog priimdamas sprendimą, teisėjas – Antanas Šeštokas tenkino ieškinį, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-264-314/2013 nėra įsiteisėjęs, pareiškėja (atsakovė) naudojasi procesine teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, ginčyti jo teisėtumą ir pagrįstumą. 2013-06-14 Druskininkų miesto apylinkės teisme gautas apeliacinis skundas dėl 2013-05-15 sprendimo, kuris 2013-06-17 priimtas. Vadinasi, tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų ieškinį, nustatys apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Tai, kad teisėjas tenkino ieškinį vienoje byloje, iškeltoje atsakovės – A. F. atžvilgiu, visiškai nesudaro pagrindo teigti, jog jis iš anksto turi susiformavęs nuomonę ir dėl kitų tos pačios atsakovės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų, kurios dar neišnagrinėtos iš esmės, baigties, turi išankstinių negatyvių nuostatų jos atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, jog civilinę bylą Nr. 2-71-314-2013 nagrinėjantis teisėjas – Antanas Šeštokas yra šališkas ir negali šios bylos objektyviai išnagrinėti, pareiškėja (atsakovė) nenurodė ir nepateikė tokių aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Tvirtinimas, jog esama išankstinės nuomonės dėl bylos baigties, laikytinas konkrečiais įrodymais nepagrįsta pareiškėjos (atsakovės) prielaida.

Dėl reikalavimo nuo bylos nagrinėjimo nušalinti visą Druskininkų miesto apylinkės teismą

Pareiškėja (atsakovė) tais pačiais pagrindais (t. y., jog Druskininkų miesto apylinkės teismas jos atžvilgiu priimantis nepalankius procesinius sprendimus, turi išankstinių nuostatų dėl bylos baigties) prašo nuo civilinės bylos Nr. 2-71-314-2013 nagrinėjimo nušalinti visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus ir perduoti bylos nagrinėjimą kitam teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 68 str. 4 d. nustatyta, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas tik konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Taigi, nušalinimo visam teismui pareiškimo procesinis įstatymas tiesiogiai nenumato.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra formuojama nuostata, kad nušalinimas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams gali būti pareiškiamas tik tada, kai yra absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais. Absoliučius pagrindus teisėjui (teismui) nusišalinti (nušalinti) nuo bylos nagrinėjimo nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 str. 1 d. Tokiais absoliutaus pobūdžio pagrindais yra laikoma: paties teisėjo buvimas byloje dalyvaujančiu asmeniu arba tai, kad jis su byloje dalyvaujančiais asmenimis yra susijęs teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, teisėją su bylos šalimis ar kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis siejantys giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminystė, šoninės linijos antro laipsnio giminystė (tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys), giminystė, atsiradusi dėl įvaikinimo (įtėviai ir įvaikiai)), svainystės ryšiai, santuokos, globos, rūpybos teisiniai santykiai, teisėją su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieję atstovavimo byloje teisiniai santykiai, tiesioginis ar netiesioginis teisėjo, jo sutuoktinio ar artimųjų giminaičių suinteresuotumas bylos baigtimi, dalyvavimas priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme, dalyvavimas byloje kaip liudytojo, eksperto, prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovo. Tokio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų absoliutų pagrindą nuo civilinės bylos nagrinėjimo nušalinti ne tik bylą nagrinėjantį teisėją – Antaną Šeštoką, tačiau taip pat ir visus kitus Druskininkų miesto apylinkės teisme dirbančius teisėjus, pareiškėja (atsakovė) nenurodė. Taigi, absoliučių nušalinimo pagrindų, kurie įgalintų Kauno apygardos teismo pirmininką tenkinti prašymą dėl apskritai viso Druskininkų miesto apylinkės teismo nušalinimo, nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad praeityje Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjai yra nagrinėję civilines bylas, kuriose dalyvaujantis asmuo buvo pareiškėja (atsakovė) – A. F.. Pavyzdžiui, 2012 metais Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjos – Leonora Jakubauskienė ir Danguolė Urbanavičienė civilinėse bylose Nr. 2-896-418-2012 ir Nr. 2-343-297-2012 iš A. F. ieškovo – UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ naudai sprendimais už akių priteisė įsiskolinimus, kurie už tam tikrus laikotarpius buvo susidarę už buto šildymą. Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais atsakovės prievolė sumokėti už buto šildymui suvartotą šiluminę energiją buvo patvirtinta teismo sprendimais už akių, kadangi atsakovė elgėsi pasyviai, į jai pareikštus ieškinius per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų, todėl bylos buvo išspręstos remiantis ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais jo reikalavimą. Be to, Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė taip pat išnagrinėjo ir civilinę bylą Nr. 2-6-297/2013 pagal ieškovės – A. F. ieškinį atsakovui – UAB „Hesona“, trečiajam asmeniui – VSDFV Druskininkų skyriui dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2012-04-16 sprendimu ieškinį atmetė. Gi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1554-619-2013 šį Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą pripažino esant teisėtą ir pagrįstą bei paliko jį galioti. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Druskininkų miesto apylinkės teisėjai praeityje yra nagrinėję bylas, kuriose dalyvaujantis asmuo buvo A. F., tačiau tai yra kitos civilinės bylos ir dalyvavimas jas nagrinėjant nereiškia Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų negalimumo dalyvauti nagrinėjant šį civilinį ginčą dėl gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Juo labiau, kaip ir buvo minėta, pagrindu abejoti Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu nesudaro ta aplinkybė, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme buvo priimami A. F. nepalankūs procesiniai sprendimai. Šie teismo sprendimai yra įsiteisėję (sprendimų už akių, priimtų jos atžvilgiu, A. F. peržiūrėti neprašė, sprendimo byloje dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir žalos atlyginimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertino ir jį galioti paliko aukštesnės instancijos teismas), todėl nekyla abejonių, kad priimdami tokio turinio procesinius sprendimus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjai įgyvendino tiesiogines savo funkcijas – vykdyti teisingumą, spręsti tarp asmenų kylančius ginčus dėl teisės ir joks jų šališkumas A. F. atžvilgiu tame neįžvelgtinas.

Dėl prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui

Reikšdama nušalinimą visam Druskininkų miesto apylinkės teismui, pareiškėja (atsakovė) – A. F. taip pat prašė perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nors Kauno apygardos teismo pirmininkas nenustatė nei pagrindų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ją nagrinėjantį teisėją – Antaną Šeštoką, nei juo labiau – visus likusius Druskininkų miesto apylinkės teisme dirbančius teisėjus ir todėl prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui apskritai nenagrinėtinas, vis dėlto atkreiptinas pareiškėjos (atsakovės) dėmesys ir jai išaiškintina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam ji prašė perduoti bylą, nepatenka į Kauno apygardos teismo veiklos teritoriją. Tai yra vienas iš Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtų apylinkių teismų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str., reglamentuojančio bylų perdavimo kitam teismui tvarką, 3 d. yra nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei egzistuotų pagrindas šalinti nuo bylos nagrinėjimo visą Druskininkų miesto apylinkės teismą, atsakovės prašymo perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui, Kauno apygardos teismo pirmininkas neturėtų įgalinimų spręsti, kadangi tokio klausimo sprendimas pagal civilinio proceso įstatymą yra priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai.

Dėl nušalinimo klausimu priimamų teismo nutarčių neskundžiamumo

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo pirmininkui sprendžiant pareiškėjos (atsakovės) visam Druskininkų miesto apylinkės teismui pareikštą nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. 2-165-314/2013 nagrinėjimo, pareiškėjai kilo abejonių dėl nušalinimo klausimu priimamos teismo nutarties neskundžiamumo, Kauno apygardos teismo pirmininkas, vykdydamas teisių išaiškinimo proceso dalyviams pareigą, laiko esant tikslinga išaiškinti pareiškėjai (atsakovei) teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka sąlygas bei tvarką.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 str. 1 d. numatyta, kad teismo nutartis skųsti apeliacine tvarka skyriumi nuo teismo sprendimo, kuriuo teismas išnagrinėja bylą iš esmės, t. y. paduoti dėl teismo nutarties atskirąjį skundą galima, jeigu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas tiesiogiai numato tokios nutarties apskundimo galimybę arba taip pat tuomet, kai teismo nutartis užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 str., kuris reglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, 2 d. nustato, kad pareikštas nušalinimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti, tačiau galimybės apskųsti pareikšto nušalinimo klausimu priimtą teismo nutartį įstatymas nenumato. Be to, nutartis, kuria atsisakoma teisėją (teismą) nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, nėra nutartis, kuri užkirstų kelią tolimesnei bylos eigai. Priešingai – atsisakius tenkinti pareiškimą dėl nušalinimo, byla sugrąžinama tam pačiam teisėjui, kuriam ji paskirta nagrinėti, ir šis tęsia procesą byloje toliau. Taigi, atitinkamai darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta teisėją (teismą) nušalinti, yra neskundžiama aukštesnės instancijos teismui. Atkreiptinas pareiškėjos (atsakovės) dėmesys į tai, kad atsisakymas tenkinti pareiškimą dėl nušalinimo, neatima dalyvaujančio byloje asmens teisės teikti naują pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo, jeigu asmuo turi galimybę nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 str. 1 d. būtų laikomos absoliučiais nušalinimo pagrindais, arba kitokias konkrečias faktines aplinkybes, kurios keltų abejonių teisėjo (teismo) nešališkumu (LR CPK 66 str.), ir pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kita vertus, proceso įstatymas (LR CPK 69 str. 5 d.) numato sankcijas asmenims, kurie procesine teise reikšti nušalinimus piktnaudžiauja. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia kaip akivaizdžiai nepagrįstų nušalinimų reiškimas, darymas tai pakartotinai ir nenurodant jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą teisėjui (teismui) nušalinti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 68 str. 5 d. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Asmeniui, piktnaudžiaujančiam teise reikšti nušalinimus, bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba teismo pirmininkas (jo pavaduotojas), apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, šių teismų Civilinių bylų skyriaus pirmininkai, sprendžiantys visam apylinkės ar apygardos teismui pareikštus nušalinimus, turi teisę skirti procesinę nuobaudą, t. y. įpareigoti nušalinimo teise piktnaudžiavusį asmenį sumokėti baudą.

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str. 1, 4 d., 291 str., 65 str. 1 d., 66 str., 68 str. 2, 4 d., 69 str. 1-2 d. d., 334 str. 1 d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės) – A. F. pareiškimo dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-71-314-2013 nagrinėjimo netenkinti.

Grąžinti bylą ją nagrinėjančiam Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjui Antanui Šeštokui.

Patvirtintą nutarties kopiją siųsti pareiškėjos (atsakovės) – A. F. ir ieškovų: Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ procesinio atstovo – advokato Prano Makausko žiniai.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis