- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-940-125/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- A. M., A. Š., V. V.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams A. M., A. Š., V. V., tretiesiems asmenims Klaipėdos 4-ojo notarų biuro notarei Ilonai Mineikienei bei Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Janinai Neverdauskaitei dėl įgaliojimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, arešto žemės sklypui panaikinimo ir kitų teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2006-08-24 jos išduotą įgaliojimą A. M., pripažinti negaliojančiu 2007-08-20 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. 6082, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 46 000 Lt skola kreditoriui V. V., pripažinti negaliojančiu 2006-09-08 užregistruotą hipotekos lakštą, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 18 000 Lt skola kreditoriui A. Š., priteisti iš A. M. 4 100 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi Nr. 157-1N/2008 taikytą areštą – jai nuosavybės teise priklausančiam 0,9700 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovu A. M. 2006 metų rugpjūčio mėnesį žodžiu sutarė, jog jis už atlygį užsiims jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimu. Buvo sutarta, kad prieš parduodamas žemę A. M. pakeis žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų statybai, todėl 2006-08-24 pas notarą A. M. surašė įgaliojimą. Įgaliojimo turinį nustatė A. M., aiškindamas, kad jame įtvirtinti visi būtini elementai dėl žemės paskirties pakeitimo. Šis įgaliojimas buvo koreguojamas du kartus, keičiamos įgaliojimo apimtys. Paskutinę įgaliojimo redakciją ieškovė pasirašė namuose, nedalyvaujant notarei. Ieškovė teigė, kad dėl amžiaus ir ligos, duodama įgaliojimą A. M., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes ginčijamo įgaliojimo apimtis yra didelė. Įgaliojimą ji 2007-11-09 panaikino. 2008-11-04 gavo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-30 įspėjimą dėl turto pardavimo iš varžytynių arba perdavimo administruoti kreditoriui per 1 mėnesį negrąžinus skolos. Iš įspėjimo paaiškėjo, kad skolininkas A. M. yra įkeitęs jos žemės sklypą pagal 2007-08-20 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. 6082, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 46 000 Lt skola kreditoriui V. V.. Iš 2007-08-20 užregistruoto hipotekos lakšto Nr. 6082 paaiškėjo, kad atsakovas A. M. žemės sklypą jau buvo įkeitęs A. Š. pagal 2006-08-28 hipotekos lakštą. Tai, kad atsakovas žemės sklypą įkeitė jau po 4 dienų nuo įgaliojimo gavimo, rodo, jog jis ir neplanavo pasiekti įgaliojimo tikslų, o pasinaudojo juo asmeninių turtinių problemų sprendimui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ne tik nesuteikė jai informacijos apie paskolų gavimą ir žemės sklypo įkeitimą, bet ir nevykdė pareigos perduoti jai viską, ką jis gavo vykdydamas jos pavedimą. Nei išduotame įgaliojime, nei įstatymuose nėra numatyta, kad įgaliotasis gali sudaryti sandorius savo naudai. Įstatymas draudžia atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktą, todėl ieškovė teigė, kad 2006-09-08 ir 2007-08-20 hipotekos lakštai turi būti pripažinti negaliojančiais ir prašė panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. 157-1N/2008 taikytą areštą įkeistam daiktui. Ieškovė teigė, kad atsakovas A. M. įkeitimo sandorius sudarė panaudodamas apgaulę, padarydamas jai turtinę ir neturtinę žalą. Prašė iš atsakovo A. M. priteisti palūkanas, nes įstatymas įtvirtina, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Turtinę žalą ieškovė vertino taikydama 5 proc. įstatymines palūkanas tam periodui, kai atsakovas naudojosi be teisinio pagrindo gautomis paskolomis ir nurodė, kad atsakovas A. M. nuo 2006-08-28 iki šiol naudojasi A. Š. 18 000 Lt paskola, t. y. apie 2 metus, todėl palūkanos sudaro 1 800 Lt; nuo 2007-08-10 iki šiol naudojasi V. V. 46 000 Lt paskola, t. y. apie 1 metus, todėl palūkanos sudaro 2 300 Lt. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. M. 10 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl atsakovo A. M. veiksmų, pablogėjo jos sveikata, patyrė pažeminimą, išgyvenimus dėl šeimos nariams padarytos netiesioginės žalos. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas sukčiavo, todėl prašė kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. M. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-02-03 sprendimu bylos dalį dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 priėmė 2008-10-06 sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovams A. M. ir G. P. bei tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. Mineikienei ir Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei J. Neverdauskaitei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas. Byloje ieškovė O. G. prašė pripažinti negaliojančiu 2006-08-24 išduotą įgaliojimą A. M., patvirtintą Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. Neverdauskaitės, bei pripažinti negaliojančiu 1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, patvirtintą Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės I. Mineikienės. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti 2006-08-24 įgaliojimą negaliojančiu nutraukti dėl to, kad teisme jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes dabartinis ieškovės prašymas dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ab initio identiškas. Nepatenkinus ieškovės pirmojo reikalavimo dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, teismas konstatavo, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti kitų išvestinių reikalavimų, tačiau atskirai pasisakė dėl jų. Įgaliojimu atsakovui buvo suteikta teisė savo vardu sudaryti paskolos sutartis ir galimybė tuo tikslu įkeisti ieškovės nekilnojamąjį turtą, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas A. M. veikė teisėtai ir sąžiningai. Teismas pažymėjo, jog CK 2.134 str. 1 d. nustato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais, todėl teismas padarė išvadą, jog A. M., sudarydamas su A. Š. ir V. V. paskolos sutartis ir pasirašydamas su jais pagal 2006-08-24 įgaliojimą hipotekos lakštus žemės sklypų savininkės vardu, nepažeidė CK 2.134 str. 1 d. reikalavimų, nepažeidė ir 2006-08-24 įgaliojimo, CK 4.185 str. 2 d. reikalavimų. Be to, teismas manė, kad ieškovė, remdamasi minėtais straipsniais, negali ginčyti hipotekos sutarties, nes tokį reikalavimą gali reikšti tik kita hipotekos sutarties šalis – kreditorius, o pagal nurodytas hipotekos sutartis ieškovė nėra kreditorė, todėl atitinkamai negali nurodytais pagrindais reikšti reikalavimo dėl hipotekos sutarčių negaliojimo. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovės keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir todėl, kad atsakovas A. M., sudarymas paskolos sutartis su A. Š. ir V. V., šias sutartis sudarė veikdamas ne kaip įgaliotinis, bet veikdamas už save kaip fizinis asmuo, o hipotekos sutartis sudarė veikdamas tiksliai pagal 2006-08-24 įgaliojimą, todėl konstatavo, kad ieškovės teiginiai, jog hipotekos sutartys buvo sudarytos panaudojant apgaulę, yra visiškai nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais. Ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas atmetė, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. M. praturtėjo iš gautų paskolų. Taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes teismui nepateikė įrodymų, kad dėl suteikto įgaliojimo O. G. sutriko sveikata, ji patyrė nepatogumus ir kt. Dėl ieškovės prašymo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. M. atžvilgiu teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad A. M. yra padaręs nusikaltimą, todėl tenkinti prašymo nėra pagrindo, be to, prokuroras 2009-09-30 nutartimi atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu dėl sukčiavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-03 sprendimą, priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad įstatymas draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius atstovaujamojo interesams. Atsakovas A. M. su atsakovais A. Š. ir V. V. sudarė paskolos sandorius ir įkeitė žemės sklypą veikdamas išskirtinai savo interesais, todėl sandoriai turėjo būti pripažinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau teismas netyrė ir nepasisakė dėl jų. Apeliantė pažymi, jog tikrasis interesas buvo parduoti žemės sklypus, todėl šiam tikslui buvo išduotas įgaliojimas A. M.. A. M. pasinaudodamas apgaule ir neatskleisdamas tikrųjų savo ketinimu, įgijo sau naudos, todėl galimai įvykdė nusikaltimą, todėl paaiškėjus, kad asmens veiksmuose yra nusikaltimo požymių, teismas turėjo apie tai pranešti prokurorui. Apeliantė nurodo, kad negalima sutikti su teismo išvada, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, nes civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 buvo ne tos pačios šalys, ne tas pats dalykas ir skirtingas pagrindas. Išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimas negali būti nagrinėjamas atskirai nuo ginčijamų sandorių teisėtumo, šie sandoriai turi būti analizuojami ir vertinami neatskiriamai, atkreipiant dėmesį į šalių valios formavimosi kryptingumą. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismas pasisakė ne dėl visų reikalavimų, t. y. sprendimo motyvuojamoje dalyje net neužsimenama dėl prašymo priteisti turtinę ir neturtinę žalą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai sprendimas yra be motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad notarė J. Neverdauskaitė 2006-08-24 patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovė O. G. įgaliojo atsakovą A. M. atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose visais klausimais, susijusiais su 1 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, ir 0,97 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įgaliojimu atsakovui A. M. buvo suteikta teisė atstovauti O. G., pakeisti nurodytų žemės sklypų paskirtį, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, gauti bet kokio dydžio paskolą, įkeisti žemės sklypus, pasirašyti hipotekos lakštą, įregistruoti hipotekos lakštą, gauti lakštą, parduoti minėtą turtą už jo aptartą kainą ir sąlygas. Pagal 2006-08-28 hipotekos lakštą A. M. įkeitė A. G. žemės sklypą užtikrindamas 18 000 Lt skolą kreditoriui A. Š., pagal 2007-08-20 hipotekos lakštą Nr. 6082 A. M. įkeitė O. G. žemės sklypą užtikrindamas 46 000 Lt skolą kreditoriui V. V.. 2007-11-09 ieškovė panaikino A. M. išduotą įgaliojimą. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2006-08-24 jos išduotą įgaliojimą A. M., pripažinti negaliojančiu 2007-08-20 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. 6082, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 46 000 Lt skola kreditoriui V. V., pripažinti negaliojančiu 2006-09-08 užregistruotą hipotekos lakštą, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 18 000 Lt skola kreditoriui A. Š., priteisti iš A. M. 4 100 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi Nr. 157-1N/2008 taikytą areštą – jai nuosavybės teise priklausančiam 0,9700 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė konstatuodamas, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 jau nagrinėjo klausimą dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir 2008-10-06 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliantė teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, nes civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 buvo ne tos pačios šalys, ne tas pats dalykas ir skirtingas pagrindas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-06 sprendimo civilinėje Nr. 2-313-622/2008 matyti, jog ieškovė O. G. prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2006-08-24 jos išduotą įgaliojimą A. M., patvirtintą Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. Neverdauskaitės (t. 1, b. l. 82–83). Tokį reikalavimą grindė tuo, jog dėl savo amžiaus ir ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes ginčijamo įgaliojimo apimtis yra didelė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat teigė, kad dėl amžiaus ir ligos, duodama įgaliojimą A. M., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes ginčijamo įgaliojimo apimtis yra didelė. Taigi paminėti duomenys patvirtina, jog civilinėje byloje 2-313-622/2008 yra priimtas teismo sprendimas tarp tų pačių šalių – ieškovės O. G. – ir atsakovo A. M., dėl to paties dalyko – 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ab initio bei tuo pačiu pagrindu, t. y. kad ieškovė dėl amžiaus ir dėl ginčijamo įgaliojimo didelės apimties negalėjo suprasti savo veiksmų. Teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs 2010-08-30 (t. 2, b. l. 69–73), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos dalį dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).
Dėl kitų reikalavimų pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje net neužsiminė dėl jos reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad teismas atmetė ieškovės prašymą dėl palūkanų priteisimo, motyvuodamas tuo, jog teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. M. praturtėjo iš gautų paskolų, taip pat teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl suteikto įgaliojimo ieškovei sutriko sveikata, ji patyrė nepatogumus ir kt. Taigi iš teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, jog teismas išsprendė reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei motyvavo, kodėl šiuos ieškovės reikalavimus atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, jog ieškovė nepagrindė savo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi visiškai neaišku, kuo remdamasi ieškovė prašė priteisti 5 proc. palūkanas nuo A. M. pasiskolintų sumų. Būtų galima manyti, jog ieškovė tokį skaičiavimą taikė vadovaudamasi CK 6.210 str., numatančiu, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau šiuo atveju šalis, t. y. ieškovę ir atsakovą, nesiejo prievoliniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima skaičiuoti palūkanas už laiku neįvykdytą prievolę. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2007-08-20 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. 6082, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 46 000 Lt skola kreditoriui V. V., pripažinti negaliojančiu 2006-09-08 užregistruotą hipotekos lakštą, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 18 000 Lt skola kreditoriui A. Š., teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl hipotekos sutarčių nuginčijimo. Ieškovė yra įkeisto sklypo savininkė, sklypą įkeitė per įgaliotinį, todėl ji gali ginčyti hipotekos sutartis. Tačiau, kad nuginčyti tokį sandorį ji turi įrodyti ne tik įgaliotinio nesąžiningumą, bet ir hipotekos kreditoriaus nesąžiningumą. Byloje tokių duomenų nėra. Ieškovė 2006-08-24 įgaliojimu atsakovui A. M. suteikė teisę gauti iš kreditorių paskolas, o jų užtikrinimui įkeisti ieškovės žemės sklypus. A. M. ieškovės reikalavimu turi teikti ataskaitas (CK 6.760 str. 3 d., 4 d.), pasibaigus pavedimo sutarčiai atsakovas A. M. taip pat turi pateikti ataskaitą ieškovei (CK 6.764 str. 4 d.), tačiau šioje byloje tokio reikalavimo ieškovė nėra pareiškusi. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės apie A. M. kartu su kitais asmenimis galimai įvykdytą nusikalstamą veiką – turto įgijimą panaudojant apgaulę, tačiau teismas nevykdė pareigos pranešti prokurorui apie asmens nusikaltimo požymius. Šiuo pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, leidžiančių teigti, kad A. M. yra padaręs nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, kolegijos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai neturėjo įtakos priimtam byloje sprendimui. Ieškovė ir pati gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu mano, kad atsakovas padarė nusikaltimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.