Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis Pakruojyje, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje; R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti Pakruojyje, neteista; kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji E. J. ir R. M. 2016 m. lapkričio 24 d. apie 19.30 val., Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 37, veikdami bendrai, kitų žmonių akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu E. J. susigrūmė su J. J. , ko pasekoje abu parkrito ant žemės, gulinčiam ant žemės J. J. ne mažiau kaip 5 kartus naudojo elektros šoką, o, netoliese stovėjusi R. M. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, po to, E. J. , pamatęs šalia numestą peilį, atsistojo nuo žemės ir, pasiėmęs peilį, dūrė nubėgančiam J. J. į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusiajam J. J. buvo padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste ir durtinė-pjautinė žaizda dešinėje juosmens pusėje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad prie mokesčių inspekcijos įvyko konfliktas su J. J. . Jis pradėjo ją smaugti, o E. J. bandė jį nuo jos atitraukti. Tada jie abu susikibo. Prasidėjo muštynės tarp jų ir ji, iš išgąsčio ir baimės priėjusi prie jų, kelis kartus spyrė J. J. . Tikslios datos nepamena, tai buvo 2016 m. lapkričio mėnesį, jau buvo tamsus paros metas, bet parduotuvė dar dirbo, galėjo būti 19.30 val. Ji su E. J. užėjo į parduotuvę ir, nusipirkę maisto prekių, išėjo. Kažkas pašaukė E. ir jo paprašė cigarečių, šis pavaišino, ji taip pat nusprendė parūkyti. Perėjo gatvę ir priėjo suolelio esančio prie mokesčių inspekcijos. Ten buvo keli vaikinai, kurie tarpusavyje bendravo, garsiai kalbėjosi. Jų tarpe buvo J. ir jis jos atžvilgiu pasakė necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Tai ją įžeidė ir jam atsakė, jog jis neturi jokios teisės jos taip įžeidinėti. J. buvo girtas ir iškarto puolė prie jos. Trenkė į veidą, o po to sugriebė už kapišono ir pradėjo smaugti, tempė į šalia esančias eglutes. J. ją stengėsi išlaisvinti ir ji ištrūko, o jie susikibo. Kai abu pargriuvo ant žemės ir J. buvo viršuje, ji pribėgusi spyrė kelis smūgius, jų galėjo būti penki. Peilį jai po įvykio, kai jau J. buvo koja sužeista, padavė G., į rankas padavė, o ji perdavė atvykusiems pareigūnams. Po to, kai pamatė, kad J. kraujuoja koja, J. iškarto pabėgo link „Kanrugės“ parduotuvės. Aplink žmonių nematė, buvo tamsu, bet pripažįsta, jog tai vyko viešoje vietoje. Įvykio metu buvo blaivi, išgėrusi stiklinę alaus. Alkoholis neturėjo jokios įtakos jos tokiems veiksmams. Elektrošoką ji naudodavo kaip prožektorių, jis buvo neveikiantis, nes namuose bandė ir jis tik kaip prožektorius buvo naudojamas, tačiau neneigia, kad gal laidai susilietė ir jis įvykio metu žiežirbavo. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti. Supranta savo kaltę ir suvokia, jog turi atsakyti už savo veiksmus. Labai gailisi, kad taip netinkamai elgėsi. Su J. J. susitaikė, prašo bylą nutraukti (3 t., 56 b. l.).

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitų metų, lapkričio 23 ar 24 d., buvo jau vėlus paros metas, jis su R. apsipirko parduotuvėje „Kanrugė“ ir, išėję iš jos, laukė draugo. Prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kaip dabar jau žino – M. K. ir paprašė pavaišinti cigaretėmis. Jis kelias padavė ir visi kartu perėjo gatvę. Prie mokesčių inspekcijos pastato, ant suolelio buvo jaunimo kompanija. Priėjo, R. ir jis užsirūkė. Kažkaip netikėtai įvyko konfliktas. Pirmiausia konfliktavo G. su J.. Paskui J. kažką įžeidžiančio pasakė R.. Ji atsakė ir tada J. jai trenkė ir pradėjo smaugti, tempė į šalia augančias eglutes. Jis puolė jos ginti. Susikibo abu ir jis pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Buvo jau tamsu, bet matė jog yra žmonių, girdėjosi jų balsai. Bandė J. atitraukti nuo R. ir ji kažkaip išsivadavo. Tada pradėjo grumtis su J.. Griuvo ant žemės ir mušėsi. Pamena, jog buvo nusiritę ir iki eglučių. Pripažįsta, jog jis kažkuriuo momentu savo rankose turėjo tą prožektorių-elektrošoką, neneigia, kad galėjo jį turėti tuo metu, kai buvo pergriuvę ant žemės. Pasiėmė jį iš M., galbūt tuo tikslu, kad pagąsdintų Janušą, bet jis neveikdavo, tik kaip prožektorių naudodavo. Bet gal tąkart laidai susijungė ir jis kibirkščiavo. Peilio iškart nematė, bet kai grūmėsi, lyg girdėjo kažką sakantį „atsargiai peilis“. Jis pripažįsta tai, jog vieną kartą dūrė J. kažkur į šoną, buvo išgąstyje. Dabar labai gailisi, kad taip elgėsi, labai atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta sudavęs visus kaltinime nurodytus smūgius, pripažįsta, kad dūrė ir elektrošoką naudojo. Viskas vyko viešoje vietoje. Pripažįsta savo kaltę.

Po kaltinamųjų E. J. ir R. M. apklausų neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų veika jų prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi E. J. ir R. M. veikdami bendrai, kitų žmonių akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, naudojo elektros šoką bei sudavė smūgius nukentėjusiajam, be to E. J. peiliu dūrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo J. J. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo J. J. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei bausmių skyrimo ypatumais, pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais BK 55 straipsnyje.

Kaltinamoji R. M. neteista (2 t., 41 b. l.), administracine tvarka metų laikotarpiu bausta (2 t., 42-46 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašyta (2 t., 36 b. l.), nedirbanti (2 t., 47 b. l.), registruota darbo biržoje (2 t., 48 b. l.), prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, nukentėjusysis jai atleido, pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad ji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės ji atleistina bei baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, tikslinga kaltinamajai R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnis, 70 straipsnis).

Kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 15-16 b. l.) panaikintina nedelsiant, kadangi atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukus, tapo nebereikalinga.

R. M. išaiškintina, kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, R. M. išaiškintina, kad jai per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis E. J. anksčiau Lietuvoje teistas tris kartus (2 t., 94-105 b. l.), nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui (2 t., 106-113 b. l.) administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (2 t., 114 - 118 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 87 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (2 t., 127 b. l.), nedirba (2 t., 119-120 b. l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 121 b. l.), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 valandų visuomenės labui (BK 48 straipsnio 1-4 dalys, 6 dalies 5 punktas).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 81 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 194,48 Eur civilinis ieškinys (3 t., 23 b. l.) dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo J. J. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros po jo sužalojimo dėl kaltinamųjų kaltės, kuris yra įrodytas, pagrįstas ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (2 t., 82-83 b. l.), apribojant E. J. nuosavybės teises 194,48 Eur sumai sąskaitoje (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, paliktinas galioti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos (turto arešto akto identifikavimo kodas 2017050988).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1, 3-4 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, susitaikius su nukentėjusiuoju J. J. .

Paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nedelsiant.

Išaiškinti R. M. , kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti R. M. , kad jai per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. J. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš E. J. ir R. M. 194,48 Eur (šimto devyniasdešimt keturių eurų 48 ct) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos aikštė 1, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB “Swedbank”, banko kodas 73000.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas apribojant E. J. nuosavybės teises 194,48 Eur sumai sąskaitoje (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo dienos (turto arešto akto identifikavimo kodas 2017050988).

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.