Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 21 d. surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. gegužės 18 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino, apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 53 ir 271 punktų reikalavimus.

Institucija 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu G. K. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių.

II.

G. K. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog 2007 m. gegužės 18 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), nes parvežė ten gyvenusį draugą, tačiau jis jokio automobilio nekliudė, o ant jo mašinos esantys apgadinimai yra seni, ką gali patvirtinti asmuo, iš kurio jis pirko automobilį.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi G. K. skundo netenkino konstatavęs, kad nors pažeidėjas neigia padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau jo paaiškinimus paneigia byloje esantys surinkti ir užfiksuoti įrodymai: vyresniojo patrulio Gintaro Ostapenkos ir patrulio Kęstučio Giedraičio tarnybiniai pranešimai; transporto priemonių techninės apžiūros aktai (užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai būdingi eismo įvykiui); autoavarijos vietos schema; I. N., N. A., R. R. paaiškinimai (nurodo betarpiškai matę, kad atbuline eiga manevruodamas automobilis kliudė stovėjusį krovininį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos); administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų rašytais tarnybiniais pranešimais ir kitais dokumentais nėra pagrindo netikėti, todėl jais remiasi. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojų, kurie betarpiškai matė įvykį, parodymai yra nuoseklūs, aiškūs ir konkretūs, o pažeidėjas skunde išdėstytą teiginį, kad ant jo vairuoto automobilio užfiksuoti pažeidimai yra seni, nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad G. K. paskirta administracinė nuobauda atitinka nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimui keliamus reikalavimus, todėl taikyti švelnesnę atsakomybę nėra pagrindo.

III.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartimi, G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) savo skunde jis nurodė visą eilę aplinkybių, kurių teismas nesiėmė aiškintis. Mano, jog tokiam ginčui išspręsti būtina skirti ekspertizę, kuri duotų išvadą dėl automobilių apgadinimo; 2) išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant ir tuo pačiu atsisakydamas tenkinti jo prašymus dėl būtinų įrodymų, kurių pats gauti negali, išreikalavimo, teismas pažeidė jo teisę tinkamai ginti savo pažeistas teises ir įrodinėti skundo pagrįstumą, t. y. atsisakė vykdyti teisingumą.

Institucija, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį. Nurodo, jog apelianto skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Asmuo šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ką patvirtina bylos medžiaga, o tai, kad ant jo mašinos buvo senų įbrėžimų dar neįrodo, kad sąlyčio su kitu automobiliu nebuvo. Pažymi, jog G. K. dėl padarytų KET pažeidimų neprisipažįsta jau ne pirmą kartą, t. y. 2007 m. balandžio 29 d. padarė eismo įvykį neblaivus ir prisipažinti vengė; 2007 m. birželio 23 d. viršijo leistiną greitį ir šį pažeidimą neigė; 2007 m. liepos 21 d. vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. K. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos ir nuobaudos individualizuotos (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliacinis skundas grindžiamas teismo pareigų įrodinėjimo procese (o būtent renkant įrodymus) netinkamumu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tinkamas įrodymų nurodymas ir jų rinkimas administraciniame procese didžiąja dalimi priklauso ir nuo asmenų, paduodančių skundą, ir tai yra atliekama inicijuojant bylos nagrinėjimą teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p.). Tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš Institucijos nutarimo matyti, jog šiuo dokumentus surašant G. K. dalyvavo, tačiau pasirašyti juos atsisakė, jokių prašymų išreikalauti papildomus įrodymus, tame tarpe ir kviesti liudytojus, nekėlė. Skunde pirmosios instancijos teismui taip pat konkrečių liudytojų nenurodė, jokių prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo nesuformulavo, todėl teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė aiškintis visų bylos aplinkybių, visiškai nepagrįstas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų (Kęstutis Giedraitis, Nerijus Bačėninas, Raimondas Pamparas, I. N.) parodymų nenustatyta, konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais, kartu su kita į bylą surinkta medžiaga, remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tai, jog 2007 m. gegužės 18 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę G. K. kliudė N. A. automobilį, jį apgadino, nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog automobilių apgadinimų pobūdžiui nustatyti turėjo būti skiriama ekspertizė. Šiuo aspektu pasakytina, jog ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios <...> (ATPK 277 str. 1 d.), tuo tarpu nagrinėjamas pažeidimas lemia tai, kad į esminius byloje sprendžiamus klausimus atsakyti specialių technikos žinių nereikia, nes atitinkamos aplinkybės neginčijamai patvirtintos kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. asmenys betarpiškai stebėję automobilių susidūrimą aiškiai nusakė jo mechanizmą ir galimus pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio apgadinimus, kurie buvo patvirtinti net keturių policijos pareigūnų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, transporto priemonių techninės apžiūros aktuose. G. K. vis akcentuoja, jog ant jo automobilio buvę seni apgadinimai, tačiau net ir tai nustačius (ko šiuo atveju nėra), pažeidimo kvalifikacijos tai nekeistų, nes veikai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti būtinas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas, kas šiuo atveju neginčijamai nustatyta. Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo vietą (gyvenamųjų namų kiemas) ir laiką (nakties metas), automobilių apgadinimų, kurių metu suveikė signalizacija, pobūdį, taip pat apelianto elgesį po sulaikymo, teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl pastarojo tyčios pasišalinant iš eismo įvyko vietos.

G. K. taip pat nurodo, jog byla teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant, kas reiškia, jog teismas atsisakė jo atžvilgiu vykdyti teisingumą. Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas <...>. Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi, įstatymas mini teismo pranešimą, kurio išsiuntimas laiku laikomas tinkamu asmens informavimu (žr. Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 331-332). Byloje nėra duomenų, jog asmuo apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas, apeliantas jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės išnagrinėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.