Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 str. 2 d., ir nubaustas 20 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal ATPK 44 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 28 d. apie 18.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo.

A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo nutarimu, kuris priimtas, atsižvelgiant į liudytojo K. I. patvirtinimą ir aplinkybes, nurodytas šio liudytojo tarnybiniame pranešime.

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 44 str. 2 d. nustatyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnio ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas užtraukia baudą iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

A. S. apeliaciniu skundu ginčija, jog padarė šį teisės pažeidimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad duomenų, patvirtinančių, jog A. S. 2015 m. liepos 28 d. apie 18.25 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, surinkta pakankamai.

Kaip matyti iš policijos pareigūno K. I. 2015-07-28 tarnybinio pranešimo, 2015 m. liepos 28 d. 18.23 val., jam patruliuojant kartu su patruliu R. Š., (duomenys neskelbtini) kieme, Vilniuje, pastebėjo stovintį automobilį T. Y., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriame buvo du asmenys, A. S. ir J. B.. Automobilyje Toyota ant galinės sėdynės pareigūnai pamatė gulinčią kolbą, skirtą narkotinėms medžiagoms rūkyti. Po automobilio vairu buvo rasta apvali metalinė dėžutė, kurioje buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. A. S. ir J. B. prisipažino, kad tai jų narkotinė medžiaga marihuana, taip pat prisipažino, kad šiandien ją vartojo (b.l. 5).

Iš 2015-07-28 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1211 matyti, kad A. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Be to, šio akto 12 p. - kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą- užfiksuotas A. S. atsakymas, kad šiandien rūkė „žolės“ (b.l.7). Specialisto išvada Nr. T-N 1971/15(01) nustatyta, kad A. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b.l.8). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė J. T. patvirtino, kad aplinkybė, kad narkotinių medžiagų buvo rasta šlapime, rodo narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Teisme liudytojas K. I. nurodė, kad tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis pastebėtame Toyota automobilyje abiejų sėdinčių asmenų elgesys buvo neadekvatus, akys buvo paraudusios, akių vyzdžiai išsiplėtę, todėl kilo įtarimas, kad asmenys yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Pats apeliantas A. S. pirmosios instancijos teismo metu neigė narkotinių medžiagų vartojimo faktą, nurodė, tik sėdėjęs šalia draugo, vartojančio narkotines medžiagas.

A. S. pozicija, kad jis apsvaigo, būdamas šalia rūkančio narkotines medžiagas draugo, atmestina, kaip nepagrįsta bei paneigta byloje surinktais įrodymais. Policijos pareigūnas K. I., tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teisme, nurodė, kad, kilus įtarimui dėl A. S. ir kartu su juo buvusio asmens narkotinių medžiagų vartojimo fakto, automobilis, kuriame jie buvo, buvo patikrintas, rasta narkotinė medžiaga ir priemonė jai rūkyti, abu asmenys nurodė rūkę šią medžiagą. Analogiška aplinkybė nurodyta specialisto išvadoje ir medicininės apžiūros akte, taip pat medicininiais dokumentais konstatuotas apelianto narkotinės medžiagos vartojimo faktas. Teisme apklausta specialistė nurodė, kad tai rodo narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. S. vartojo narkotinę medžiagą be gydytojo paskyrimo, t.y. padarė ATPK 44 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

ATPK 44 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda iki 144 Eur. Kadangi nebuvo nustatyta A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjui paskyrė mažesnio, nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, dydžio baudą, t.y. 20 Eur.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad A. S. skirta nuobauda nėra per griežta, ja siekiama nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.