Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1030-589/2008, dėl servituto nustatymo, pagal ieškovų ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, Ž. B. ir D. M. ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims Panevėžio apskrities viršininko administracijai, UAB „Medvika“, V. B., A. T., J. G., S. R., N. Š., O. K., J. D., M. B., Z. B., R. G., I. G., P. K., D. B., A. S. G., D. G., T. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai 2008-01-10 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti atsakovei J. S. priklausančiame žemės sklype servitutą, suteikiantį ieškovams teisę naudotis 3,7787 ha žemės sklypo dalimi ir 0,3348 ha žemės sklypo dalimi, kurio unikalus numeris 4400-0390-4541, kadastrinis Nr. 6644/0003:255 Molainių k.v., esančiu Berniūnų kaime, Panevėžio rajono savivaldybėje, turinčiu 10,2000 ha bendro ploto, nustatant ieškovams teisę žemės sklype laikyti tiek ieškovų, tiek kitų asmenų turtą, statyti laikinus statinius, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti statinius, kiemo įrengimus, prie jų prieiti ir privažiuoti, keisti statinių, kiemo įrenginių paskirtį, tiesti komunikacijas, bei atlikti bet kokius veiksmus, kurie susiję su statinių savininko teisėmis valdyti ir naudoti statinius, jais disponuoti, pagal R. R. įmonės parengtus planus.

Ieškovui ŽŪK „Naujieji Berniunai“ nuosavybės teise priklauso statiniai, kurių unikalūs Nr. 6695-8001-7019; 6695-8001-7026; 6695-8001-7030; 6695-80001--062; 6695-8001-7162; 6695-8001-7173; 6695-8001-7184; 4400-0511-4163; 4400-0511-4196, esantys Berniūnų kaime, Panevėžio rajone.

Ieškovei Ž. B. nuosavybės teise priklauso statiniai, kurių unikalūs Nr. 6695-8001 -7040 ir 6695-8001-7051, kuriuos 2000-09-01 panaudos sutarties pagrindu 15 metų yra perdavusi naudotis ŽŪK „Naujieji Berniūnai“.

Ieškovei D. M. nuosavybės teise priklauso dalis statinio, kurio unikalus Nr. 6695-8001-7140 ir visas statinys unikaliu numeriu 6695-8001-7151. Statinys 6695-8001-7151 panaudos sutartimi 15 metų perduotas valdyti ŽŪK „ Naujieji Berniūnai“.

Tretiesiems asmenims priklauso dalys statinio, kurio unikalus Nr. 6695-8001-7140, bei statiniai unikaliais Nr. 6695-8001-7084; 6695-8001-7108; 6695-8001-7095;6695 8001 7128, 6695-8001-7195;6695-8001-7073.

Paminėti statiniai yra atsakovei priklausančiame žemės sklype. Žemė po statiniais ir šalia statinių esančios teritorijos Panevėžio apskrities viršininko sprendimu buvo grąžinta buvusiam savininkui, atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. 2005-07-11 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu visą žemę sklypą - 10,2000 ha, kurios unikalus Nr. 4400-0390-4541, paveldėjo atsakovė J. S.. Iki nuosavybės teisių atkūrimo ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ pateikė prašymą Panevėžio apskrities viršininkui sudaryti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatai ir kuris reikalingas pastatams eksploatuoti ilgalaikę nuomos sutartį. Bendrovė mokėjo žemės mokestį už visą žemę, kurią šiuo metu turi nuosavybėje atsakovė. Nuomos sutartys buvo trumpalaikės, o ilgalaikės nuomos sutartys nesudarytos. Atsakovei buvo siūloma sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau atsakovė kėlė visiškai nepriimtinas žemės nuomos sąlygas, tame tarpe reikalavo, kad sutartis būtų terminuota, t.y. 10 metų ir pasibaigus sutarties terminui, atsakovei būti perduoti nuosavybėn statiniai, o ji už juos sumokėtų likutine verte, arba ieškovai statinius turėtų nusigriauti. Atsakovės siūlomos nuomos sutarties sąlygos pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Dėl atsakovės keliamų reikalavimų nuomos sutartys nesudarytos. Ieškovas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir ieškovai fiziniai asmenys negali tinkamai naudoti statinių, nes nenustatytas joks servitutas žemės sklypui ar jo daliai (išskyrus kelio servitutą), ir ieškovai negali realiai ne tik kad naudoti statinių, bet ir jiems yra neleidžiama atlikti statinių rekonstrukcijų, kapitalinių statybos remonto darbų, neleidžiama keisti pastatų paskirties. Ieškovui ŽŪK „Naujieji Berčiūnai“ yra būtina pakeisti statinio 6695-8001-7051 paskirtį, nes šiame statinyje, kuris įregistruotas kaip karvidė, yra naudojamas kaip garažas ir tokia paskirtis yra būtina siekiant toliau bendrovei vykdyti savo komercinę - ūkinę veiklą. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti pakeisti statinio paskirtį, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama, kad tik pasirašius nuomos sutartį, tokį leidimą duosianti. Atsakovė realiai trukdo naudoti statinius, ieškovas negali toliau vystyti komercinės – ūkinės veiklos, valstybės kontrolės institucijos kelia ieškovams reikalavimus dėl statinių paskirties keitimo. Kadangi šalys nesusitarė dėl nuomos sutarties sudarymo, ieškovai prašė nustatyti servitutą. Prašomas nustatyti servitutas minimaliai teritorijai, kuri yra būtina pastatų eksploatavimui. Ieškovams norint tinkamai eksploatuoti statinius būtina naudotis 4,1135 ha ( du sklypai iš kurių vienas yra 3,7787 ha, o kitas 3,3348 ha) dydžio žemės sklypų teritorija, kurioje yra statiniai, laikomi įrengimai, technika. Bet kokiems veiksmams susijusiems su statinio disponavimu, valdymu yra reikalingi atskiri kiekvienu atveju žemės savininko sutikimai. Be žemės savininko sutikimo ieškovai negali įkeisti turto, išnuomoti, kitaip jo naudoti ir dėl to ieškovai, kaip statinių savininkai, negali pilnai pasinaudoti savo teisėmis. Norint naudoti statinius, juos eksploatuoti būtina nustatyti žemės sklypui, ant kurio stovi pastatai, servitutą. Civilinis kodeksas nenustato baigtinio servituto sąrašo, todėl mano, kad teismas turi teisę nustatyti vienokio ar kitokio dydžio servitutą. Tokiu atveju atsakovo sutikimas nebūtinas. Civilinio kodekso normos leidžia nustatyti užmokestį už naudojimąsi žemės sklypu, tačiau atsakovas tokio reikalavimo nereiškė, todėl bylos nagrinėjimo toks klausimas neturėtų būti sprendžiamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-08-06 sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė atsakovei J. S. priklausančiame sklype servitutą, suteikiantį žemės ūkio kooperatyvui „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. teisę naudotis 3,7787 ha žemės sklypo dalimi ir 0,3348 ha dalimi žemės sklype, kurio unikalus numeris 4400-0390-4541, kadastrinis Nr. 6644/0003:255, Molainių k.v., esančiu Berniūnų kaime, Panevėžio rajono savivaldybėje, turinčiu 10,2000 ha bendro ploto, nustatant ieškovams - žemės ūkio kooperatyvui „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. teisę žemės sklype laikyti tiek ieškovų, tiek kitų asmenų turtą, statyti laikinus statinius, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti statinius, kiemo įrengimus, prie jų prieiti ir privažiuoti, keisti statinių, kiemo įrenginių paskirtį, tiesti komunikacijas, bei atlikti bet kokius veiksmus, kurie susiję su statinių savininko teisėmis valdyti ir naudoti statinius, jais disponuoti, pagal R. R. įmonės parengtus planus. Priteisė iš atsakovės J. S. 289,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimas pagal paskirtį negalimas be žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šalys nesusitarė dėl žemės nuomos, t.y. atsakovė sutinka leisti ieškovams keisti statinio paskirtį tik tuo atveju, kai bus pasirašyta nuomos sutartis. ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ veiklos vykdymui yra reikalinga pakeisti ieškovams priklausančių pastatų paskirtį, ką patvirtina Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-05-28 reikalavimas Nr. 237. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka duoti sutikimą ieškovams keisti pastatų paskirtį tik tuo atveju kai bus pasirašyta nuomos sutartis atsakovei priimtinomis sąlygomis, žemės ūkio kooperatyvas vykdo žemės ūkio paslaugų veiklą ir šios veiklos vykdymui reikalingi ieškovams priklausantis pastatai, padarė išvadą, kad nenustačius servituto, ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais pastatais. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgiant taip pat į tai, kad atkuriant nuosavybės teises natūra nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nors kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos, ieškovai buvo pateikę prašymus dėl nuomos sutarties sudarymo, be to atsakovei buvo žinoma, kad grąžinamoje žemėje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatai. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, bus išlaikyta protinga abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyra.

Apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme atsakovės J. S. atstovas advokatas prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Motyvavo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas ir netaikė tų normų, kurias reikėjo taikyti nagrinėjant šį ginčą. Atsakovė pasiūlė susitarti dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau ieškovams netiko nuomos sutarties terminas, todėl vien tik kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam tai naudingiau, nėra pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę. Šalims nesusitariant dėl žemės sklypo nuomos, servituto nustatymas teismo sprendimu nėra ir negali būti vienintelis būdas užtikrinti atsakovo daiktinių teisių gynimą. Ieškovai siekė nustatyti servituto santykius turėdami tikslą ne tik naudotis jau turimu daiktu, bet ir statyti naujus nekilnojamuosius daiktus, laikyti savo ir trečiųjų asmenų turtą, kad niekaip nesieja su pačia servituto sąvoka ir servituto paskirtimi. Teigė, kad teismas klaidingai suprato ir išaiškino servituto prasmę ir paskirtį. Nurodo, kad servitutas taikomas tik kelio nustatymui. Mano, kad statiniui, kaip viešpataujančiam daiktui, statyti ar stovėti ant tarnaujančio daikto, kitam savininkui priklausančio žemės sklypo, yra skirtos kitos daiktinės teisės – užstatymo teisė ar ilgalaikės nuomos teisė, kurios maksimaliai riboja žemė savininko teises. Teismas, nustatydamas servitutą pažeidė dėl servitutų nustatymo tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko interesus, nes teismo sprendimu servitutas yra nustatomas tik tuo atveju, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Ieškovai ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, Ž. B. ir D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme, ieškovas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atsiliepime į apeliacinį skundą, jo atstovas apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė aiškiai susiaurina servituto taikymo ribas ir nepagrįstai nurodo, kad servitutas taikomas tik kelio nustatymui. Mano, kad nustatyta servituto apimtis nepažeidžia atsakovės teisių, tačiau užtikrina, kad ieškovai normaliai, pagal paskirtį galėtų naudotis jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).

Svetimo žemės sklypo naudojimas statiniams išdėstyti ir eksploatuoti reiškia žemės sklypo savininko teisių varžymą, nes svetimi daiktai trukdo žemės sklypo savininkui naudoti sklypą savo nuožiūra. Vienas iš žemės sklypo savininko nuosavybės teisės varžymo būdų yra servitutas. Servitutas – daiktinė teisė, pagal kurią servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės (CK 4.111, 4.112 straipsniai). Jų suteikimas servituto turėtojui apriboja daikto savininko civilines teises. Jas gali apriboti įstatymai, o šių pagrindu – teismas. CK 4.126 straipsnyje nustatyta, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas, kai šalys nesusitaria dėl savo interesų suderinimo ir teisingos pusiausvyros, yra teismo pagal jo kompetenciją galima ir ekonomiškai racionali priemonė statinių savininko ir žemės sklypo savininko interesams dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlygintinumo bei jo dydžio suderinti.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad šalys nesusitaria dėl naudojimosi atsakovei priklausančiu žemės sklypu apimties ir atlyginimo, todėl tarp šalių nenustatytas servitutas naudojimosi svetimu daiktu pagal sandorį (CK 4.125 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausantys statiniai yra ant atsakovei priklausančio žemės sklypo. Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimas pagal paskirtį negalimas be žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šalys nesusitarė dėl žemės sklypo dalies nuomos dydžio, terminų, kitų sąlygų, o atsakovė sutiko leisti ieškovams keisti statinio paskirtį tik tuo atveju, kai bus pasirašyta nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ dalyvauja ES struktūrinių fondo vykdomojoje kaimo plėtros programoje, vykdo veiklą numatytą įstatuose. Šios veiklos vykdymui yra reikalinga pakeisti ieškovams priklausančių pastatų paskirtį, ką patvirtina Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-05-28 reikalavimas Nr. 237, kuriuo nustatyta, jog žemės ūkio kooperatyvas „Naujieji Berniūnai“ naudoja pastatą kaip garažą žemės ūkio technikai laikyti ir žemės ūkio kooperatyvas įpareigojamas nutraukti savavališką statinio eksploatavimą, paruošti dokumentus statinio paskirties pakeitimui ir pripažinimu tinkamu naudoti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Civilinio kodekso 4.126 str., kadangi šalys nesusitarė dėl žemė sklypo naudojimo, o nenustačius servituto ieškovams nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis jiems priklausančių pastatų naudoti pagal paskirtį.

Apeliacinio skundo motyvai pripažinti formaliais, teisiškai nepagrįstais, todėl jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes:

1. aplinkybė, kad ginčo šalys tarpusavio derybose nesudarė ginčo žemės plotų nuomos sutarčių, negali būti pripažįstama kliūtimi ieškovams kaip pastatų savininkams reikalauti teismo nustatyti atsakovei priklausančiam žemės sklypui servitutą, reikalingą pastatų eksploatavimui;

2. teismo sprendimu nustatyto servituto apimtis užtikrina ieškovams pakankamas sąlygas naudotis jiems priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (pastatais). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises į Petro Stankevičiaus žemę, paveldėtojai J. S. buvo žinomos aplinkybės, kad grąžintinoje žemėje yra kitiems asmenims (ieškovams, tretiesiems asmenims) priklausantys pastatai, ir kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius neišsprendė pastatams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo nuomos klausimo (Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-02-26 protokolas);

3. Civilinis kodeksas numato įvairaus pobūdžio servitutus, todėl atsakovė nepagrįstai siaurinamai apeliaciniame skunde motyvuoja, kad servitutas taikomas tik kelio servituto nustatymui;

4. pagal Civilinio kodekso 4.163str. užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu ar žemės savininko testamentu. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nėra aptarti subjektai, tarp jų kilęs ginčas, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra galimybės taikyti užstatymo teisės institutą;

5. apeliantės minima ilgalaikė nuoma (emphyteusis, Civilinio kodekso X skyrius) ginčo bylos atveju negali būti taikoma, kadangi pagal Civilinio kodekso 4.167str. ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu, o nagrinėjamoje byloje tarp šalių būtent ir nėra susitarimo dėl ilgalaikės nuomos sutarties sudarymo.

6. apeliantei priklausančiam žemės sklypui nustačius servitutą, dėl to atsiradę nuostoliai galėtų būti atlyginami Civilinio kodekso 4.129str. nustatyta tvarka, t.y. arba šalių sutartimi arba teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad bylos šalys tarpusavio susitarimu neišsprendė jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų tinkamo panaudojimo sąlygų ir tvarkos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti apeliantei priklausančiam žemės sklypui naudojimo servitutą pagal D. R. įmonės atliktą planą (t.1, b.l.38,39), suteikiančiu galimybę ieškovams eksploatuoti jiems priklausančius statinius. Savo ruožtu atsakovė-apeliantė nepateikė kito žemės panaudojimo ieškovų pastatams eksploatuoti plano, todėl niekuo nepagrįsti motyvai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas servitutas esminiai pažeidžia apeliantės kaip žemės savininkės teises ir toks negalėtų būti nustatytas.

Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš J. S. 114,00 Lt į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

teisėjai.