Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi C. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria C. J. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. vasario 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio patrulis O. G. 2014 m. vasario 24 d. 14 C. J. B. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-8028407-14, kuriame nurodė, kad jis 2014 m. vasario 24 d. 18 val. 40 min. žiedinėje sankryžoje Vilniuje, Žirmūnų g./Šeimyniškių g., vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklo 507 eismo kryptys sankryžoje reikalavimą, t.y. iš juostos skirtos važiuoti į dešinę, važiavo į kairę, keisdamas judėjimo kryptį nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima juosta į dešinę, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, todėl sukėlė pavojingą situaciją. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Šie C. J. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas Arvydas Grigas 2014 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 10N-8237047-14, C. J. B. pripažino kaltu ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., padarymą paskyrė 600 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto C. J. B. nuomone, apylinkės teismo išvada, kad jis, praeityje būdamas nubaustas už KET nesilaikymą, nedaro reikiamų išvadų, nepagrįsta, nes jis jau 3 metus nebuvo padaręs nei vieno KET pažeidimo.

Skunde C. J. B. pažymi, jog specialiosios teisės vairuoti atėmimas pakenks ne tik jam, bet ir visos šeimos gerovei. Paskirta nuobauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, nes neatsirado jokių sunkių padarinių.

C. J. B. mano, jog taip kaip jis važiavo žiede, kiekvieną dieną važiuoja daugelis automobilių, todėl nubausti jį vien dėl to, jog jis ne lietuvis, nėra teisinga.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

C. J. B. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelio ženklas 507 nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta.

C. J. B. apeliacinio skundo argumentas, kad jis, pamatęs kelio ženklą 507, jau buvo antrojoje juostoje, todėl pažeidimo numatyto, Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., nepadarė nepagrįstas.

C. J. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 5), tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), liudytojų D. A. ir O. G. parodymais.

2014 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-8028407-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė C. J. B., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde C. J. B. neigia, jog pareigūnai važiavę žiedine sankryža buvo priversti staiga stabdyti dėl jo kaltės, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visuma.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas C. J. B. važiavo pirma juosta, kuri buvo skirta išvažiuoti iš žiedinės sankryžos, tačiau važiuodamas toliau žiedu, užkirto kelią policijos pareigūnų automobiliui, dėl ko vairuotojas, siekdamas išvengti kontakto, privalėjo staiga stabdyti ir sukti į kairę (b. l. 7). Tam neprieštarauja teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Apklausiamas pareigūnas D. A. aiškino, kad C. J. B. automobilis užkirto jiems kelią, todėl jie siekdami išvengti eismo įvykio privalėjo staiga stabdyti (b. l. 24). Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas O. G. nurodė analogiškas eismo įvykio aplinkybes. Jis paaiškino, kad C. J. B., važiuodamas žiedine sankryža, iki ženklo galėjo persirikiuoti, jeigu nebūtų trukdęs kitiems eismo dalyviams, tačiau užkirto kelią jo vairuojamam tarnybiniam automobiliui VW Dzeta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jis nespėjo atlikti savo manevro ir privalėjo staiga stabdyti (b. l. 24). Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie tvirtintų, jog minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją ir nurodyti iš esmės neteisingas įvykio aplinkybes. Taigi netikėti jų aiškinimu teismas neturėjo pagrindo.

C. J. B. skundo argumentas, jog jis buvo nubaustas tik dėl to, jog yra ne lietuvis taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai jį sustabdė tik po to, kai jis automobiliu Kia Motors Sorento valst Nr. (duomenys neskelbtini) užkirto jiems kelią ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi akivaizdu, jog C. J. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal jo padarytus pažeidimus. Tam įtakos pažeidėjo tautybė neturėjo.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina C. J. B. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patraukto C. J. B. skundo argumentai, kad jam paskirta per griežta nuobauda, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę nuobaudą šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas C. J. B. Nors pažeidėjas skunde pažymėjo, jog specialiosios teisės vairuoti atėmimas turės neigiamą įtaką visai jo šeima, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismas teigiamai vertina aplinkybę, jog iki šio administracinio teisės pažeidimo padarymo C. J. B. paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2011 m., tačiau, kaip matyti iš skundo medžiagos, apylinkės teismas, patikrindamas jam paskirtos nuobaudos dydžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog C. J. B. paskirta nuobauda iš esmės atitinka, pažeidimo pobūdį, C. J. B. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu tenkino C. J. B. prašymą ir jam paskirtą 600 Lt baudą pakeitė į 30 val. nemokamų viešųjų darbų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį ar sušvelninti paskirtą nuobaudą dėl C. J. B. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

C. J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.