- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-1212-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05704-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. P. kreipėsi su skundu dėl antstolio G. B. veiksmų. Nurodė, kad antstolis 2015-01-19 paskelbė pareiškėjos nekilnojamojo turto varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0040/11/03599. Pareiškėja prašė atšaukti nuo 2015-01-19 iki 2015-02-18 vykdomas pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes, kadangi antstolis atlieka vykdymo veiksmus tik dėl 2 954,19 Lt (856 Eur) skolos išieškojimo, todėl pagal CPK 663 str. 3 d. antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo vykdomojoje byloje į pareiškėjos gyvenamąjį būstą.
Antstolis 2015-02-17 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad pagal antstolio vykdomas bylas kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ naudai skolininkės įsiskolinimas sudaro 3 316,15 Eur. Taip pat antstolė B. P., kuri atlieka vykdymo veiksmus byloje dėl skolos išieškojimo iš skolininkės kreditoriaus BAB „Snoras“ naudai (skola – 3 338,77 Eur be palūkanų ir antstolio vykdymo išlaidų), yra prisijungusi prie išieškojimo iš lėšų, gautų realizavus skolininkės turtą. Bendras skolininkės skolų dydis varžytynių paskelbimo dieną be palūkanų ir antstolių vykdymo išlaidų sudarė 6 654,92 Eur, todėl viršijo CPK 663 str. 3 d. nustatytą minimalią gyvenamojo būsto priverstinį pardavimą iš varžytynių leidžiančią 2 030 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-05 nutartimi pareiškėjos V. P. skundo netenkino.
Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atšaukti antstolio teisėtai paskelbtas skolininkės buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes.
Teismas nurodė, kad skolininkė teismui neskundė 2012-05-21 Turto arešto akto, kuriuo buvo areštuotas jos butas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 7 417,88 Eur, ir kurį skolininkė gavo 2013-05-13, taip pat į teismą dėl nustatymo, kad nebūtų išieškoma iš paskutinės gyvenamosios patalpos, nesikreipė. Pareiškėja neskundė ir antstolio 2014-08-22 patvarkymo, kuriuo nuspręsta jos butą parduoti iš varžytynių ir jį įkainoti 200 000 Lt.
Teismas sprendė, kad antstolių G. B. ir B. P. išieškoma iš skolininkės skolos suma sudaro 6 654,92 Eur (be palūkanų ir vykdymo išlaidų), todėl pareiškėjos skolų suma žymiai viršijo CPK 663 str. 3 d. nustatytą minimalią gyvenamojo būsto priverstinį pardavimą iš varžytynių leidžiančią 2030 Eur sumą. Todėl šiuo atveju antstolis turėjo teisę skelbti skolininkės buto pardavimą iš varžytinių. Jeigu būtų atšauktos teisėtai paskelbtos skolininkės buto pardavimo varžytynės, kai antstolio sprendimai išieškoti skolą iš skolininkei priklausančio konkretaus buto ir pradėti to buto priverstinį realizavimą, nebuvo skolininkės apskųsti, būtų pažeisti kreditorių UAB „Vilniaus energija“ ir BAB „Snoras“ interesai. Skolininkė vykdomosiose bylose nepateikė antstoliui jokių įrodymų apie kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, buvimą ar turėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad pareiškėjos duomenimis, antstolis atlieka vykdymo veiksmus dėl 856 Eur skolos byloje, kurioje paskelbė pareiškėjos gyvenamojo buto varžytynes. Pareiškėjos skola sudaro tik 856 Eur, pareiškėja minėtame bute gyvena, todėl antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į šį pareiškėjos turtą.
CPK 664 str. nurodyta, kad išieškojimas iš fiziniam asmeniui priklausančio turto – gyvenamojo būsto, kuriame skolininkas gyvena, galimas tik penktąja eile. Šiuo atveju pareiškėjos skola iš viso sudaro 6 654,92 Eur, butas buvo pardavinėjamas pradine 34 754 Eur kaina, o parduotas už 36 536 Eur. Net ir nesant pareiškėjos prašymo nenukreipti išieškojimo į pareiškėjos gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į nedidelę išieškojimo sumą, buvo būtina laikytis skolos išieškojimo iš gyvenamojo būsto eilės. Todėl pareiškėjos gyvenamojo būsto pardavinėjimas pirmąją eile atmetant galimybę išieškoti iš pareiškėjos pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba nekilnojamojo turto pažeidžiant išieškojimo iš skolininko turto eilę, prieštarauja tarptautinių, nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai, susijusiai su priverstiniu sprendimų vykdymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis G. B. prašo atmesti skundą ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pagal antstolio vykdomas bylas kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ naudai skolininkės įsiskolinimas sudaro iš viso 3 316,15 Eur. Taip pat antstolė B. P., kuri atlieka vykdymo veiksmus byloje dėl skolos išieškojimo iš skolininkės kreditoriaus BAB „Snoras“ naudai (skola – 3 338,77 Eur be palūkanų ir antstolio vykdymo išlaidų), yra prisijungusi prie išieškojimo iš lėšų, gautų realizavus skolininkės turtą, todėl bendras skolininkės skolų dydis varžytynių paskelbimo dieną be palūkanų ir antstolių vykdymo išlaidų sudarė 6 654,92 Eur, todėl viršijo CPK 663 str. 3 d. nustatytą minimalią gyvenamojo būsto priverstinį pardavimą iš varžytynių leidžiančią 2 030 Eur sumą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo atmesti skundą ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad susidariusi skolininkės skola kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ yra 3 338,77 Eur. Skolininkė nepagrindė, iš kokio pirmesnės eilės skolininkės turto galima būtų išieškoti skolas, kurio visiškai užtektų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkė anksčiau neskundė antstolio patvarkymų, neprašė nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, nebuvo aktyvi, įgyvendindama skolininko teises vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-03-05 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. 2015-01-19 paskelbė pareiškėjai V. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama atšaukti nuo 2015-01-19 iki 2015-02-18 vykdomas pareiškėjai priklausančio turto varžytynes. Antstolis 2015-02-17 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad bendras skolininkės skolų kreditoriams UAB „Vilniaus energija“ ir BAB „Snoras“ dydis varžytynių paskelbimo dieną be palūkanų ir antstolių vykdymo išlaidų sudarė 6 654,92 Eur, todėl viršijo CPK 663 str. 3 d. nustatytą minimalią gyvenamojo būsto priverstinį pardavimą iš varžytynių leidžiančią 2 030 Eur sumą.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė neginčija vykdymo veiksmų teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
Pagal CPK 663 str. 3 d. išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Pareiškėja nurodo, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus tik dėl 856 Eur skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paskelbė pareiškėjos gyvenamojo buto varžytynes. Su šiuo argumentu nesutiktina, kadangi jis prieštarauja byloje esantiems duomenims. Konstatuotina, kad antstolis pateikė pagrįstus įrodymus, kad gali būti vykdomas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstoliui G. B. yra pateiktos vykdyti 5 vykdomosios bylos Nr. 0040/10/04785, Nr. 0040/11/03599, Nr. 0040/12/01450, Nr. 0040/12/04253 ir Nr. 0040/14/003601, kuriose bendra išieškotina suma kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ naudai sudaro 3 316,15 Eur, todėl aplinkybė, kurioje iš minėtų vykdomųjų bylų antstolis priėmė patvarkymą skelbti varžytines, neturi teisinės reikšmės, nes antstolis įvertina visą skolininko skolų sumą. Taip pat prie tokio išieškojimo iš lėšų, realizavus skolininko nekilnojamąjį turtą, gali prisidėti ir kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p.). Antstolė B. P., atliekanti 3 338,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės veiksmus kreditoriaus BAB „Snoras“ naudai, prisijungė prie išieškojimo iš lėšų, gautų realizavus skolininkės turtą. Taigi CPK 663 str. 3 d. kontekste yra vertinamas bendras skolų mastas, kuris šiuo atveju varžytynių paskelbimo dieną be palūkanų ir antstolių vykdymo išlaidų sudarė iš viso 6 654,92 Eur, t.y. viršijo nustatytą minimalią gyvenamojo būsto priverstinį pardavimą iš varžytynių leidžiančią 2 030 Eur sumą.
Pareiškėjos teigimu, net ir nesant jos prašymo nenukreipti išieškojimo į pareiškėjos gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į nedidelę išieškojimo sumą, buvo būtina laikytis skolos išieškojimo iš gyvenamojo būsto eilės ir pirmiausia išieškoti iš pareiškėjos pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba nekilnojamojo turto. Šie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis pirmiausia atliko vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš pareiškėjos gaunamo nereguliaraus ir labai mažo darbo užmokesčio, tačiau gaunamų lėšų dalies, kuri gali būti išskaityta iš darbo užmokesčio, nepakako ir nebūtų pakakę išieškoti susidariusias skolas kreditoriui, o piniginių lėšų banko sąskaitose nerasdavo (v.b.l. Nr. 0040/12/01450, l. 11; v.b. Nr. 0040/10/04785, l. 19, 21, 26; v.b. Nr. 0040/11/03599, l. 22). Vykdomųjų bylų duomenimis, pareiškėja 2010-2011 m. nedirbo arba dirbo labai nereguliariai (v.b. Nr. 0040/10/04785, l. 3, 9, 12, 16). Todėl nesant pakankamai lėšų, gaunamų kaip darbo užmokestis, nesant jokio kito turto, vadovaudamasis CPK 634 str. 2 d., antstolis 2012-04-21 Turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0040/11/03599, areštavo pareiškėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomųjų bylų duomenimis, pareiškėja 2012-10-01–2012-12-01 laikotarpiu gavo vidutiniškai po 537 Lt per mėnesį įmonėje UAB „Petrina“, piniginių lėšų banko sąskaitose neturėjo (v.b. Nr. 0040/12/04253, l. 7-9; v.b. Nr. 0040/12/01450, l. 8-9); 2013 m. dirbo po kelis mėnesius bendrovėse UAB „Edonas“ ir UAB „Petrina“: 2013-07-01–2013-08-01 laikotarpiu gavo 500 Lt per mėnesį darbo užmokestį (v.b. Nr. 0040/11/03599, l. 13), 2013-04-01–2013-04-01 laikotarpiu gavo 439,92 Lt (v.b. Nr. 0040/10/04785, l. 12). Todėl antstolis 2014-08-22 priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė pareiškėjos butą parduoti iš varžytynių ir jį įkainoti 200 000 Lt, o 2015-01-19 paskelbė apie pareiškėjos turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių (2015-01-19–2015-02-18 laikotarpiu). Pažymėtina, kad antstolis 2013-05-13 raštu pateikė pareiškėjai susipažinti 2012-04-21 turto arešto aktą, pareiškėja jį gavo 2013-05-13, tačiau jo neginčijo. Taip pat antstolis minėtame rašte išaiškino pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl galimybės neišieškoti iš jos paskutinio gyvenamojo būsto, tačiau pareiškėja, pasirašytinai susipažinusi su šia informacija, tokia teise taip pat nepasinaudojo (v.b. Nr. 0040/11/03599l, l. 17). Pareiškėja neskundė ir antstolio 2014-08-22 patvarkymo, kuriuo nuspręsta jos butą parduoti iš varžytynių ir jį įkainoti 200 000 Lt.
Kaip minėta, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliui pateiktos vykdyti bylos dėl išieškojimo iš pareiškėjos kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ naudai buvo jau nuo 2010 m. (vėliau užvestos naujos bylos 2011-2012 m., 2014 m.), todėl manytina, kad skolų išieškojimo procesai nuo vykdymo veiksmų pradžios iki pareiškėjos turto pardavimo dienos truko pakankamai ilgai, kad skolininkė galėtų sumokėti skolas už šilumos energiją kreditoriui ar bent jas žymiai sumažinti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja geriau apmokamo, nuolatinio darbo nesusirado, o skolos kreditoriui vis didėjo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkė vykdomosiose bylose nepateikė antstoliui jokių įrodymų apie kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, buvimą ar turėjimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių jos teiginius dėl galimybės išieškoti skolas iš kitų šaltinių, įrodymų. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, reguliuojančių vykdymo procesą, išnaudojo visas galimybes išieškoti iš kito, nei paskutinis pareiškėjos gyvenamasis būstas, turto, tačiau, jo nesant arba esant nepakankamai, pagrįstai 2015-01-19 paskelbė dėl pareiškėjos buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.