Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai J. O. F.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2002-02-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas, teistumas išnykęs, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Būtent, 2009 m. rugpjūčio 11 d. apie 11 val. 20 min. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kilusio ginčo metu, iš pykčio, dūrė peiliu savo šeimos nariui – kartu šeimoje gyvenančiam sugyventiniui G. R. į krūtinės sritį, tuo padarydama jam pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą, t.y. sužalojimą, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

D. S. kalta padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką kalta prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2009-08-11 apie 8 val. ryte ji kartu su savo sugyventiniu G. R. būdami išgėrę alaus sugrįžo į savo namus bendrabutyje. Sugrįžus į namus dar išgėrė degtinės ir tuo metu nukentėjusysis norėjo eiti į parduotuvę, parsinešti dar alaus, dėl to jie abu ir susiginčijo. Šio ginčo metu, kai ji stovėjo ir peiliu pjaustė salotas, G. R. iš nugaros pusės artinosi link jos. Pagalvojusi, kad šis ją gali pulti, ji atsisuko ir dūrė peiliu. Po dūrio ji palydėjo nukentėjusįjį iki lovos ir ten paguldė, pati nuėjo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Būdami neblaivūs jie dažnai ginčydavosi tarpusavyje, susimušdavo, todėl, galvodama, kad vėl ją užpuls sugyventinis, jam dūrė.

Motyvuojamoji dalis

D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, be pačios dalinio prisipažinimo yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. O. F. parodė, kad 2009-08-11 apie 14 val. jai telefonu paskambino kaltinamosios kaimynė ir pranešė, kad sužeistas jos (nukentėjusiosios) brolis. Nuvykusi į ligoninę, brolio ten nerado, sužinojo, kad iš ligoninės jis pabėgęs. Brolis jai anksčiau buvo skundęsis, kad bijo būti pas D. S., bet priežasties nepaaiškino. Jai buvo žinoma, kad kaltinamoji susiradusi kitą vyrą, dėl to jautė nukentėjusiajam nepakantumą, jos brolis buvo fiziškai silpnas, turėjo pirmą invalidumo grupę.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2009-08-11, dirbant greitosios medicinos pagalboje vairuotoju, pagal iškvietimą jis buvo nuvykęs į minėtą butą, kur rado sužalotą vyriškį, matė, kad jam padaryta durtinė žaizda.

Iš kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 95-103) matyti, kad kaltinamoji D. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas bute, (duomenys neskelbtini) mieste, kur ji susiginčijo su G. R., kur šio ginčo metu pati stovėjo, ir kur dūrė peiliu nukentėjusiajam, bei po to padėjo nusikaltimo įrankį. Šio procesinio veiksmo metu buvo paimtas ir prijungtas prie bylos daiktinis įrodymas – peilis (apžiūros protokolas t. 1, b.l. 32 -34). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, kad tai tas pats peilis, kuriuo ji sužalojo nukentėjusįjį.

Iš specialisto išvados (t. 1, b.l. 30-31) Nr. G 88-743/09 (06) seka, kad atlikus tyrimą, buvo patvirtinta, jog nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio vietoje surastu peiliu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 743/09 (06) (t. 1, b. l. 26-27) matyti, kad 2009-08-11 G. R. buvo padaryta pjautinė kiauryminė kairės pusės krūtinės ląstos žaizda. Šis sužalojimas padarytas aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tad vertinant virš paminėtuosius kaltinamosios D. S. paaiškinimus, kuriuose ji ir teisiamojo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nuosekliai ir detaliai paaiškino nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, kurios atitiko teismo medicinos specialisto nustatytam nukentėjusiojo sužalojimui ir jo padarymo mechanizmui, pateikė nusikaltimo įrankį, kuris pagal specialisto išvadą atitiko nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdžiui, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamoji suduodama G. R. peiliu padarė pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamoji aiškino, kad tokius veiksmus ji padarė bijodama, kad gali būti pati užpulta nukentėjusiojo, toks jos aiškinimas neduoda pagrindo jos smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį vertinti kaip būtinąją gintį, ar jos ribų peržengimą. Iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, kad ji pati jokio realaus pavojaus, realaus kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės nepatyrė, būtinumo gintis nuo užpuolimo nebuvo, ji tik įtarė (manė), kad nukentėjusysis ją gali pulti ir būtent dėl šio klaidingo situacijos vertinimo, atliko esamai situacijai neadekvačius veiksmus. Kad kaltinamajai negrėsė realus pavojus dėl tariamo nukentėjusiojo užpuolimo patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo žymiai smulkesnio sudėjimo nei kaltinamoji, dėl invalidumo už ją fiziškai silpnesnis, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis būtų naudojęs kokį nors įrankį tariamam užpuolimui.

Tokiu būdu virš paminėti ir aptarti kaltinamosios veiksmai, atsižvelgiant į jų pobūdį, panaudotą įrankį – peilį, į nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį (dūris padarytas į gyvybiškai svarbią kūno dalį), ir be to, atsižvelgiant į kilusias pasekmes (sunkų sveikatos sutrikdymą), kaltinamosios ryšį su nukentėjusiuoju (šeimos narys) D. S. veiksmai laikytini tyčiniais ir nusikalstamais – atitinkančiais Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą, į pačios kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.). Sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, lengvinančia laikytina tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaip asmenybė, D. S. charakterizuojama neigiamai, ji niekur nedirbo, vedė amoralų gyvenimo būdą, girtavo. D. S. anksčiau teista vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka. Tad atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta, mažesnė, negu įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

nusprendė:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jai 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

D. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir ją suimti teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus: peilį ir marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities VPK, sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.