- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- A5.-703-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00190-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pažeidėjas
- R. Z.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. 2019 m. birželio 21 d. 12 val. (duomenys neskelbtini) leido dirbti savo, t. y. R. Z. ūkininko ūkyje G. G. už iš anksto sutartą atlygį, nesudaręs su juo rašytinės sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nepranešęs teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu R. Z. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta asmeniškai, pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokole R. Z. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
R. Z., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltas dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai, sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Prašo skirti mažiausią sankcijoje nustatytą baudą, kadangi yra smulkus ūkininkas, jo pajamos yra labai nedidelės. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. G. 2019 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio mėn., internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad ūkininkai ūkio darbams ieško darbininkų. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Telefonu susisiekė ir sutarė, kad gali atvykti pas juos dirbti. Paskambinęs sužinojo, kad darbininkų dirbti ūkyje ieško (duomenys neskelbtini). Pas ūkininkus į (duomenys neskelbtini), atvyko 2019 m. birželio 21 d. Kai atvyko, ūkininkai Z. jam suteikė gyvenamą plotą, t. y. leido gyventi jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną, t. y. birželio 22 d., jis pradėjo dirbti Z. ūkyje. Kai atvyko, su jais kalbėjo apie atlygį, jie pasakė, kad uždarbis bus už atliktus darbus, t. y. priklausys kiek ir ką jis padirbs. Z. pradžioje minėjo, kad kai padirbs tris mėnesius, tada įdarbins legaliai, o dabar jis turės pasidarbuoti kaip bandomajam laikotarpiui. Per visą laikotarpį, kol buvo pas ūkininkus, kis niekur nepasirašinėjo, tik dirbo įvairius ūkio darbus. Kai praėjo 3 mėnesiai, niekas nekalbėjo apie legalų įdarbinimą. Z. ūkyje jis dirbo įvairius darbus: tverdavo gyvulių ganyklas, maldavo miltus, su trimeriu pjaudavo žolę, dirbdavo prie grūdų ir kitus įvairius ūkio darbus. Už atliktus ūkio darbus jam už dieną sumokėdavo grynais, duodavo įvairiai: po 15 eurų, 20 eurų per dieną. Kai jam duodavo pinigus, jis niekur nepasirašydavo. Už darbą pinigus duodavo R. Z. arba jo motina. Už padirbtą darbą jam sumokėdavo įvairiai, t. y. kiekvieną dieną, arba kas kelias dienas. Kai kartais norėdavo sumokėti už darbą, jis pasakydavo, kad jam dabar nereikia pinigų ir norės vėliau. Z. ūkyje dirbo trys darbininkai, viena moteris, vardu G. bei R.. Jie dirbdavo tik su gyvuliais. Kiek jiems mokėdavo ir kaip su jais ūkininkai atsiskaitydavo, nežino.
R. P. 2019 m. spalio 10 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad ūkininkas Z. jam paskolino 900 Eur automobiliui įsigyti, o už padarytą paslaugą sutarė, kad jis padės dirbti ūkyje. Dėl apmokėjimo už teikiamą pagalbą nebuvo tartasi, padeda dirbti ūkyje tik už skolą.
G. G. 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime nurodė, kad apie dvejus medus dirba A. M. ūkininkės ūkyje, dirba legaliai, melžia karves. Z. yra A. M. tėvai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta tiek paties R. Z. paaiškinimu administracinio nusižengimo protokole, tiek byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, VSDFV užklausos rezultatų išrašu, iš kurio matyti, kad G. G. 2019 m. spalio 10 d. įdarbintas ūkininko R. Z. ūkyje nebuvo, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK vyresniosios tyrėjos K. A. tarnybiniu pranešimu, rašytiniais R. P., G. G. paaiškinimais, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, kita byloje esančia medžiaga.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. Z. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Z. paaiškinimų matyti, kad nusižengimo fakto jis neginčija.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. Z. vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti nelegaliai G. G. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojo buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų, kurias darbuotojas vykdė darbo metu, tokiais veiksmais R. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas nebuvo tyčinis, ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Z. asmenybę – nusižengimą, susijusį su darbo tvarkos pažeidimais, padarė pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad prisipažįsta kaltas dėl nusižengimo padarymo, nuoširdžiai gailisi. Skiriama sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19108157249, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.