Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-719-1054/2018 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. L. 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.00 val., Beržų – Mokyklos g., Vižančių k., Skuodo r., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. Z. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 % (promilės) etilo alkoholio.

Kaltinamasis Z. L. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 12.00 val. jis savo automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie parduotuvės Vižančių k., išeidamas sutiko pažįstamą B. Ž.. Sutarė su juo išgerti butelį degtinės, parduotuvėje nupirko butelį degtinės ir dviese prie parduotuvės pradėjo gerti tą degtinę. Prie parduotuvės atėjo nepažįstamas vaikinas, jo vardas G.. Jis klausė, kaip parvažiuos automobiliu namo, nes vartojo alkoholį, jis pasakė, kad automobilį parvairuos B. Ž. kaimynas. G. pasakė, kad nereikia jokio kaimyno, jis gali parvairuoti jo automobilį. Išgėrus butelį degtinės, G. vairuojant, jie su B. Ž. nuvažiavo pas O. Č.. Po to važinėjant po kaimą užvažiavo į kiemą pas kažkokius žmones. G. prašė automobilio dar kažkur važiuoti, o jis nenorėjo važiuoti, atėmė raktelius, norėjo grįžti namo ilsėtis, su juo susibarė, nuo to kiemo iki jo namų yra apie 50 metrų. Jis pats tada sėdo prie savo automobilio vairo ir nuvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), G. liko pas tuos žmones kieme. Parvažiavęs raktelius įsidėjo į kišenę, parėjo į namą, automobilis liko kieme (143-145 b. l.).

Liudytojas R. J. parodė, kad jis nematė, kas vairavo automobilį – G. B. ar Z. L., kai jie atvažiavo pas jį į namus 2018 m. vasarą. Atsimena, kad tarp G. ir Z. L. kilo konfliktas, nes buvęs kieme G. atsisėdo į automobilį ir bandė užsirūkyti, o tai pamatęs Z. L. neleido jam rūkyti ir dėl to jie susibarė. Vėliau matė, kaip Z. L. G. ranka sudavė į veidą. G. išlipęs iš automobilio pastūmė Z. L., šis nugriuvo. Atsikėlęs Z. L. įsėdo į automobilį už vairo ir išvažiavo (56-58 b. l.).

Liudytojas E. D. parodė, kad 2018 m., galėjo būti liepos mėn. pabaiga ar rugpjūčio mėn. pradžia, apie 16.00 – 17.00 val., pas jį į namų kiemą atvažiavo automobilis. Iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipo jo draugas G., o automobilio gale sėdėjo Ž.. Vairuotojas buvo jam nepažįstamas vyras, kuris iš automobilio nelipo, sėdėjo prie vairo. Vairuotojas buvo žilais plaukais, apie 52 metų amžiaus. Jis su G. pasikalbėjo, atsigėrė kavos, o tas vairuotojas ir Ž. sėdėjo automobilyje. G. pabuvo pas jį ir išvažiavo. Vėl vairavo tas pats nepažįstamas vyras (62-64 b. l.).

Liudytojas O. Č. parodė, kad rugpjūčio mėn. viduryje, dienos metu, pas jį pasibeldė į duris, išėjus į lauką prie durų stovėjo B. Ž., jis jo paprašė stikliuko, sakė, kad nori išgerti. Kieme stovėjo dar du vyrai, kurį vieną iš jų pažino, tai Z. L., o antrojo tada nepažino. B. Ž. ir Z. L. atrodė neblaivūs. Vyrai buvo atvažiavę automobiliu, gal „Peugeot“ markės, tamsios spalvos. Vyrai pas jį kieme išgėrė turėtą butelį degtinės, jie pas jį išbuvo gal apie 10 min. ir išvažiavo. Matė, kad už vairo sėdo jaunasis vaikinas, šalia jo į keleivio vietą atsisėdo Z. L. ir gale atsisėdo B. Ž.. Kad tą dieną automobilį būtų vairavęs Z. L., jis to nematė (68-70 b. l.).

Liudytojas B. Ž. parodė, kad 2018 m., galėjo būti rugpjūčio viduryje, gal apie pietus, jis atėjo į parduotuvę, esančią Vižančių k., Skuodo r. Parduotuvėje susitiko Z. L.. Dar pamena, kad prie parduotuvės sutiko ir G. B.. Prisimena, kad jie kažkur važinėjo su Z. L. automobiliu, jis sėdėjo automobilio gale. Prisimena, kad buvo nuvažiavę į Vižančių k., pas O. Č., ten lauke gėrė degtinę. Prisimena jau tada, kai buvo namuose, o Z. L. automobilio nebebuvo, mano, kad jie jį parvežė į namus ir patys išvažiavo. Jis nežino, kas tą dieną vairavo Z. L. automobilį, nes buvo visiškai girtas (76-78 b. l.).

G. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 15.00 val. Vižančių kaime žvejojo prie tvenkinio, prie kurio yra parduotuvė. Prie parduotuvės privažiavo automobilis „PEUGEOT“, juodai melsvos spalvos, iš automobilio išlipo nepažįstamas vyras, kuris nuėjo į parduotuvę. Vyras ėjo svirduliuodamas, įtarė, kad girtas, jis tada nuėjo prie parduotuvės, kad įsitikintų, ar tas vyras nėra girtas, nes jis vairavo automobilį. Kol jis priėjo, tas vyras jau buvo grįžęs iš parduotuvės, jis sėdėjo prie automobilio vairo ir rankose laikė butelį degtinės. Dar automobilyje, keleivio vietoje sėdėjo B. Ž.. Jie tą butelį degtinės gėrė kartu su B. Ž.. Vairuotojui jis pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis nepaliks automobilio, vairuotojas jam pasiūlė 10 eurų už tai, kad policijos nekviestų. Vairuotojas jam pasiūlė išgerti degtinės, jis įsėdo į automobilio galą ir visi trys gėrė jo turėtą degtinės butelį. Pabaigus gerti degtinę, Z. L. vairuojant, išvažiavo link Aleksandrijos k., jis paprašė, kad jį nuvežtų pas jo draugą E. D.. Vairavo Z. L., o jis sėdėjo šalia jo, B. Ž. atsisėdo į galą, jau beveik miegojo. Jis išlipo iš automobilio, nuėjo prie draugo, gėrė kavą, kalbėjosi. Z. L. ir B. Ž. tik pradarė automobilio dureles, pasisveikino, bet iš automobilio neišlipo ir laukė automobilyje. Vėliau grįžo į automobilį ir vairuojant Z. L. išvažiavo į Vižančių k., nuvažiavo į kiemą pas B. Ž., kur jis išlipo ir liko namuose. Vėliau važiavo pas R. J.. Nuvažiavus pas jį, nepamena kodėl, bet susiginčijo, susibarė su Z. L.. Jis tada nuėjo į automobilį ir sėdo prie vairo. Buvo piktas, neleido jam važiuoti, sakė, kad girtas nevairuos, norėjo atimti automobilio raktelius, bet jis nedavė, jam sudavė į veidą ir nuvažiavo (104-107 b. l.).

2018 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjos V. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.36 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad Vižančių k., Skuodo r., link Mokyklos gatvės ką tik nuvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu „Peugoet“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant nurodytu adresu ir susisiekus su pranešėju G. B., pastarasis paaiškino, kad šiuo metu neblaivus vairuotojas parvažiavo į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėjęs namo užsirakino duris, ir nieko neįleidžia. Nuvykus pas pranešėją G. B., šis nurodė, kad norėjo atimti automobilio raktelius iš Z. L., nes jis buvo neblaivus, tačiau Z. L. minėto automobilio raktelių nedavė, išvažiavo vairuodamas automobilį link (duomenys neskelbtini), kaip vairavo Z. L., matė R. J.. G. B. ir R. J. pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), o vairuotojas nuėjo į namus ir užsirakino duris. Įvykio vietoje Z. L. teigė, kad automobilio nevairavo, o vairavo G. B., kartu su jais automobiliu vyko ir B. Ž.. Z. L. nustatytas alkotesteriu nustatytas 2,16 promilės neblaivumas. Asmens apžiūros metu pas Z. L. buvo rastas minėto automobilio raktelis (kelnių kišenėje) (1-3 b. l.).

2018 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kieme esantis juodos spalvos automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14-21 b. l.).

Specialisto išvada Nr. T-A 8128/2018(01) nustatyta, kad Z. L. kraujyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 12 d., 18.10 val., buvo mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio (47 b. l.).

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, Z. L. 2018 m. rugpjūčio 12 d., 17.06 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (39 b. l.).

Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ 2018 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, pagaminto 2007 metais, variklio darbinis tūris 1997 cm³, variklio galia 100 kW, vertė yra 1890,05 Eur (28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis Z. L. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (Z. L. kraujyje nustatyta mažiausia 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Z. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo Z. L. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjos V. G. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės atitinka kaltinamojo parodymus (1-3 b. l.); 2) 2018 m. rugpjūčio 12 d. įvykio apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriuo užfiksuota įvykio vieta ir nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kieme esantis juodos spalvos automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14-21 b. l.); 3) Specialisto išvada Nr. T-A 8128/2018(01), kuria nustatyta, kad Z. L. kraujyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 12 d., 18.10 val., buvo mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio (47 b. l.); 5) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, pagal kurį Z. L. 2018 m. rugpjūčio 12 d., 17.06 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (39 b. l.). 6) liudytojų R. J., E. D., O. Č., B. Ž. pateiktais parodymais (56-58, 62-64, 68-70 b. l.), kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – Z. L. suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis, nors ir ne iš karto, tačiau prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo Z. L. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Z. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Z. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, Z. L. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė Z. L. mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi Z. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam Z. L. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas šiuo metu išnykęs, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,58 promilės neblaivumas), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Byloje nustatyta, kad Z. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamajam, tačiau jis šį automobilį pardavė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina minėto automobilio vertė. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti Z. L. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, Z. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 1890,05 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų penkių euro centų).

Panaikinti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, Z. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.