Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-582-500/2016 pagal pareiškėjos skundą dėl Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. J. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundu skundžia Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. J. atsisakymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir prašė įpareigoti Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarę L. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiai D. A. priklausiusią turto dalį.Nurodė, kad 2016 m. sausio 5 d. priėmė mirusios D. A. palikimą ir kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Notarė paveldėjimo liudijimą atsisakė išduoti, nurodydama, kad paveldėtas turtas yra bendroji nuosavybė ir nesant pergyvenusio sutuoktinio sutikimo dėl nuosavybės teisės išdavimo, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą dėl mirusiojo dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad palikėjo įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio sutikimo iš jo vardu registruoto turto (LR Notariato 52 str. 2 d.). Nėra pagrindo teigti, kad notarė atsisakymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį - įpareigoti Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarę L. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiai D. A. priklausiusią turto dalį. Nurodė, kad sutuoktinių turtas, įgytas santuokoje, yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2d.). Mirus sutuoktiniui, kurio turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro sutuoktiniui priklausantis dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Klausimai susiję su palikimo priėmimu, taigi paveldimo turto dalių nustatymu, yra notaro prerogatyva.Apeliantas bandė susisiekti su mirusios sutuoktiniu, tačiau nepavyko. Nuosavybės teisės liudijimas A. A. neišduotas. Todėl mano, kad ginčo tarp šalių dėl mirusiojo turto dalies nebuvo ir nėra.Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančia funkciją, todėl apelianto teigimu nuosavybės teisės registracija viešame registre neturi reikšmės nustatant nuosavybės teisės teisinį režimą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė L. J. prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti.Pareiškėja skundu teismui skundė notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios turtą įgytą santuokoje, kuris nėra atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės, t.y. neišskirta mirusiojo sutuoktinio dalis jungtinėje nuosavybėje, kuri gali būti paveldima. Notaras gali išskirti sutuoktinio dalį bendroje nuosavybėje esant LR notariato įstatyme numatytoms sąlygomis. Viena iš jų- turi būti pergyvenusio sutuoktinio sutikimas. Nesant tokio sutikimo, įpėdiniai turi kreiptis į teismą. CK 3.177 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl notarui turi būti pateiktas sutikimas arba teismo sprendimas, nustatantis mirusiojo sutuoktinio dalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantė nurodė, kad ginčo dėl bendrosios nuosavybės nėra, todėl notarė nepagrįstai neišdavė paveldėjimo liudijimo. Su tokiu argumentu negalima sutikti.Mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 straipsnis); mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Dėl tokių įstatymo nustatytų teisinių padarinių Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vienam sutuoktiniui mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui gali būti išduotas nuosavybės teisės į dalį santuokos metu įgyto bendro sutuoktinių turto liudijimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant, gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) sav. įregistruotas A. A. ir D. A. vardu. Byloje duomenų, kad A. A., mirusios D. A. sutuoktinis, yra sutikęs, kad būtų išduotas sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas, nėra. Tai, kad pareiškėja išsiuntė vieną laišką A. A., kuriam jis nebuvo įteiktas, nes jis laiško neatsiėmė pašte, nepatvirtina, kad ginčo tarp šalių nėra.Notaras, atlikdamas veiksmus, turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Taigi, nesant A. A. sutikimo, notaras negali įsitikinti, kad ginčo tarp šalių nėra. Esant neatidalintam bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui, negalima spręsti klausimo dėl pareiškėjos paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį išdavimo. Notarai išduoda liudijimus tik tuomet, kai tarp asmenų nekyla ir negali kilti tuo metu jokių ginčų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.