Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2023 m. vasario 12 d., apie 1.30 val., adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, vieną kartą suduodamas ranka į galvą M. Ž., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, kumščiu trenkdamas vieną kartą į veidą A. Ž., gynusiam motiną, suimdamas jam už džemperio ir jį traukdamas, taip smaugdamas, sukėlė šeimos nariams M. Ž. ir A. Ž. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G., pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio ir paaiškino, kad su sugyventine M. Ž. ir jos sūnumi A. Ž. gyveno du metus, vedė bendrą ūkį, gyveno pas ją adresu –(duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 11 d. apie 23.00 val., jis grįžo į namus girtas, kartu su sugyventine kartu tikrai negėrė, M. buvo blaivi. 2023 m. vasario 12 d., apie 1.30 val., kai sugyventinė M. nuėjo į miegamąjį gulti, jis nuėjo iš paskos. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas tarp jo ir sugyventinės jis neprisimena, buvo girtas. Prisimena tik, kad buvo labai supykęs ir sudavė nestipriai vieną kartą ranka jai į galvą. Tada prie jo pribėgo sugyventinės sūnus A., jis jį atitraukė nuo motinos, jam taip pat sudavė vieną kartą į veidą, jie susikabino ir besistumdydami nugriuvo ant grindų. Besigrumiant buvo suėmęs už džemperio ir traukė jį, kad A. jį paleistų. Kai traukė tą džemperį galėjo jį ir smaugti. Juos išskyrė sugyventinė. Nuo to įvykio jis gyveną pas savo motiną. Dėl padaryto nusikaltimo tikrai labai nuoširdžiai gailisi, M. Ž. ir A. Ž. jis atsiprašė.

Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.

Nukentėjusiosios M. Ž. parodymai, kad 2023 m. vasario 12 d., apie 1.30 val., būnant namuose adresu – (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis R. G. pradėjo prie jos kabinėtis. Ji gulėjo lovoje, jam pasakė, kad jai labai skauda galvą, paprašė jo nelysti, nesikabinėti. Jai gulinčiai lovoje R. G. vieną kartą ranka trenkė jai per galvą, pataikė į galvos dešinę pusę už ausies, jai skaudėjo, ji patyrė fizinį skausmą, prašė jo liautis. Konfliktą, t. y. kai ją mušė, matė jos sūnus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris puolė ją ginti. Ji matė, kai jis nuo jos atitraukė R. ir jie abu griuvo ant grindų. Tuo metu R. trenkėsi galva į duris. Ji matė, kaip R. jau gulėdamas ant grindų, užsimojo ranka šerti jos sūnui A. Matė, kad, gulėdami ant grindų, jie grūmėsi, A. jos prašė iškviesti policiją, kai ji juos išskyrė. Kai atsistojo sūnus ji matė, kad jo veido kairė pusė paraudusi, paklausė, kas buvo, jis atsakė, kad jam ranka, grumtynių metu šėrė R. R. buvo pagriebęs už A. džemperio kapišono ir traukė į save, džemperio kraštas įsirėžę į kaklą, ji prašė paleisti kapišoną, nes matė, jog sūnui skauda. Paleido. Sūnus išėjo į lauką ir laukė policijos. Smurtas įvyko pirmą kartą, barnių buvo, bet smurto - ne. Ji GMP atsisakė, o sūnų A. medikai apžiūrėjo. Ant jos kūno jokių sužalojimų neliko. Ji patyrė tik fizinį skausmą. Ji civilinio ieškinio nereikš. Su R. gyveno apie du metus, pas ją bute. Santykiai buvo geri. Kai jis būna neblaivus, tada būna konfliktai, nesutarimai. Ją ir jos sūnų sumušė pirmą kartą.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, kad 2023 m. vasario 12 d. į namus grįžo neblaivus mamos sugyventinis R. G.. Jis pradėjo kabinėtis prie jo mamos. Mama tuo metu buvo kambaryje, gulėjo ant lovos. Mama prašė R., kad jis nustotų kabinėtis, kad nelįstų. R. G. trenkė mamai gulinčiai per pakaušį kumščiu. Jis tuo metu buvo kambaryje, matė ir puolė mamą ginti. Priėjęs prie R., trenkė jam du kartus į galvą, vienas iš tų smūgių buvo į veidą, tada nuo jo atsitraukė. R. G. jam kumščiu trenkė į kairį skruostą. Jis juto skausmą, skausmas tęsėsi apie 10 min. Tada jie vėl susikibo su R. besistumdydami nugriuvo ant grindų. Grumtynių metu ant žemės R. jam buvo suėmęs už džemperio ir jį smaugė, temdamas tą džemperį, juto fizinį skausmą. Jis jam sudavė du smūgius į galvą. Juos išskyrė mama. R. atsistojęs išsikvietė policiją, medikus. Atvykus policijai ir medikams, medikai jį apžiūrėjo, niekur jo nevežė, jokio gydymo jam neskyrė. Pareigūnai R. išsivežė. Nuo to įvykio R. G. pas juos su mama nebegyvena. Vėliau R. G. jo telefonu atsiprašinėjo, kad jį sumušė. Jis ant R. G. vis tiek pyksta, nors jam ir atleido. Po to įvykio daugiau pas medikus nesikreipė.

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai – foto nuotraukos, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Bute jokių pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra.

Asmens apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė, kuriame apžiūrėta nukentėjusioji M. Ž., ant jos veido, galvos srityje sužalojimų nesimato.

Greitosios pagalbos medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad apžiūrint A. Ž. matyti veido ir kaklo sumušimai.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARJK 0097, panaudojimo registracijos žurnalo lapų kopijų duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. vasario 12 d., 2.31 val. R. G. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. G. sutiko ir pasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vieną kartą suduodamas ranka į galvą M. Ž., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, kumščiu trenkdamas vieną kartą į veidą A. Ž., gynusiam motiną, suimdamas jam už džemperio ir jį traukdamas, taip smaugdamas, sukėlė šiems šeimos nariams fizinį skausmą. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai, smurtaujant prieš kelis šeimos narius vienu matu, įvertinus atliktų veiksmų pobūdį ir byloje surinktus duomenis, vertintini, kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Kadangi kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. G. neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę bei kitas byloje esančias aplinkybes, svarbias tinkamam bausmių individualizavimui. Kaltinamasis R. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurio metu smurtavo prieš net kelis šeimos narius, nors ir sukėlė jiems tik fizinį skausmą. Kaltinamasis nors ir neturi galiojančio teistumo, tačiau praeityje kelis kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinius nusikaltimus, administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, taip pat jis negydytas nuo priklausomybės ligų ar turėtų psichinių lygų, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam R. G. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – viešuosius darbus, artimą vidutinei trukmei (BK 46 straipsnio 2 dalis). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 12 d. nuo 3.13 val. iki 10.46 val. (1 sulaikymo para) buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad R. G. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narius, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. skirtos bausmės trukmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 12 d. nuo 3.13 val. iki 10.46 val. (1 laikinojo sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų, ir laikyti, kad R. G. yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Pranešti R. G., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti R. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.