- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-303/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant R. M.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria įtariamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 4 d.
Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo S. T. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė, o būtent: nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip per 7 kartus neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų ne mažiau kaip 2770 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nurodytą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė, gabeno Vilniuje, Vilniaus rajone, nurodytu laikotarpiu Vilniuje ne mažiau kaip per 7 kartus šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė O. B., kuris dalį šios psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė, o kitą dalį - baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 49,199 g amfetamino, - iki 2011 m. vasario mėn. kratos neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 str. 3 d.
Be to, S. T. įtariamas tuo, kad jis, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, o būtent: 2011 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų narkotinę medžiagą – 5,147 g kanapių dervos, kurią neteisėtai gabeno ir iki 2011 m. balandžio 4 d. kratos laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.
2011 m. balandžio 4 d. S. T. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas S. T. buvo pratęstas Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2011 m. liepos 1 d. ir rugpjūčio 30 d. nutartimis. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įtariamajam S. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 4 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis S. T. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), nes yra įtariamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje, bei trukdys procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.), kadangi byloje yra duomenų, kad jis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, mėgino susisiekti su įtariamuoju O. B., tyrimo nenustatyti asmenys siekė daryti poveikį dėl parodymų davimo O. B. per pastarojo motiną. Be to, teismas konstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, kadangi tiriamas nusikalstamas susivienijimas, galimai išplatinęs labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, didelis įtariamųjų ratas, todėl reikia nustatyti ryšius tarp įtariamųjų, nusikaltimai galėjo būti daromi ir kitų valstybių teritorijose.
Šalies argumentai
Įtariamasis S. T. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti. Teigia, jog nutartis yra nepagrįsta.
Įtariamasis tvirtina, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą teismas konstatavo nepagrįstai, atsižvelgęs išimtinai į nusikaltimų, kurių padarymu jis įtarimas, sunkumą ir įstatymo sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių griežtumą. Teismas nevertino BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių kaip visumos, neatsižvelgė į šio pagrindo buvimą paneigiančias aplinkybes, tai yra kad turi šeimą, todėl yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, teismas nenustatė įtariamojo ketinimų išvykti į užsienį ir ryšių užsienio valstybėje, kurie tariamai padidina tikimybę, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 121 str. 4 d., 122 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. reikalavimus.
Įtariamasis taip pat ginčija BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo buvimą. Nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog jis, būdamas laisvėje, gali paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, turėjo vertinti byloje esančius ir įrodymais pagrįstus duomenis, patvirtinančius tokius ketinimus. Faktinių duomenų, kad jis, būdamas laisvėje, gali paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, byloje nėra. Teismo išvada, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, jis mėgino susisiekti su O. B., yra nepagrįsta. Įtariamasis nurodo, kad, bandydamas susisiekti su kitoje kameroje esančiu asmeniu, jis būtų pažeidęs kalėjimo vidaus tvarkos taisykles ir už tai būtų nubaustas. Tačiau kalėjimo administracija jam nėra skyrusi nuobaudos. Be to, teismas nenurodo įrodymų, kurių pagrindu darytina išvada, kad asmenys, galimai bendravę su O. B. motina, veikė jo vardu ir jo interesais. Priimdamas sprendimą pratęsti suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais pagrįstais duomenimis.
Be to, įtariamasis nesutinka su teismo išvada, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Teigia, kad jam pareikštame įtarime nurodytas tik vienas tariamai kartu nusikalstamas veikas padaręs asmuo – O. B..
Įtariamasis S. T. taip pat teigia, kad teismas, skirdamas jam suėmimą ir pratęsdamas jo terminą, tik formaliai pažymėjo, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o šie duomenys yra: įtariamųjų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta medžiaga, tarnybiniuose pranešimuose pateikti duomenys. Teismas nutartyje neatskleidė šių duomenų turinio ir nemotyvavo, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei duomenų visuma sudaro faktinį pagrindą išvadai, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo S. T. skundas atmetamas.
Sutinkamai su BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo nustatymu. Asmeniui, kuris įtarimas padaręs nusikalstamą veiką, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje tęsiasi ikiteisminis tyrimas, tuo daugiau ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos turi galimybių surinkti faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl, kuo asmuo ilgiau laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštą įtarimą. Jeigu byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, didėja tikimybė, kad ilgą laiką jį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis S. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra įtariamųjų parodymai, duomenys gauti procesinių prievartos priemonių taikymo metu, specialisto išvadų medžiaga bei kita byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis: kiekvienu atveju spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, teismas turi priimti sprendimą dėl duomenų pakankamumo. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šioje byloje yra pagrindas įtariamajam S. T. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos, kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Įtariamasis nepagrįstai tvirtina, kad teismas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo pagrindo buvimą konstatavo atsižvelgęs išimtinai į nusikaltimų, kurių padarymu jis įtariamas, sunkumą ir įstatymo sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių griežtumą. Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės suėmimo termino pratęsimui, ir BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš bylos duomenų matyti, kad S. T. neteistas, vedęs, tačiau nedirbantis, tai yra neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, jis įtariamas labai sunkaus ir sunkaus tyčinių nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Nors nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu įtariamasis yra įtariamas, tuo labiau tikėtina, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir tokiu būdu siekti išvengti bausmės atlikimo. Atsižvelgtina ir į tai, jog surinktais duomenimis nustatyta, kad S. T. turi ryšių užsienyje, kuriais, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, jis gali pasinaudoti siekdamas išvengti ikiteisminio tyrimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo nešalina įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, todėl yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais, ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Teismas, pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą šiuo pagrindu, nurodė, kad byloje yra duomenų, jog S. T., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, mėgino susisiekti su įtariamuoju O. B., tyrimo nenustatyti asmenys siekė daryti poveikį dėl parodymų davimo O. B. per pastarojo motiną. 2011 m. birželio 8 d. papildomos apklausos metu įtariamasis O. B. parodė, kad pas jo motiną R. B. buvo atėję S. T. siųsti žmonės, kurie siūlė pakeisti gynėją, be to, S. T., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime mėgino su juo susisiekti ir pasikalbėti. Tai, kad įtariamasis praeityje ėmėsi veiksmų, kuriais bandė daryti įtaką kitam įtariamajam šioje byloje, leidžia daryti išvadą, kad ir ateityje jis gali imtis trukdančių procesui veiksmų, todėl suėmimo termino pratęsimas šiuo pagrindu yra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso eigoje, rizika, jog įtariamasis gali trukdyti įtvirtinti bylai reikšmingus duomenis, nuolat mažėja, todėl ilga suėmimo trukmė šiuo pagrindu neturėtų būti grindžiama.
Pažymima, jog BPK 122 straipsnyje yra nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad byla didelės apimties ir ypatingai sudėtinga. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ir dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nagrinėjama daug nusikalstamų veikų epizodų, įtariamaisiais yra daug asmenų, todėl reikėjo visus juos apklausti ir nustatyti jų tarpusavio ryšius, atlikti daug kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tai užėmė daug laiko. Ikiteisminis tyrimas įtariamojo S. T. atžvilgiu nėra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, todėl, sprendžiant ar byla ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, vertinamas visos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys ir apimtis. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam S. T. suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais, šiuo metu nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutartis galutinė ir neskundžiama.