Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. G. 2024 m. balandžio 30 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš F. K., tai yra kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairiąją veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam F. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pereinant į kairį skruostą, kraujosruvos kairės akies junginėje ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena vienas apie 5 metus. Kiek atsimena, 2023 m. vasarą atsikraustė gyventi kaimynas F. į (duomenys neskelbtini) kambarį. Iš karto susipažino su kaimynu, kuris yra pensininkas. Jis jam parnešdavo maisto, kai paprašydavo. Taip pat nupirkdavo vyno, apmokėdavo sąskaitas už komunalinius patarnavimus ir tokiu būdu padėdavo kaimynui. Jam kaimynas yra pasakojęs, kad vartoja psichotropinius vaistus, kad užmigtų. Taip pat kaimynas, nuėjęs į bendro naudojimo tualetą, tuštinasi ant grindų. Kadangi jo buto siena yra į kaimyno butą, todėl jis kiekvieną naktį girdi F. šūkavimus ir jo kritimo garsus, nes tuo pačiu laiku apie 2.30 val. nakties metu eidamas į tualetą F. rėkauja bei dainuoja ir prikelia visus kaimynus. Jis mano, kad kaimynas šūkauja dėl to, kad galimai neišgeria vaistų. Arba išgėręs vaistus sumaišo kartu su vynu, todėl F. pradeda naktį triukšmauti. Kažkada jį perspėjo namo pirmininkė, kad kreipsis dėl iškeldinimo, nes jų aukšte girtaujama, rūkoma ir triukšmaujama naktį. Tikslinant įvykio aplinkybes, jis tiksliai prisimena, kad buvo sekmadienis, t. y. balandžio 28 d., nes nuo 15 val. neparduoda alkoholio, jis turėjo nusipirkęs degtinės iš anksto. Vakare apie 20 val. su kaimynu išgėrė po 100 g degtinės ir tada jo paprašė, kad naktimis netriukšmautų, kadangi buvo gavęs perspėjimą nuo namo pirmininkės. Apie 22 val. išgėrus alkoholį jis išėjo namo, o kaimynas irgi nuėjo miegoti. Apie 2.30 val. naktį jis atsibudo nuo triukšmo, kadangi tuo metu F.as, eidamas į bendro naudojimo tualetą, šūkavo ir dainavo. Kai atsibudo nuo triukšmo, kambaryje buvo tamsu, jis ėjo raminti kaimyno ir užkliuvo už kėdės ir susižalojo. Tačiau vis tiek supykęs nuėjo pas kaimyną ir sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą ir pasakė, kad apsiramintų. Sudavęs smūgį liepė eiti miegoti ir netriukšmauti bei nesiblaškyti, o pats nuėjo į savo kambarį. Kitą dieną po pietų užėjo pas kaimyną ir atsiprašė už savo veiksmus. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, tačiau to padaryti nenorėjo, bet kaimynas su savo keliamu triukšmu jį išvedė iš kantrybės, nes neleido naktį miegoti. Jis mano, kad yra kalti F. vaikai, kad neprižiūri savo tėvo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. G. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis F. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra pensininkas ir vienas apie metus laiko gyvena (duomenys neskelbtini). Atsikrausčius gyventi šiuo adresu, susipažino su kaimynu E., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute vienas ir yra už jį jaunesnis, todėl kaimynas kartais parnešdavo jam vyno, kadangi jam sunku vaikščioti laiptais iš penkto aukšto. Su kaimynu E. dažnai geria alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholį ir alų. Kaimynas gyvena jam už sienos, t. y. (duomenys neskelbtini) bute. Kai kaimynas būdavo blaivus, jie bendravo normaliai, jokių pykčių nebuvo. Neblaivus kaimynas jam kartais priekaištaudavo, kad jis girdi, kaip jis kosti, knarkia, kad rūko kambaryje. Iš kambario girdėdavo, kaip kartais neblaivus kaimynas išėjęs į koridorių nei šio nei iš to rėkaudavo, taip pat girdėdavo, kad galimai jį gąsdina, kad užmuš, kad susidoros. Tačiau jis į kaimyno šūkavimus nekreipdavo dėmesio. 2024 m. balandžio 30 d. apie pietus pas jį į butą atėjo kaimynas E., jis jam padavė savo banko kortelę, kad nupirktų degtinės. Grįžus kaimynui iš parduotuvės, jie sėdėjo kambaryje kartu su kaimynu ir gėrė alkoholį. Tą dieną kaimynas jam dėl nieko nepriekaištavo, nesipyko, bendravo gražiai. Išgėrė nemažai alkoholio, todėl daugiau negali prisiminti, kas vyko. Negali pasakyti, kada kaimynas išėjo namo. Tik kitą dieną, tai yra 2024 m. gegužės 1 d. apie 7.00 val. jis prabudo savo lovoje. Jis atsikėlė iš lovos ir nuėjo į tualetą. Grįžęs iš tualeto norėjo pasitvarkyti lovą. Tvarkydamas lovą pastebėjo, kad ant pagalvės užvalkalo yra kažkokia dėmė, tačiau jis į ją nekreipė dėmesio ir pagalvę apvertė į kitą pusę. Jis nesuprato, ar tai kraujas, ar kas. Susitvarkęs lovą sugalvojo, kad reikia apsiskusti. Tada jis nuo palangės pasiėmė veidrodį, elektrinę skutimosi mašinėlę ir atsisėdęs ant lovos pradėjo skustis. Pradėjęs skustis pastebėjo, kad jo kairės pusės skruostas ir akies vokas yra ištinę ir paraudę. Pamatęs, kad skruostas ir akies vokas yra ištinę, jis suprato, kad jį bus sumušęs kaimynas E. G., nors jis to neprisimena. Tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė ir policijos nekvietė, jokio skausmo nejautė. Apie 10.00 val. pas jį atėjo kaimynas E. G. ir jo atsiprašė, kad jį sumušė. Tada jis jam davė savo banko kortelę, kad jis nueitų ir nupirktų alaus. Jis nuėjo nupirko alaus, parnešė į namus ir jie toliau kartu gėrė alų. Gegužės 7 d. pas jį į svečius atvyko jo dukra B. G. ir ji pamatė jo sužalotą veidą. Dukra B. pamatė jo veido kairėje pusėje kraujosruvas ir paraudusią akį ir labai išsigando dėl jo. Jis iš pradžių dukrai melavo, kad pats nugriuvo kambaryje, tačiau ji nepatikėjo juo ir pradėjo jo klausinėti, kas įvyko iš tikrųjų. Todėl jis dukrai pasakė tiesą, kad jį sumušė kaimynas, bet negalėjo jai paaiškinti, už ką jį sumušė. Jis policijos pareigūnų nekvietė dėl to, kad kaimynas jo kitą dieną atsiprašė. Jis net nepaklausė kaimyno, už ką jį sumušė, ir kaimynas jam taip pat nieko nepaaiškino. Gegužės 7 d. atvykusi pas jį dukra B. iškvietė policijos pareigūnus, medikų pagalbos atsisakė, kadangi jam nieko neskaudėjo. Atvykus pareigūnams kartu vyko į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. 2024 m. gegužės 8 d. buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus. Po įvykio jokių medikamentų nevartojo, fizinio skausmo nejautė, tik šiai dienai ant kairio skruosto yra kraujosruvos ir paraudusi akis. Civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad kaimyną nubaustų įstatymų nustatyta tvarka, kad daugiau taip nesielgtų ir kad pasimokytų. Papildomai paaiškino, kad taikytis su įtariamuoju E. G. nesutinka todėl, kad bendro naudojimo vonioje E. G. šūkavo, kad su juo susidoros. Jis tą girdėjo būdamas kambaryje kartu su dukra B.. Kai dukra atidarė buto duris, E., pamatęs dukrą, pradėjo jo atsiprašinėti. Kaimynas E. galimai buvo neblaivas. Todėl nori, kad jį nubaustų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereikš.

Iš 2024 m. gegužės 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad F. K. pareiškė, kad 2024 m. balandžio 30 d. vakare (tikslaus laiko nežino) (duomenys neskelbtini) į kambarį atėjo šalimais gyvenantis kaimynas E. G., kuris būdamas neblaivus, jį sumušė.

Iš 2024 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad juose užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 7 d. apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini) apžiūrimas bendrabučio tipo kambarys, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Buto koridoriuje žiūrint į dešinę matomos baltos spalvos durys, vedančios į vonios bei tualeto patalpą. Einant tiesiai per (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas duris patenkama į kambarį. Kambarys gana tvarkingas, jame nėra matoma grumtynių ar alkoholio vartojimo pėdsakų. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2024 m. gegužės 7 d. apie 17.30 val. dirbant ekipaže AP-1701 kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo uošvis prieš savaitę buvo sumuštas kaimyno. Atvykęs pranešėjas sužinojo ir kviečia policiją, turi pretenzijų kaimynui. Nuvykus pasitiko B. G. ir R. Š., kurie paaiškino, kad atvykę aplankyti B. G. tėvo F. K., pastebėjo, kad jis yra sumuštas. F. K. jiems teigė, kad pats krito ir susižalojo, tačiau po kiek laiko pasakė, kad jį sumušė kitame kambaryje gyvenantis kaimynas E. G.. Matėsi, kad F. K. kairės pusės skruostas yra patinęs ir pamėlęs, o akis raudona. Paklausus, kaip viskas įvyko, F. K. nieko paaiškinti negalėjo, nes teigė, kad nieko neprisimena, nes buvo girtas. Jis tik paaiškino, kad 2024 m. balandžio 30 d. vakare (tikslaus laiko neprisimena) su kaimynu E. G. gėrė alkoholį – alų ir degtinę. Kitą rytą, t. y. 2024 m. gegužės 1 d. ryte, atsikėlęs pastebėjo, kad yra paraudęs ir patinęs kairės pusės skruostas bei akies vokas. Jis iškarto suprato, kad jį sumušė kaimynas E. G., tačiau jis nieko neprisimena. Jis jokių veiksmų nesiėmė ir policijos nekvietė. Tą dieną ryte atėjęs kaimynas E. G. jo atsiprašė, kad jį sumušė. Jis jam jokių pretenzijų neturėjo ir davė jam savo banko kortelę, kad kaimynas nueitų ir nupirktų alaus. E. G. parnešė alaus ir jie toliau kartu gėrė. Bendraujant su F. K. tuo metu grįžo kaimynas E. G.. Paklausus, kodėl sumušė kaimyną, jis pradėjo teigti, kad nori parašyti pasiaiškinimą. Jo buvo paprašyta viską paaiškinti žodžiu. Jis paaiškino, kad jam nusibodo, kad pastoviai kaimynas girtuokliauja ir būdamas girtas šoka ant baltų arklių, triukšmauja ir visur tuštinasi, o jo išmatas jam reikia valyti. Todėl supykęs jis F. K. sudavė kumščiu į kairę akį, tačiau po to jo už tai atsiprašė.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. 2024 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo dėl nustatyto neblaivumo matyti, kad nustatant asmens neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu 18.44 val. pareiškėjui F. K. buvo nustatytas 0.99 promilės neblaivumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 175/2024 (06) matyti, kad F. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pereinant į kairį skruostą, kraujosruva kairės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš F. K., tai yra jam kumščiu sudavė vieną kartą į kairiąją veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam F. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pereinant į kairį skruostą, kraujosruvos kairės akies junginėje ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajam patvirtina ir specialisto išvada. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. G. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Sodros duomenimis E. G. niekur nedirba. VšĮ Alytaus poliklinika Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu, prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, E. G. skiriama prokurorės prašoma laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė ir įpareigojimai neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. G. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti E. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.