- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-17-531/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Rasa Čibirienė, Eligija Norkienė
- Kategorijos
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės R. S. ir jo gynėjai adv. Eligijai Norkienei dalyvaujant naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis (programa „(duomenys neskelbtini)“),
neviešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. S. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi R. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas R. S. buvo pratęstas.
Šalies argumentai
2. R. S. gynėja advokatė E. Norkienė pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir paskirti R. S. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad R. S. pozicija su advokate nebuvo derinta, todėl gynėja su VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimu sutiko, nors akivaizdu, kad jo pozicija šiuo klausimu yra kitokia, nes nori gydytis ambulatoriškai, kad galėtų dalyvauti reabilitacinėje programoje. Atkreipia dėmesį, kad su jos ginamuoju jokių problemų nebuvo, jis nėra nei agresyvus, nei pavojingas. Jo padaryta veika, susijusi ne su smurto naudojimu, o kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Bylos medžiaga rodo, kad jis turi tokią priklausomybę, kurią reikia gydyti ir spręsti su tuo susijusias problemas. Iš byloje esančių ligoninės pateiktų išvadų matyti, kad jos ginamasis nėra ir nebuvo agresyvus, su niekuo nekonfliktuoja, laikosi ligoninės režimo, todėl manytina, kad jam priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis galėtų būti pakeistas. Po minėtos datos taip pat, t. y. po komisijos išvados, jokių ligos paūmėjimo atvejų fiksuota nebuvo. Išvadoje teigiama, kad jis išlieka nekritiškas savo būklei. Taip pat konstatuota, kad dalyvavo užimtumo veikloje, bendrauja su kitais pacientais. Tai parodo jos ginamojo gerėjančią psichinę sveikatą. Pabrėžia, kad niekam jokio pavojaus R. S. nekelia ir nekels, gydydamasis ambulatoriškai. Jis nėra smurtautojas, nors ir nesutaria su tėvu ir yra įtampa jų santykiuose, tačiau ginamasis nėra agresyvus, kaip tik stebimas jo ramumas ir konfliktų nebuvimas, kurį buvo paveikusi liga. Teismo nutartyje niekur nėra aptarto smurto rizikos įvertinimo (metodika (duomenys neskelbtini)), todėl nėra žinoma, kokia R. S. smurto rizika šiuo metu. Jei ji yra žema, manytina, kad yra visos sąlygos, kad jis galėtų gydytis ambulatoriškai ir dalyvauti reabilitacijos programoje – centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) arba centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Motina D. S. deda pastangas, kad jos sūnus galėtų gydytis šiuose centruose, derina klausimus dėl galimybių į juos patekti. Mano, kad teismas nepakankamai ir netinkamai įvertino visas nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad žmogui turi būti sudaryta galimybė savarankiškai gydytis, manytina, kad jis gali toliau gydytis ambulatoriškai, padedant motinai. Tai jam pažįstama, sava aplinka ir tai duotų daug didesnį efektą, nei būti nuolatiniame strese, kur nesaugu, ir kur yra daug už smurtinius nusikaltimus laikomų ir gydomų asmenų. Be to, fizinė veikla, užimtumas pagerintų ir jo fizinę sveikatą bei psichinę būseną. Ligoninės aplinka neigiamai įtakoja jos ginamojo tiek psichinę, tiek fizinę būklę. Nuolatinė įtampa, saugantis kitų agresyvių ligonių netinkamo elgesio ar išpuolių žalinga jo sveikatai. Be to, pabrėžia, kad kritika savo būklei dėl asmens sveikatos būklės gali būti suprasta ir nevienareikšmiškai, tačiau tai nereiškia, kad negali būti taikoma lengvesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes R. S. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebūtų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo, kaip mano pirmos instancijos teismas. Cituota Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
3. Teismo posėdyje R. S. ir jo gynėja adv. E. Norkienė prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. S. gynėjos skundą, išklausęs patį R. S., susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė R. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš kartu su 2022 m. sausio 4 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2021 m. gruodžio 23 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Išvada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama R. S. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu paciento psichikos būklė buvo nepakankamai stabili. Pacientas išlieka nekritiškas savo būklei, išlieka kliedesinė simptomatika. Agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo, pacientas dalyvavo skyriaus užimtumo veikloje. Socialiniai ryšiai – bendrauja su motina, kartais tėčiu, paciento mama ketina ateityje rūpintis pacientu, užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis. Pacientas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas trumpą laiką – vieną pusmetį. Pacientas nusiskundimų neišsako. Teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike. Kontaktui prieinamas, bendrauja gana noriai. Mąstymas vidutinio tempo. Stokoja nuoseklumo su rezonavimo elementais. Emocijos blankios. Haliucinacijas neigia. Išsako didybės kliedesines idėjas, išlieka priešiškai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Nekritiškas savo būklei, teigia, kad yra sveiktas, o vaistai nereikalingi.
8. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė L. A. parodė, kad R. S. išsako kliedesius tėvo atžvilgiu, kad jaučia, jog tėvas jam linki blogo, yra apsėsti. Didybės kliedėjimo idėjos tai, kad jis sako, jog jaučia, kad telepatiniu būdu gali bendrauti su kitais žmonėmis, gali valdyti kitus žmones, jų mintis, kitų žmonių likimus. Nėra kritikos, jaučiasi sveikas, sako, kad vaistai jam nereikalingi.
9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. S. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra akivaizdžių priežasčių. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis R. S. yra taikomas kiek daugiau nei 8 mėnesius. Kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį R. S. būklė dar nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima taikyti jam ambulatorinį stebėjimą – ji vis dar nepakankamai stabili. Nustatyta, kad R. S. išlieka kliedesinė simptomatika, jo mąstymas stokoja nuoseklumo, emocijos blankios, išsako didybės kliedesines idėjas, yra nekritiškas savo būklei, mano, kad yra sveikas ir vaistai jam nereikalingi, kas tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog kol kas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jam negali būti taikomas ir vargu, jog jis šiuo metu būtų efektyvus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini) dėl narkotinių medžiagų ir kanapių žalingo vartojimo, kuris bylos duomenimis trunka daugiau, nei dešimtmetį. Priklausomybės ligų reabilitacijos įstaigoje jis gydytis pradėjo, kai jau vyko visuomenei pavojingos veikos tyrimas.
10. Aukštesnysis teismas atmeta advokatės E. Norkienės teiginius, jog ligoninės aplinka yra nesaugi, kadangi joje yra laikoma ir gydoma daug asmenų, padariusių smurtinius nusikaltimus, ir vertina juos tik kaip jos subjektyvią nuomonę. Byloje nėra jokių duomenų, jog kiti pacientai būtų netinkamai elgęsi su R. S., jis ar jo šeimos nariai jokių skundų VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijai dėl to neteikė.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis R. S. vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad R. S. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vien tik tai, jog R. S. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė, jis nėra agresyvus, režimo pažeidimų ir konfliktų stebimuoju laikotarpiu nebuvo, jis dalyvavo skyriaus užimtumo veikloje, jo mama ketina juo rūpintis ir užtikrinti gydymą, po Komisijos išvados, jokių ligos paūmėjimo atvejų fiksuota nebuvo, gydydamasis ambulatoriškai jis taip pat vyktų į reabilitacijos centrą, šios teismo išvados nekeičia, kadangi, kaip minėta, jis pats, kol kas nesuvokia savo būklės ir gydymosi būtinumo. Taigi, esant šioms aplinkybėms, priešingai nei nurodo advokatė E. Norkienė, nėra jokios būtinybės atlikti R. S. smurtinės rizikos vertinimą, tai šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturėtų. Be to, jis išlieka priešiškai nusiteikęs tėvo atžvilgiu, todėl grįžimas į tėvų namus gali kelti pavojų jo sveikatai.
12. Pateiktame skunde, taipogi teigiama, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu R. S. pozicija su advokate derinta nebuvo, todėl gynėja su VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimu sutiko, nors akivaizdu, kad jo pozicija šiuo klausimu yra kitokia. Pažymėtina, kad gynėjo pareiga yra tinkamai atstovauti savo ginamojo interesus. Nagrinėjamu atveju R. S. interesus apylinkės teisme atstovavusi gynėja advokatė Rasa Čibirienė neprieštaravo Komisijos teikimui pratęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi jis gydomas tik pirmą pusmetį, vartojo narkotikus, sveikatos būklė gerėjanti, bet nėra stabili. Vien tik tai, kad jos pozicija nesutapo, kaip teigia advokatė E. Norkienė, su R. S. dabar reiškiama nuomone, kuris atvykti į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose vykusį teismo posėdį atsisakė, o jo mama D. S. taip pat neatvyko, nors jai apie jį buvo pranešta, nereiškia, kad gynėja minėtą pareigą vykdė netinkamai ir tuo buvo pažeista R. S. teisė į veiksmingą jo atstovavimą.
13. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
R. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.