Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ nemokumo (bankroto) administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ prašymą dėl įmonės veiklos pabaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė Labdaros ir paramos fondui „Agapao“ bankroto bylą (2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis įsiteisėjo); bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Tavix“ (toliau – ir bankroto administratorė). 2020 m. sausio 7 d. nutartimi fondas pripažintas bankrutavusiu ir nutarta fondą likviduoti dėl bankroto; Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 16 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2020 m. vasario 20 d. ir kitomis nutartimis patvirtino bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

3. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje (CPK 133 str. 3 d.). Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

5. Pažymėtina, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020).

6. Bylos duomenys patvirtina, kad visi likvidaciniai veiksmai buvo pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms. Taigi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms.

7. Juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas teismui jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo. Nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas, todėl teismas vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis bei šio įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika dėl įmonės pabaigos.

8. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-924/2014).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad fondas veiklos nevykdė, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, sprendimo dėl veiklos pabaigos priėmimo dienos duomenimis, sudaro 128522 Eur. Administratorė pateikė bankrutavusio fondo įplaukų ir išlaidų ataskaitą, kuri patvirtina, kad bankroto proceso pradžioje fondas lėšų neturėjo, bankroto proceso metu gauta 24300 Eur įplaukų, kurios visos panaudotos administravimo išlaidų apmokėjimui. Administratorė nurodė, kad Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ kreditorių susirinkime buvo nustatytas – 17 MMA dydžio minimalus administratoriaus atlyginimas (12410 Eur); priemoka už per visą bankroto procesą gautas įplaukas sudaro 3494,85 Eur; priemoka už pareikštų civilinių ieškinių ir bylų sudėtingumą ir skaičių, kai bylose nesinaudojama advokato ir kitų specialistų pagalba sudaro 10200 Eur, pridėtinos labdaros ir paramos fondo „Agapao“ kreditorių susirinkime nustatytos administravimo 3100 Eur išlaidos, kurios buvo panaudotos bankroto proceso metu.

10. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2020 m. birželio 23 d. pažyma Nr.(14.5)-AD5-9702 patvirtina, kad bankrutavusioje įmonėje nėra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas, už aplinkos teršimą bausta nebuvo, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

11. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad visi įstatyme būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas pažymi, kad kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas pažymi, kad priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, su tuo susijusios asmenų teisės ir pareigos bus įgyvendinamos pagal JANĮ nuostatas, išskyrus išimtis, numatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas pranešimams apie juridinio asmens pabaigą taiko JANĮ 100 straipsnio 5 dalies nuostatas.

13. JANĮ 100 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pranešimams apie juridinio asmens pabaigą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos. JANĮ 101 straipsnyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorius įpareigotinas atlikti šiuos JANĮ įtvirtintus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 5 dalimi, 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ (juridinio asmens kodas 192047896, buveinės adresas Gardino g. 25-25, Šiauliai) veikla pasibaigė.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos siųsti nemokumo administratoriui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos, jo kopiją siųsti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.