- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-758-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01047-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- B. D.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė A
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-758-253/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-01047-2015-1)
2015 m. gegužės 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. D. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. D. skundu teismo prašė pripažinti notarės A. G. veiksmus neteisėtais, įpareigoti notarę priimti pareiškėjos 2014-12-17 pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir užvesti mirusiojo A. B. (A. B.) paveldėjimo bylą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis (partneris) A. B., turėjęs tikslą sukurti šeimyninius santykius su kartu gyvenančia faktine žmona. Paskutinė A. B. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos sugyventinio mirties liko paveldėtinas turtas, t. y. minėtas butas. 2014-12-17 ji pareiškimu kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atmetė jos prašymą, nurodydama, kad sugyventinio (partnerio) teisė paveldėti pagal įstatymą nenumatyta, o duomenų apie mirusiojo sudarytą testamentą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-24 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nustatė, kad CK 5.11 str., nustatantis įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą eilę, nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti. Kadangi pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką nebuvo galimybės įregistruoti partnerystę, todėl šioje situacijoje sugyventiniai savo partnerystės neturėjo galimybės registruoti ir kartu gyvenantiems asmenims negali būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios sugyventinių turtines teises. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja B. D. ir gyveno kartu kaip sugyventiniai su A. B., tačiau mirus sugyventiniui ir pasibaigus gyvenimui kartu, vienas sugyventinis negali paveldėti kito sugyventinio nuosavybės teise priklausančio turto, išskyrus atvejį, jei būtų sudarytas testamentas. Kadangi mirusysis A. B. testamento sudaręs nebuvo, tai pareiškėja nėra pretendentė į palikimą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Pažymėta, kad nesusituokusių porų atveju turtas gali būti dalijamas ne pagal CK III knygos XV skyriaus nuostatas, bet pagal CK IV knygos „Daiktinė teisė“ nuostatas. Taip pat teismas pažymėjo, kad įstatyme yra nurodyta tik įpėdinio teisė priimti palikimą, tame tarpe ir paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Kadangi nustatyta, jog pareiškėja nėra įpėdinė, notarė pagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti notarę priimti pareiškėjos B. D. 2014-12-17 pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir užvesti mirusiojo A. B. paveldėjimo bylą. Nurodo, kad B. D. siekia teismine tvarka nusistatyti sutuoktinės statusą, leidžiantį pretenduoti į A. B. palikimą sutuoktinės teisėmis. Todėl teismo teiginys, kad pareiškėja nėra pretendentė į palikimą pagal įstatymą, yra pernelyg kategoriškas ir skubotas. Nors įstatyme yra nurodyta tik įpėdinio teisė priimti palikimą, tame tarpe ir paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, negali būti trukdoma tai padaryti būsimam įpėdiniui, t. y. asmeniui pretenduojančiam į palikimą, jį tokiu pripažinus įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjos B. D. pareiškimas dėl palikimo priėmimo iš karto nesukelia jokių teisinių pasekmių, tokių kaip pareiga išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-12-17 pareiškėja B. D. kreipėsi į Klaipėdos miesto penkioliktojo notarų biuro notarę A. G. su pareiškimu CK 5.50 str. tvarka dėl palikimo priėmimo. Jame B. D. nurodė, kad priima visą A. B. palikimą sutuoktinės paveldėjimo teisėmis ir prašė priimti jos pareiškimą apie palikimo, atsiradusio po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimą ir laikyti ją priėmusia visą palikėjo palikimą įstatymo nustatytu terminu bei užvesti paveldėjimo bylą. Pareiškėja B. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis (partneris) A. B., turėjęs tikslą sukurti šeiminius santykius su kartu gyvenančia faktine žmona. Notarės A. G. 2014-12-30 raštu pareiškėja informuota, kad CK nuostatos nenumato sugyventinio teisės paveldėti, duomenų apie mirusiojo sudarytą testamentą nepateikta, dėl to nėra galimybės priimti pareiškėjos pateiktą pareiškimą apie palikimo priėmimą bei pradėti paveldėjimo bylą.
Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nėra pretendentė į palikimą pagal įstatymą ir nurodo, kad siekia teismine tvarka nusistatyti sutuoktinės statusą, leidžiantį pretenduoti į A. B. palikimą sutuoktinės teisėmis. Paveldima gali būti pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.). Duomenų, kad mirusysis A. B. buvo sudaręs testamentą ir pareiškėja būtų įpėdinė pagal testamentą, nėra. Taigi pareiškėja iš esmės teigia, kad paduodama pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo pretenduoja pagal įstatymą paveldėti mirusio A. B. palikimą sutuoktinės teisėmis (CK 5.2 str. 1 d., CK 5.13 str.).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi pareiškėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). CK 5.11 str. 1 d. numatytos pagal įstatymą paveldinčių įpėdinių eilės. CK 5.13 str., reglamentuojantis sutuoktinių paveldėjimo teisę, numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad kartu su A. B. gyveno kartu kaip sugyventiniai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įstatyme sugyventinio (parnerio) teisė paveldėti pagal įstatymą nenustatyta.
Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu gali būti pagrindas įrodinėti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiu atveju dėl nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo sprendžiama bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių daiktinės teisės (CK IV knygos) normų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėją, kaip kartu gyvenusią palikėjo sugyventinę, sutuoktinės teisėmis pripažinti palikėjo įpėdine pagal įstatymą.
Įstatyme numatyta tik įpėdinio teisė priimti palikimą, o šiuo atveju pagrindo pripažinti pareiškėją B. D. įpėdine pagal įstatymą nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog notarės atlikti veiksmai yra teisėti bei pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjos B. D. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutartį palikti nepakeistą.