Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M.K. , M.S. ir nuteistojo J.J. gynėjo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (už 10000 Lt turto prievartavimą) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (už 3000 Lt turto prievartavimą) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – areštu septyniasdešimt parų;

- pagal BK 181 str. 2 d. (už 10000 Lt turto prievartavimą) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (už 3000 Lt turto prievartavimą) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – areštu šešiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

J.J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo apgaule įgyjant K.P. baldų komplektą) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (už 10000 Lt turto prievartavimą) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (už 3000 Lt turto prievartavimą) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M.S. , J.J. ir M.K. priteista solidariai 1590 Lt turtinei bei 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam K.P. bei po 833,33 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M.S. , M.K. ir J.J. nuteisti už tai, kad nuo 2005 m. balandžio 4 d. 23 val. iki 2005 m. balandžio 5 d. 3 val., Ž.L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, užpuolė į butą pinigų už pagamintus baldus pasiimti atėjusį nukentėjusįjį K.P. ir panaudodami prieš jį fizinį smurtą, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei atimdami jam galimybę priešintis, t.y. visi trys bendrai suduodami smūgius kumščiais, kojomis bei įrankiu, pritaikytu žmogui sužaloti, t.y. medine lazda, nukentėjusiajam į galvą, rankas, kojas, šonus, nugarą, po to, M.K. ir J.J. nepasisekus surakinti nukentėjusiojo rankų antrankiais, visi trys nutempę nukentėjusįjį į svetainę ir lipnia juosta pririšę jį prie kėdės, neteisėtai atėmė jam laisvę ir pagrobė jo turtą – 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 250 Lt; 250 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6310”, nuo kaklo nuplėšė ir pagrobė 500 Lt vertės auksinę grandinėlę; dokumentus – automobilio (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei mokėjimo instrumentus – K.P. išduotą AB bankas „Hansabankas“ banko mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), E.L. išduotą AB „Nord LB” banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir L.P. išduotą AB „Snoro bankas“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasinaudodami pas nukentėjusįjį rastais automobilio rakteliais, pagrobė nukentėjusiojo 7000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, bei jame buvusį nukentėjusiojo turtą – dvejus 120 Lt vertės akinius, 150 Lt vertės raktų rinkinį ir 3 kompaktinius diskus, bendros 20 Lt vertės, viso pagrobdami nukentėjusiojo turto už 8340 Lt.

Taip pat jie nuteisti už tai, kad tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, visiems trims prieš tai atėmus nukentėjusiajam laisvę ir plėšimo metu panaudojus bei tuo pačiu metu naudojant smurtą ir grasinant susidorojimu prie kėdės pririštam nukentėjusiajam K.P. , neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė jį perduoti turtą – 10000 Lt, t. y. M.S. padavė jam mobilaus ryšio telefoną su surinktu R.M. mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir reikalavo 10000 Lt pasiskolinti iš R.M. , šiam aiškinant, kad pinigai reikalingi atlyginti žalai už tariamai padarytą eismo įvykį, nurodant, kad pinigus reikia pristatyti prie (duomenys neskelbtini) centro, esančio (duomenys neskelbtini), lauksiantiems vaikinams, po to J.J. saugant nukentėjusįjį, M.S. ir M.K. nuvykus paimti pinigų, tačiau R.M. nurodytoje vietoje nesulaukus, M.S. nukentėjusiajam antrą kartą liepė telefonu R.M. pasakyti, kad tą pačią pinigų sumą šis atneštų prie „Statoil” degalinės, esančios (duomenys neskelbtini).

Taip pat jie nuteisti už tai, kad tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant smurtą ir atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, t. y. M.S. grasinant peiliu pririštam prie kėdės K.P., prie rankos pirštų prijungus elektros laidus ir įjungus kitą laido galą į elektros tinklą, tokiu būdu jį kankinant ir siekiant išgauti banko kortelės PIN kodą, o nukentėjusiajam neteisingai pasakius PIN kodą, M.S. suduodant ranka į veidą, prievarta išgavo K.P. išduotos AB bankas „Hansabankas“ „Visa Elektron“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, po ko M.S. pasilikus saugoti nukentėjusiojo, J.J. ir M.K. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), 0 val. 59 min. ir 1 val., panaudodami svetimą – prieš tai pagrobtą K.P. išduotą atsiskaitymo instrumentą – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus identifikavimo duomenis (PIN kodą), bankui ir jo operacinei sistemai pateikdami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti operaciją, inicijavo finansinę operaciją ir iš K.P. sąskaitos apgaule užvaldė jo turtą – 800 Lt.

Taip pat jie nuteisti už tai, kad 2005 m. balandžio 5 d., apie 3 val., toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, prievarta laikydami K.P. bute ir taip atimdami nukentėjusiajam laisvę, atvirai vertė K.P. perduoti 3000 Lt už tai, kad būtų sugrąžintas 2005 m. balandžio 5 d. pagrobtas jo automobilis (duomenys neskelbtini), po to M.S., tęsdamas šią nusikalstamą veiką, 2005 m. balandžio 6 – 7 dienomis, tiksliau nenustatytą dieną, apie 12 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, 2005 m. gegužės 10 – 12 dienomis, tiksliau nenustatytą dieną, apie 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme bei 2005 m. birželio 26 d., apie 20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), grasinant K.P. ir L.P., kad gali būti panaudotas smurtas prieš juos ir jų šeimą, atvirai vertė K.P. ir L.P. perduoti jam ir jo bendrininkams 3000 Lt už tai, kad būtų sugrąžintas pagrobtas jo automobilis, vėliau atvirai vertė perduoti 2000 Lt už sugrąžintą automobilį.

Taip pat M.S. nuteistas už tai, kad 2004 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai – neturėdamas leidimo, įgijo, t. y. rado vieną pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinį šovinį ir du pramoninės gamybos 308-o kalibro “WINCHESTER” šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie šaudmenų ir yra tinkami šaudyti, parsigabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir juose laikė iki 2005 m. birželio 30 d., kol kratos metu šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Taip pat J.J. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2005 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą įsigyti suklastotą asmens pasą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikęs savo fotonuotrauką, padėjo šiam asmeniui suklastoti tikrą dokumentą – A.G. , a/k (duomenys neskelbtini), vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat M.K. nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. spalio 6 d., Kauno miesto automobilių turguje, tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą įsigyti suklastotą asmens pasą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikęs savo fotonuotrauką, padėjo šiam asmeniui suklastoti tikrą dokumentą – R.D. , a/k (duomenys neskelbtini), vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis M.K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad nėra įrodytas jo dalyvavimas nusikalstamų veikų padaryme, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, o teismo išvados, dėl apelianto dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, yra nepagrįstos. Apeliantas nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra pripažintas kaltu ir nuteistas, nepadarė. Nei ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys, nei teisminio nagrinėjimo metu patikrinta medžiaga jo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, išskyrus asmens paso suklastojimą, nepatvirtina ir jo parodymų nepaneigia.

Nors pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu apelianto kaltę, teismas laikė nukentėjusiųjų parodymus, tačiau šie parodymai yra prieštaringi, menamojo bei spėjamojo pobūdžio. Todėl jie turi būti vertinami kritiškai. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas ne įstatymų nustatyta tvarka ir vartojant fizinį smurtą liudytojų atžvilgiu. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Tačiau teismas nepagrįstai vertino šiuos parodymus atsietai nuo kitų surinktų ir ištirtų bylos įrodymų viseto bei tuo pažeidė BPK 205 str. 3 ir 5 d. nuostatas. O tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Nurodo, kad apelianto versija bylos nagrinėjimo metu nepaneigta. Nusikalstamos veikos padaryme jis nedalyvavo, tuo metu buvo visai kitoje vietoje su kitais asmenimis, ką patvirtino bylos liudytojai, o nukentėjusieji jį apkalba. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik apeliantą kaltinančiais įrodymais, atmesdamas ir nuosprendyje neaptardamas kitų byloje surinktų ir apeliantą teisinančių įrodymų. BPK normos įpareigoja teismą vertinti visus surinktus įrodymus, nurodant kodėl remiasi vienais ir atmeta kitus. Teismas privalėjo ištirti ir apeliantą teisinančias aplinkybes, neperkeliant apeliantui įrodinėjimo pareigos. Taip pat, nepagrįstai netyrė apelianto nuoseklių parodymų ir tuo pažeidė BPK 301 str. nuostatas. Nepagrįstai atmesti teismo posėdžio metu pareikšti prašymai. Apeliantas teigia, kad tokiu būdu buvo suvaržytos jo teisės gintis nuo kaltinimo, atimta procesinė teisė pateikti savo iniciatyva teismui įrodymus ir tuo padėti teisingai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Teismas bylos įrodymus įvertino vienašališkai ir neobjektyviai. Todėl apeliantas teigia, kad toks teismo procesas pažeidė konstitucinį lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo, viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principus.

Nepagrįstai ir turint išankstinę nuomonę atmestas jo prašymas iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie galėjo paneigti prieš pat teisminius ginčus prokuroro pateiktą pažymą. Taip pat nepagrįstai atmestas jo prašymas nušalinti prokurorą bei teisėją.

Nurodo, kad kaltinamojo teisė užduoti klausimus rungimosi tipo procese yra viena iš pagrindinių dalyvavimo tiriant įrodymus formų. Tokiu būdu teismas grubiai pažeidė apelianto teisę užduoti klausimus kaltinimo pateiktiems įrodymams paneigti. Pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. ši teisė nurodyta kaip atskira kaltinamojo teisė. Teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principą - dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, tuo suvaržė gynybos teises, numatytas BPK 7 str., bei padarė esminius BPK 22 str. 3 d., 7 str. bei Konvencijos 6 str. nuostatų pažeidimus. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, nuosprendis pagrįstas spėjimais, prielaidomis bei parengtinio tyrimo metu surinktais duomenimis, o ne įrodymais.

Nuteistasis M.S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas pripažįsta savo kaltę tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., tačiau kitų nusikaltimų nepadarė. Nuosprendis šioje dalyje pagristas tik nukentėjusiojo ir jo žodžius atpasakojusių liudytojų parodymais. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuo 2005 m. balandžio 4 d. 23 val. iki 2005 m. balandžio 5 d. 3 val. apeliantas buvo Ž.L. bute ir, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais, padarė nusikaltimus.

Kadangi nuo minėto laikotarpio praėjo daug laiko, todėl jis negali tiksliai pasakyti ką tuo metu veikė ir kur buvo. Kiti nuteistieji, taip pat nepatvirtino, jog apeliantas dalyvavo darant šiuos nusikaltimus. Mano, kad nukentėjusysis K.P. apsiriko arba apkalbėjo dėl apeliantui nežinomos priežasties, arba norėdamas gauti turtinės naudos.

Apeliantas mano, kad nukentėjusysis K.P. ir pats nežinojo kas jį sumušė, apiplėšė, nes buvo stipriai sumuštas. Be to, nors nukentėjusysis K.P. parodė, jog jam buvo suduota nemažas kiekis smūgių į galvą, pilvą, nugarą, kojas, tačiau jam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir byloje nėra duomenų apie sunkius liekamuosius reiškinius jo sveikatai. Taip pat nukentėjusysis buvo netekęs svarbių dokumentų ir turto už 8340 Lt. Nors nukentėjusysis teigia, kad jį apeliantas persekiojo beveik 3 mėnesius prievartaudamas jo turtą, tačiau jis pats beveik 3 mėnesius nesikreipė į Ž.L. dėl atlyginimo už pagamintus baldus bei į teisėsaugos organus dėl jo sveikatos sutrikdymo ir kitų veikų.

Nukentėjusysis nežinojo kas padarė nusikaltimus ir tai pats patvirtino medicinos darbuotojams. Liudytoja D.K. nukentėjusįjį K.P. gydė dvi savaites, tačiau nepagrįstai nesidomėjo nuo ko ir kodėl jis nukentėjo. Liudytojos D.K. ir V.V. padėjo nukentėjusiajam nuvykti į Kauną, organizavo medikų apžiūrą, tačiau taip pat nepagrįstai nesidomėjo, o nukentėjusysis ir jo žmona nepasakojo kas su nukentėjusiuoju taip pasielgė. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės yra žmogiškai nepaaiškinamos, nesuprantamos, mažai tikėtinos, todėl šių liudytojų parodymai yra neobjektyvūs. Be to, šios liudytojos apklaustos tik 2005 m. spalio 21 d., o K.P. protokole-pareiškime nenurodė jokių duomenų apie šias svarbias liudytojas. Todėl apeliantas teigia, kad K.P. parodymai apie visas nusikalstamas veikas, padarytas jo atžvilgiu, yra abejotini ir neteisingi. Tuo labiau, kad apie patį įvykį teisėsaugos organams pranešė ne K.P., o jo žmona. Apeliantas anksčiau teistas, jo atžvilgiu buvo taikytos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, todėl jo buvimas (duomenys neskelbtini) mieste teisėsaugos organams kėlė rūpesčių. O L.P. kreipimasis buvo gera priežastis pašalinti apeliantą iš šio miesto. Todėl apeliantas mano, kad dėl šių priežasčių nukentėjusysis jį apkalbėjo. Nors apeliantas yra įvardintas kaip aktyviausias nusikaltimų prieš K.P. vykdytojas, tačiau tai pagrįsta vien tik nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais, kuriais teismas nepagrįstai vadovavosi.

Tačiau teismas pagrįstai nepatikėjo K.P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad jam buvo suduota 20 spyrių ir ne mažiau 25 smūgių medine 1 m ilgio ir 8x4 cm storio ir pločio lazda į galvą, rankas, nugarą, kojas. Nes po tiek smūgių K.P. paprasčiausiai būtų neišgyvenęs. Todėl nukentėjusiojo K.P. parodymai apie tai, kad apeliantas jį kankino ir apie jo nutirpusias ir nejautrias elektros srovei rankas, taip pat yra neįtikinami ir turi būti atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisinis terminas „kankinimas” suprantamas kai smurtaujant asmuo tyčia kankinamas, t. y. jam sukeliamos didelės fizinės kančios, smurtaujama ilgai. Tai gali būti ilgai tęsiamas mušimas, suduodant daug kartų, ar kitaip fiziškai veikiant nukentėjusiojo kūną. Tačiau kankinimu negali būti pripažintas moralinių kančių sukėlimas, psichologinis kankinimas tyčiojantis iš žmogaus, žeminant jo orumą grasinimais, žodžiais, bet ne fiziniu poveikiu. Todėl apeliantas mano, kad jis nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas kaltu vien tik pagal K.P. pasakymą, jog neva apeliantas jam apvyniojo pirštus laidu ir leido jais srovę, kurios jis nejutęs. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie kankinimą.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas. Liudytoja L.P. negalėjo patvirtinti apie neva apelianto tęsiamą turto prievartavimą namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiemuose. Be to, apelianto kaltė dėl tariamo turto prievartavimo, pagrindžiamas tik išgalvotais K.P. ir jam artimų žmonių parodymais. Be to, teismas apeliantui nepagrįstai paskyrė itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo teismą buvus neobjektyvų jo atžvilgiu. Mano, jog teismas, vertindamas įrodymų tikrumą, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

Nuteistojo J.J. gynėjas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo ginamojo atžvilgiu, panaikinti ir J.J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 2 d., 146 str. 2 d., 214 str. 1 d., 181 str. 2 d., 140 str. 2 d., išteisinti, o veiką dėl 250 Lt vagystės kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos subendrintos bausmės, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., padarymą, vykdymą atidėti.

Mano, kad nuosprendis J.J. atžvilgiu iš dalies neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nepagrįstai besąlygiškai patikėjo nenuosekliais nukentėjusiojo K.P. parodymais. Įvykio aplinkybių nematė nė vienas asmuo, galintis patvirtinti K.P. parodymus, o byloje apklaustų liudytojų parodymai yra atpasakoti iš K.P. parodymų. Apeliantas teigia, kad K.P. ir L.P. paaiškinimai ir poelgiai tuoj po įvykio yra nelogiški, nerealūs ir negyvenimiški. Taip pat nelogiški ir nesuprantami sutuoktinių veiksmai, kad apie K.P. atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus teisėsaugos organams jie pranešė tik po trijų mėnesių. Taip pat negyvenimiška aplinkybė, kad K.P. net artimiems asmenims, jį vežusiems į KMUK, nepasakojo kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas, nors pats vėliau parodė, kad du iš nuteistųjų pažinojo. Todėl apeliantas teigia, kad nukentėjusysis nežinojo kur buvo padaryti nusikaltimai.

Tai, kad nukentėjusieji po trijų mėnesių pranešė apie įvykį policijos darbuotojams, kelia abejonių dėl jų parodymų tikrumo. Be to, nepaneigti jo ginamojo J.J. parodymai, kad nukentėjusysis girtas išėjęs iš jo buto, kitoje vietoje buvo sumuštas ir apiplėštas nenustatytų asmenų ir dėl to nesikreipė į minėtas instancijas tol, kol supykęs ant J.J. , kad buvo sumuštas išėjęs iš jo buto ir kad J.J. jam negražina 200 Lt. O kitų dviejų nuteistųjų apkalbėjimas paaiškinamas tuo, kad, kaip nurodė L.P. - su M.S. įvyko konfliktas, po kurio ji kreipėsi į teisėsaugos organus, o M.K. ją gąsdindavęs mieste, važiuodamas automobiliu. Taip pat nepaneigti ir liudytojos E.Š. parodymai, patvirtinantys J.J. parodymus.

Apeliantas nurodo, kad nepašalinti ir neaptarti byloje esantys prieštaravimai: nukentėjusysis K.P. neparodė, kad jo turtą kartu su kitais nuteistaisiais prievartavo, reikalavo perduoti ar kėsinosi prievartauti, ar buvo susitarę, ar panašiai, ir J.J. . O teismui iš kaltinimo pašalinus organizuotos grupės požymį, apelianto ginamasis pagal BK 181 str. 2 d. turi būti išteisintas. Nes J.J. negali atsakyti už kito asmens - M.S. - veiksmus. Byloje nepagrįstai nenustatyta, kas nukentėjusiajam atvarė mikroautobusą. Nuteistasis J.J. parodė, kad tai padarė būtent jis ir tokiais savo konkrečiais veiksmais paneigė prievartavęs 3000 Lt. Prieštaringi nukentėjusiojo K.P. ir liudytojos D.K. parodymai apie gulimo į Kauno klinikas aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad, jei K.P. būtų taip sumuštas, kaip jis aiškina, jam būtų nustatytas žymiai sunkesnis sveikatos sutrikdymo laipsnis. Nukentėjusiosios L.P. bei liudytojų V.V. ir D.K. parodymai paneigti 2005 m. birželio 28 d. specialisto išvada. Nors liudytojas A.A. yra vienas iš pagrindinių nukentėjusiojo liudytojų, tačiau šiam K.P. taip pat nepasakė kas jį sumušė. Liudytojos E.L. parodymai, kad L.P. su M.S. ginčijosi „rankomis atsirėmusi į autobusiuką", paneigia nukentėjusiųjų aiškinimą, jog M.S. bijojo ir rodo, jog tai buvo eilinis konfliktas.

Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad K.P. buvo filmuojamas ir kad jis buvo kankinamas. Pats K.P. parodė, jog kažkas buvo apvyniota apie jo pirštus, tačiau nieko nepajautė. Apeliantas mano, kad jei tai būtų paleista elektros srovė, nukentėjusysis būtų tai jautęs. Todėl teigia, kad jo ginamasis pagal BK 140 str. 2 d. turi būti išteisintas. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent nuteistasis J.J. kokiu nors būdu nukentėjusįjį kankino. Nurodo, kad kankinimas taip pat yra viena smurto atmainų, todėl papildomai veiką kvalifikuoti dar ir pagal BK 140 str. nebuvo pagrindo.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai tęstinę veiką, jeigu tokia būtų įrodyta, išskaidė dalimis. Jo ginamasis nuteistas už nusikaltimo padarymą per gana trumpą laiką - nuo 22 val. iki 3 val. Todėl mokėjimo instrumento pagrobimas ir panaudojimas sudaro vieno nusikaltimo sudėtį ir atskirai pagal epizodus išskaidytas nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nebuvo įmanoma panaudoti mokėjimo instrumento nepagrobus ir atvirkščiai, todėl jo ginamajam nusikalstama veika, numatyta BK 214 str., turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas epizodas. Tokia pati nuostata turi būti taikoma ir dėl turto prievartavimo, jeigu tokia būtų įrodyta, - dėl 10000 ir 3000 Lt. Be to, nukentėjusysis parodė, kad turtą prievartavo ne apelianto ginamasis.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose" 9 p. nuostatas mokėjimo instrumento pagrobimas pagal BK 180 str. nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį ir kvalifikuojama pagal BK 214 str. Todėl pirmame epizode už tokią veiką jo ginamasis yra nepagrįstai nuteistas. Taip pat, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimus bei nusistovėjusią teismų praktiką, visos abejonės, neaiškumai, prieštaravimai traktuojami kaltinamojo naudai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jo ginamasis J.J. padarė veikas, už kurias nuteistas. O pats kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi teisę gintis tiek duodamas parodymus, tiek atsisakydamas tai daryti. Todėl apeliantas teigia, kad jo ginamojo J.J. atžvilgiu yra įrodytos tik veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., 214 str., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d bei 178 str. 1 d. (dėl 250 Lt vagystės). Šie nusikaltimai nesunkūs, J.J. neteistas, turi šeimą, dirbo, charakterizuojamas gerai, būnant suėmime jam gimė kūdikis, todėl visuomenei jis nėra pavojingas, bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios bausmės ir jos vykdymą atidedant. Be to, dalį bausmės J.J. jau atlikęs, nes yra suimtas nuo 2005 m. birželio 30 d.

Apeliacinio teismo posėdžio metu dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras ir nukentėjusieji – atmesti.

Skundai tenkinami iš dalies.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė plėšimo, turto prievartavimo, mokėjimo instrumentų pagrobimo, vieno iš jų panaudojimo sukčiaujant aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M.S., M.K. ir J.J. pripažino kaltais ir nuteisė už paminėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Apeliacinių skundų argumentai apeliantų kaltės dėl šių veikų padarymo nepaneigia.

Nuteistieji J.J. ir M.K. savo kaltės pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) neginčija. Savo kaltės pagal BK 253 str. 1 d. neginčija ir M.S. . Todėl šiose dalyse pirmosios instancijos teismo išvadų kolegija nerevizuoja.

Nuteistieji M.S. ir M.K. neigia savo kaltę dėl plėšimo, tuo prievartavimo, neteisėto laisvės atėmimo, kankinimo, dokumento ir mokėjimo instrumentų pagrobimo bei vieno iš jų panaudojimo sukčiavimo metu.

J.J. nurodo kitokias K.P. turto, dokumento, mokėjimo instrumentų pagrobimo ir vieno iš jų panaudojimo aplinkybes.

Visi apeliantai savo skunduose akcentuoja nukentėjusiojo parodymus, laikydami juos nenuosekliais ir nepatikimais. Be to, apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė išimtinai nukentėjusiojo ar jo artimųjų parodymais ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų parodymus.

Šie apeliantų teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovę. Iš tiesų, protokole – pareiškime ir pirmuosiuose parodymuose (t. 1, b. l. 2-3, 96-97, 98) nukentėjusieji neužsiminė apie 10000 Lt prievartavimą, peilio panaudojimą. Tačiau šie prieštaravimai atsižvelgiant į nukentėjusiojo būseną nusikaltimo darymo metu ir laiko tarpą, praėjusį nuo nusikaltimų padarymo iki jo apklausų yra suprantami ir logiškai paaiškinami. Be to, 10000 Lt prievartavimo ir peilio panaudojimą patvirtina ne tik K.P. , bet ir kiti savarankiški įrodymų šaltiniai, t. y. visiškai nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo R.M. parodymai, tarnybinė ataskaita apie tai, kad nusikaltimo darymo metu iš K.P. mobilaus ryšio telefono buvo skambinta į R.M. mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 152, 154), peilio atpažinimo protokolas (t. 1, b. l. 127-128).

K.P. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai ir suprantamai nurodė priežastis, dėl kurių jis ilgą laiką nesikreipė ir pats neketino kreiptis į teisėsaugos institucijas bei priežastis, dėl kurių jis gydėsi ne (duomenys neskelbtini), bet Kaune. Šios aplinkybės yra išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Su nuosprendyje išdėstytu nukentėjusiojo parodymų vertinimu kolegija sutinka ir todėl plačiau jų neaptarinėja.

K.P. taip pat paaiškino, kodėl A.A. , D.K. ir V.V. bei kitiems medicinos darbuotojams nenurodė jį sužalojusių asmenų. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai ir šiuo atveju yra pakankamai gyvenimiški ir įtikinami.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys nustato atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką.

Byloje neabejotinai nustatyta (to neginčija ir apeliantai), kad K.P. buvo sužalotas naktį iš 2005 m. balandžio 4-osios į 5-ąją. Šią aplinkybę papildomai patvirtino D.K. ir V.V. . Tai, kad jos buvo apklaustos tik 2005 m. spalio 21 d., dar neduoda pagrindo jų, o taip pat K.P. parodymų laikyti nepatikimais.

Apeliantai nenurodo jokių rimtų argumentų, dėl kurių teismas turėjo netikėti nukentėjusiosios L.P. , liudytojų G.P. , E.L. ir kitų asmenų parodymais. Abstraktūs teiginiai apie giminystės ryšius arba pažintis dar neduoda pagrindo atmesti tokių liudytojų parodymus.

Apeliantai taip pat nenurodė jokių logiškų priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų apkalbėti nuteistuosius, vienas kurių teistas už tyčinį nužudymą. Kolegija netiki apeliantų samprotavimais, kad tai jis darė dėl negrąžintų už pagamintus baldus 200 Lt ar mažareikšmio konflikto tarp M.S. ir L.P. , arba įkalbėtas policijos darbuotojų, norėjusių M.S. tokiu būdu pašalinti iš (duomenys neskelbtini).

Iš teismo medicinos specialisto išvados, kuri surašyta remiantis nukentėjusiojo apžiūra, atlikta tik 2005 m. birželio 28 d., ir medicininiais dokumentais, gautais iš KMUK, seka, kad specialistas pagal medicininiuose dokumentuose esantį sužalojimų aprašymą negalėjo nustatyti suduotų smūgių skaičiaus (t. 1, b. l. 103-104). Tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusiojo parodymai dėl prieš jį panaudoto smurto intensyvumo yra neįtikinami. Iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kad ant K.P. nugaros, rankų, veido, šonų rastos daugybinės kraujosruvos. Iš tiesų gydymo įstaigoje šie sužalojimai nėra tinkamai aprašyti. Tačiau tai nesuponuoja išvados, jog smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo pakankamai intensyvus.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji siekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar net atimti gyvybę, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Todėl jų teiginiai apie paminėtų pasekmių neišvengiamumą yra nepagrįsti. Be to, jie visiškai nesiderina su apeliantų teiginiais, kad smurto prieš nukentėjusįjį jie iš viso nenaudojo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, suduodant smūgius kumščiais, lazda ar spardant. Tai neprieštarauja K.P. parodymams apie sužalojimų padarymo mechanizmą.

Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti prieštaravimai nukentėjusiojo parodymuose (siūlymas gultis į ligoninę ar tokio pasiūlymo nebuvimas, nenurodymas protokole – pareiškime D.K. ir V.V. pavardžių) ar samprotavimai apie L.P. kūno padėtį pokalbio su M.S. metu ir su tuo susijusį baimės lygį yra smulkmeniški ir nesolidūs, taigi nereikalaujantys atskiro aptarimo.

Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl plėšimo, turto prievartavimo, dokumentų ir mokėjimo instrumentų pagrobimo bei vieno iš jų panaudojimo ir sukčiavimo pagrindė ne vien nukentėjusiojo K.P. parodymais, bet ir nukentėjusiosios L.P. , liudytojų A.A. , D.K. , V.V. , G.P. , E.L. , R.M. , L.K. , A.R. parodymais, įvykio vietos apžiūros (t. 1, b. l. 7-10), kratų (t. 1, b. l. 13-18, 42-43) protokolais, pažyma iš AB bankas „Hansabankas“ (t. 1, b. l. 106), tarnybinėmis ataskaitomis apie telefoninius pokalbius (t. 1, b. l. 152, 154, t. 2, b. l. 19-22), knygos „Krikštatėvis“ apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 156-160).

Visus šiuos duomenis apygardos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, tinkamai juos įvertino, leistinumo, sąsajumo ir atitikimo nukentėjusiojo K.P. parodymams ir kitiems įrodymams aspektu. Skundžiamame nuosprendyje, nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų, išsamiai pasisakyta kokias įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kodėl atmetami nuteistųjų ir liudytojų J.P. , A.P. , S.R. parodymai. Šios apygardos teismo išvados kolegijai nekelia jokių abejonių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J.J. skirti M.S. nurodymai knygoje „Krikštatėvis“ aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo, kad šiuos įrašus padarė asmuo, pats dalyvavęs nusikaltimų padaryme, nes kitaip paaiškinti įrašų paskirties ir turinio paprasčiausiai neįmanoma.

Priešingai nei teigia J.J. gynėjas, K.P. patvirtino, jog jį pradėjo mušti visi trys nuteistieji. Po to M.K. ir J.J. bandė užlaužti už nugaros rankas, spardė, o M.S. mušė pagaliu.Vėliau J.J. lipnia juosta pririšo prie kėdės kojas, o kažkuris kitas – rankas. Taigi, smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo visi nuteistieji. Tai, kad reikalavimus perduoti turtą (10000 Lt ir 3000 Lt) išsakė tik M.S. , o kiti nuteistieji tai girdėjo ir tam pritarė, neturi jokios reikšmės sprendžiant visų bendrininkų kaltės ir atsakomybės klausimus.

Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Todėl automobilio grąžinimas nukentėjusiajam dar negavus išpirkos už jį, nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nepašalina.

Nukentėjusiajam buvo pateikti du skirtingo pobūdžio reikalavimai (perduoti 10000 Lt juos pasiskolinus iš R.M. ir 3000 Lt kaip išpirka už pagrobtą automobilį). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino kaip atskiras nusikalstamas veikas.

M.K. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tariamiems baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. reikalavimų pažeidimams.

Kolegija neturi galimybių aptarti apelianto teiginių apie lygybės prieš įstatymą, viešumo, nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus, nes šie teiginiai yra deklaratyvūs, t. y. neturintys jokio turinio.

Kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip kaip to pageidavo nuteistieji ar atmetė teismui ar prokurorui pareikštą nušalinimą, dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas (turėjo išankstinę nuomonę).

Iš nuteistojo M.K. apeliacinio skundo seka, kad rungimosi principo pažeidimą, kurį jis įvardija kaip teisės teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir užduoti klausimus prašomiems iškviesti liudytojams atmetimą, apeliantas sieja vien tik su teismo atsisakymu iškviesti į posėdį J.P. darbdavį E.P. ir kitus, su ja dirbusius asmenis, kurie esą galėtų patvirtinti, kad 2005 m. balandžio 4 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, J.P. liko darbe pasibaigus jos darbo pamainai (po 12 valandos) ir išbuvo jame iki 17-19 valandos.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apygardos teismas patenkino visus nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus, išskyrus jau paminėtą M.K. ir jo gynėjos prašymą. Šį prašymą apygardos teismas pagrįstai ir pakankamai motyvuotai atmetė (t. 4, b. l. 94). Kad pastarasis prašymas buvo beprasmis apeliacinės instancijos teisme iš esmės pripažino M.K. ir jo gynėja (pareiškė, kad paminėtų asmenų į teismo posėdį iškviesti nepageidauja). Taigi, atsisakymas patenkinti tokio pobūdžio prašymą jokiu būdu nesuvaržė nuteistųjų teisių ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir šioje dalyje priimti teisingą nuosprendį.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Tuo tarpu panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą svetimą mokėjimo instrumentą (atsiskaitant už prekes, paimant grynuosius pinigus iš sąskaitos ir pan.) kėsinamasi į nuosavybę ir atsiranda padarinių, kurių 214 straipsnio dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (atsiskaitymas už prekes, pinigų išgryninimas ir pan.) kvalifikuotinas pagal 214 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas, kadangi asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką. Pažymėtina, kad nuteistieji pagrobė ne vieną, o tris banko mokėjimo korteles, tačiau panaudojo tik vieną. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų nuteistųjų nusikalstamas veikas dėl K.P., E.L. ir L.P. banko mokėjimo kortelių pagrobimo plėšimo metu ir vienos iš jų panaudojimo pagrįstai kvalifikavo pagal BK 214 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. bei 181 str. 1 d.

Tačiau kolegijos nuomone apygardos teismas dirbtinai ir nepagrįstai išskaidė turto prievartavimo objektyviosios pusės požymius, laikydamas juos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis.

Tai pasakytina apie apygardos teismo sprendimą visus nuteistuosius pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 146 str. 2 d.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad plėšimo atveju pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo pririšimą prie kėdės įvertino kaip vieną iš alternatyvių šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, t. y. kaip atėmimą galimybės nukentėjusiajam priešintis ir atskirai pagal BK 146 str. nekvalifikavo.

Tačiau turto prievartavimo atvejais vieno iš alternatyvių turto prievartavimo sudėties požymių, numatytų BK 181 str. 2 d. (laisvės atėmimą) visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai papildomai kvalifikavo pagal BK 146 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 7 p. nurodyta, kad turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis – fizinio smurto panaudojimas – apima smūgių sudavimą, kitokius veiksmus, dėl kurių asmuo kenčia fizines kančias ar apribojama jo laisvė.

Atsižvelgiant į dalies ir visumos normų konkurenciją baudžiamojoje teisėje, galima daryti išvadą, kad sunkesnis nusikaltimas - turto prievartavimas (norma, apimanti visą veiką) šiuo atveju apima lengvesnį nusikaltimą – neteisėtą laisvės atėmimą (kaip visumos dalį). Todėl laisvės atėmimą turto prievartavimo atveju teismas neturėjo pagrindo kvalifikuoti kaip savarankišką nusikaltimą.

Dėl šių priežasčių nuosprendžio dalis dėl M.S. , J.J. ir M.K. nuteisimo pagal BK 146 str. 2 d. naikintina, šioje dalyje priimant naują išteisinamąjį nuosprendį.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių seka, kad siekdami išgauti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, nuteistieji naudojo smurtą - sudavė smūgį kumščiu į veidą, grasino peiliu, prie nukentėjusiojo rankų pirštų pririšo elektros laidą, įjungė jo galą į elektros tinklą ir tokiu būdu jį kankino. Išgavę reikalaujamą kodą, nuteistieji bendrais veiksmais inicijavo finansinę operaciją ir iš K.P. sąskaitos apgaule užvaldė 800 Lt.

Šiuos nuteistųjų veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistiesiems inkriminavo nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. ji apima ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes. Jos baigtumo momentas, kaip tai nurodyta šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje, siejamas su konkrečių pasekmių atsiradimu – fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Būtent tokių pasekmių reikalauja BK 140 str. 2 d. numatytas alternatyvus veiksmas – kankinimas. Byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodė ir apygardos teismas), kad elektros laido pririšimas nukentėjusiajam prie pirštų ir galimas elektros srovės poveikis nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tokių duomenų neužfiksuota teismo medicinos specialisto išvadoje ir gydymo įstaigos medicininiuose dokumentuose. To netvirtina ir pats nukentėjusysis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šio konkretaus veiksmo pasėkoje K.P. jautė fizinį skausmą. Priešingai, jis nurodė, kad fizinio skausmo nejautė.

Be to, neatmetama galimybė, jog nuteistieji tik imitavo elektros laido įjungimą į elektros tinklą ar dėl kitokių priežasčių neatliko šio veiksmo. Pažymėtina, kad net kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nėra teigiama, kad K.P. buvo kankinamas leidžiant per jo kūną elektros srovę.

Todėl nuosprendis visų nutiestųjų atžvilgiu dėl jų nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. naikintinas šioje dalyje priimant naują išteisinamąjį nuosprendį.

Skirdamas nuteistiesiems realias laisvės atėmimo bausmes pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą), 302 str. 1 d., 181 str. 2 d. (10000 Lt prievartavimą), 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą), 182 str. 1 d., 181 str. 2 d., 253 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., apygardos teismas BK 54 ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nuteistiesiems už visas jų padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, artimas sankcijų vidurkiams arba mažesnes už šiuos vidurkius. Todėl laikyti jas aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apygardos teismas, bendrindamas bausmes, vadovavosi BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p. ir 6 d., tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptardamas bausmių skyrimo motyvus, nurodė, kad dalis bausmių bendrinamos apėmimo, o dalis – dalinio sudėjimo būdu. Faktiškai apygardos teismas visiško bausmių sudėjimo būdo netaikė, nors tai ir nurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 63 str. 6 d. nurodytų reikalavimų.

Todėl paminėtos klaidos taisytinos šiose dalyse keičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Išteisinus nuteistuosius pagal BK 146 str. 2 d. ir 140 str. 2 d., galutinės subendrintos bausmės nuteistiesiems taip pat nekeičiamos, nes apygardos teismas bausmes pagal BK 146 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. visiems nuteistiesiems bendrino BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Iš naujo bendrinant bausmes, turi būti taikomos skirtingos bausmių bendrinimo taisyklės ir būdai. Todėl, kolegijos nuomone, bausmių bendrinimo būdų taikymo nuoseklumą ir kitas detales tikslinga išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, siekiant išvengti neaiškumų ir sunkumų jį vykdant.

Byloje nėra pagrindo ir sąlygų taikyti J.J. BK 75 str. nuostatas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį dėl M.S. , J.J. ir M.K. nuteisimo pagal BK 146 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. panaikinti ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį.

M.S. , J.J. ir M.K. pagal BK 146 str. 2 d. ir 140 str. 2d. išteisinti, nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria M.S. , J.J. ir M.K. bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 6 d. M.S. bausmes paskirtas pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą), 302 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 6 d., bausmes paskirtas pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą) ir BK 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 6 d., šias bausmes (laisvės atėmimą ketveriems metams bei trejiems metams ir šešiems mėnesiams) ir bausmes, paskirtas pagal BK 181 str. 2 d. (už 3000 Lt turto prievartavimą), 253 str. 1 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 181 str. 2 d. (už 10000 Lt turto prievartavimą) ir galutinę subendrintą bausmę M.S. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 6 d., J.J. bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą), 302 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 6 d., bausmes paskirtas pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą) ir BK 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d., bausmę paskirtą pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą), 302 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 6 d., šias bausmes (laisvės atėmimą trejiems metams bei dvejiems metams ir šešiems mėnesiams) ir bausmę, paskirtą pagal BK 181 str. 2 d. (už 3000 Lt turto prievartavimą), dalinio sudėjimo būdu subendrinti su griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 181 str. 2 d. (už 10000 Lt turto prievartavimą) ir galutinę subendrintą bausmę J.J. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 6 d., M.K. bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą), 302 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 6 d., bausmes paskirtas pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą) ir BK 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d., bausmę paskirtą pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. (už mokėjimo instrumentų pagrobimą), 302 str. 1 d. bei subendrinta bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. (už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą), 182 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 6 d., šias bausmes (laisvės atėmimą trejiems metams ir bausmę, paskirtą pagal BK 181 str. 2 d. (už 3000 Lt turto prievartavimą), dalinio sudėjimo būdų subendrinti su griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 181 str. 2 d. (už 10000 Lt turto prievartavimą) ir galutinę subendrintą bausmę M.K. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.