Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-109-905/2024 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams M. B., M. N. B. ir A. K. dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo pašalinti pastato dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys (patikslintas ieškinys) dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo pašalinti pastato dalį atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas 0.0900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2023 m. birželio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1760, kurio kadastriniai matavimai patikslinti 2020 m. gegužės 22 d. pagal matininko V. Č. matavimus.

13. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo A. P., kuri nuosavybės teises įgijo pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. Rentos sutartį Nr. 6-2695VZ.

14. Atsakovės M. N. B. vardu nuosavybės teise įregistruota ½ dalis 0.0882 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2022 m. lapkričio 24 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5802, žemės sklypo kadastriniai matavimai patikslinti 2021 m. rugpjūčio 4 d., pastato kadastro duomenų byla suformuota 2018 m. spalio 30 d. Likusi ½ žemės sklypo ir pastato-sodo pastato dalis įregistruota B. B. vardu, tačiau Gyventojų registro duomenimis B. B. (duomenys neskelbtini) mirė, o Testamentų registro išrašo duomenimis palikimą priėmė M. B., M. N. B. ir A. K..

15. Nekilnojamojo turto registro 2023 m. liepos 4 d. duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija sudaro 0.0582 ha.

16. Iš žemės sklypų planų matyti, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu.

18. Iš 2005 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų matyti, kad žemės sklype užstatyta teritorija sudaro 0,0582 ha.

19. Iš 1990 m. balandžio 18 d. V. R. sodo statinių ir želdinių įvertinimo akto bei 1992 m. gegužės 18 d. sodo sklypo Nr. D-1 schemos matyti, kad žemės sklype fiksuotas sodo namas 45 kv. m., garažas-pavėsinė 12 kv. m., tualetas 2 kv. m., šiltnamis 20 kv. m., betoninis takelis 5 m, želdiniai, gyvatvorė.

20. Iš 1992 m. gegužės 18 d. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario B. B. sodo sklypo plano matyti, kad planą patvirtino sodo bendrijos pirmininkas. Plane nurodyta: eksplikacija – sodo namelis.

21. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė dokumentaciją apie žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teiktus prašymus dėl statybos leidimo, turimus projektus ir kt. Matyti, kad B. B. 2007 m. sausio 30 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvadui gauti vienbučio gyvenamojo namo naujai statybai, adresu (duomenys neskelbtini)/SB „(duomenys neskelbtini)”.

22. Iš 2007 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų matyti, kad užsakovui parengtos sąlygos, t. y. statytojui (užsakovui) B. B. dėl naujos statybos – vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)/SB „(duomenys neskelbtini)” nurodyti reikalavimai, tarp jų: statinių statybos linija ne arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos (1 punktas).

23. B. B. 2008 m. birželio 6 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo vienbučiui gyvenamajam namui, bendras plotas 314,74 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini).

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. birželio 27 d. išdavė leidimą Nr. GN/631/08-0349 statytojui B. B. vykdyti naujos statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Statybos objektas – vienbutis gyvenamasis namas, bendras plotas 314,74 kv. m., pagal projektą parengusio A. L. projektą. Leidimas galioja iki 2018 m. birželio 27 d.

25. Iš pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų bylos, suformuotos 2018 m. spalio 30 d. matyti, kad sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1965-1970, bendrasis plotas 59,12 kv. m. (sodo pastato bendras plotas 40,99 kv. m., pastogės patalpų bendras plotas 18,13 kv. m.).

26. Iš Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 15 d. pažymos matyti, kad B. B. yra sodininkų bendrijos narys, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0882 ha ir pastatas, kurio plotas 59,12 kv. m., užstatymo plotas 0,0582 ha, statybos metai 1965-1970.

27. Iš 2018 m. lapkričio 30 d. Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą/statinio, jo dalies/patalpos paskirties pakeitimą matyti, kad deklaracija skelbiama, kad: pastatytas I grupės nesudėtingas naujas statinys/jo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); statytojas – B. B.; negyvenamojo pastato/kitos paskirties pastato (sodų) bendrasis plotas 59,12 kv. m.

28. Iš antstolio Gintauto Puodžiuko 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus kaimyniniame žemės sklype esančio namo priestato dalis nustatyta, kad ji pastatyta ant pareiškėjai A. P. priklausančio žemės sklypo. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ matininkui V. Č. atlikus matavimo darbus, nustatyta, jog kaimyniniame žemės sklype esančio namo dalis viename taške į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą yra įsiterpusi 0,75 m, kitame taške 0,84 m.

29. Iš UAB „Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. išvados dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliekant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus buvo naudotasi ribomis, kurios pamatuotos ir įregistruotos matininkės J. Š. 2005 m. spalio 10 d. ženklinimo metu ir kurios nesikeitė sklypo ženklinimo metu 2020 m. gegužės 22 d. ir yra įregistruotos geodeziškai.

31. Iš ieškovo pateikto statybos vadovo J. S. parengtos pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies griovimo darbų lokalinės sąmatos matyti, kad pastato dalies griovimo, sienos ir stogo atstatymo darbų kaina – 7 968,18 Eur.

32. Iš atsakovų pateikto sąmatininko R. V. rengtos objektinės sąmatos matyti, kad statinio (duomenys neskelbtini), statybinių darbų; vidaus vandentiekio, nuotekų; elektrotechnikos; lauko vandentiekio, nuotekų; sklypo sutvarkymo darbų kaina sudarytų 22 664,83 Eur.

33. Iš atsakovų pateikto rangovo UAB „Vilrema” rengtos lokalinės sąmatos matyti, kad objekto - (duomenys neskelbtini), darbai iš viso kainuotų 22 829,43 Eur.

34. Iš atsakovų pateikto statybos inžinieriaus A. K. pastabų dėl sodo namo griovimo/rekonstravimo darbų matyti, kad griaunant pastato dalį 1m iki sklypo ribos būtų naikinamos įrengtos vonios kambario ir dirbtuvių patalpos. Griovimo darbai būtų būtini iki esamos laikančios sienos, todėl turėtų būti griaunama iki 1.86- 1.90 m nuo sklypo ribos. Griovimo darbus apimtų pamatų, laikančių sienų, pertvarų, stogo ardymas/ griovimas. Patalpos pilnai įrengtos, su apdaila, su inžinerinių tinklų įvadais (elektros, dujų, vandens- nuotekų tinklai) į vonios kambario, ir dirbtuvių patalpas, todėl turėtų būti naikinami esamų inž. tinklų įvadai ir jų vidaus instaliacija. Norint rekonstruoti sodo namą - nugriautas patalpas įrengiant kitoje vietoje, ar atliekant kitus statybos darbus, bus privaloma gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus dėl statybos darbų, nes 3- jų metrų atstumai iki sklypo ribos, ir priešgaisriniai atstumai iki gretimų pastatų bus neišlaikomi. Griaunant pastato dalį 3 m iki sklypo ribos būtų pažeistas pastato laikančiųjų konstrukcijų (stogo, sienų, pamatų) stabilumas. Palikus dalį konstrukcijų (pastato rekonstravimo atveju), esama pastato dalis neatitiktų esamų pastato stabilumo reikalavimų, todėl tikslinga būtų pastatą griauti visą.

35. Iš byloje atlikto teismo eksperto T. M. 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės akto matyti, kad objektas - pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas nurodė, kad: 1) iš ortofotografijų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad namo ir priestato garažo-pavėsinės užstatymo plotas (konfiguracija), įskaitant ir tualetą šalia nuo anksčiausiai oficialaus į bylą pateikto fiksavimo 1990 metais iki dabar nesikeitė (15 puslapis); 2) iš pateiktos byloje dokumentinės medžiagos ir vizualių duomenų galima daryti išvadą, jog pagal byloje esantį Statybos leidimą, Projektą ir Deklaraciją suprojektuotas pastatas nebuvo faktiškai pastatytas. Deklaracijoje deklaruotas beveik toks pat bendrasis plotas 59,12 m² kaip fiksuota 1990-04-18 Sodo statinių ir želdinių įvertinimo akte susumavus sodo namo, garažo-pavėsinės ir tualeto plotus (45+12+2=59 m²) (16 puslapis); 3) 1990-04-18 Sodo statinių ir želdinių įvertinimo akte ginčijamas priestatas įvardintas kaip garažas – pavėsinė. 1990-04-18 dokumente įvardijimas garažas – pavėsinė, o ne tik garažas, reiškia, kad ginčijamas priestatas tuo metu dar neturėjo sienų, nebuvo apmūrytas iš šonų; nurodytas atskirai tualetas reiškia, jog tai nebuvo patalpa sodo namelio viduje, o atskiras statinys; 4) ekspertas negali atsakyti, ar atliekant buvusio garažo – pavėsinės išorės apmūrijimą ir šalia buvusio tualeto apjungimą į vieną pastatą (kelias patalpas) po 1990 m. pastato kontūrai buvo praplėsti ar ne – byloje trūksta duomenų; 5) atlikus tyrimą teigtina, kad sodo namas ir ginčijamas priestatas pastatytas iki 2005 m. rugpjūčio 29 d. Ginčijamas priestatas kaip garažas – pavėsinė su atskiru tualeto statiniu šalia buvo bent iki 1990-04-18. 1990-04-18 fiksuotus priestato duomenis palyginus su dabartiniais faktiniais matyti, kad iki 2005-ųjų metų buvo atliktas priestato garažo-pavėsinės apmūrijimas iš išorės, sujungimas su tualetu paverčiant jį į šiuo metu ginčijamą priestatą (18 puslapis); 6) atlikus tyrimą, teigtina, kad techninė galimybė nugriauti ginčijamą sodo pastato dalį yra ir tokių darbų atlikimas ūkio būdu kainuotų 8 688,32 Eur; 7) atlikus tyrimą teigtina, kad nugriovus pastato dalį pagal pareikštus ieškinio reikalavimus (ne mažesniu kaip vieno metro atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos), bus įmanoma likusią pastato dalį toliau naudoti pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį (kita (sodų) paskirtis). Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus numatoma, jog nugriovus pastato dalį inžinerinės komunikacijos pernešamos (įrengiamos kitoje vietoje), siena su pamatais atstatomi kitoje vietoje, įrengiamas stogas dengiantis sumažintas patalpas. Neįrengiama tik apdaila ir apšiltinimas, kas negyvenamojo (kitos (sodų) paskirties pastato naudojimui įtakos neturi; 8) būtina atlikti šiuos A. B. parengtame griovimo projektiniame pasiūlyme statybos – griovimo darbus: pirmiausia turi būti demontuojamos ir pernešamos visos inžinerines komunikacijos ir santechniniai prietaisai; griaunama siena, kuri riboja patalpas 1-4 ir 1-6; toliau padaromas pamatas naujai priestato sienai įrengti šiose patalpose; ant įrengto pamato iki stogo nešančių konstrukcijų išmūrijama nauja siena; demontuojama visa priestato stogo danga ir medinė stogo konstrukcija; taip pat demontuojami esami mediniai langai ir vidaus durys tarp patalpų 1-4 ir 1-5; nugriaunamos esamos nereikalingos sienos; įrengiama stogo konstrukcija su stogo danga, panaudojus demontuotas medžiagas; įrengus stogo dangą turi būti įrengta lietaus nuvedimo nuo stogo konstrukcija: latakai ir lietvamzdis; vandens nuvedimas neturi būti organizuotas į svetimą teritoriją. Tokių darbų vidutinė rinkos kaina 9 778,01 Eur su PVM.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadas, kad nėra ginčo dėl šių klausimų: 1) jog ieškovo sklype 2020 m. gegužės 22 d. atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis atsakovams priklausančio sodo pastato įsiterpia į ieškovo sklypą viename taške 0,75 m., kitame 0,84 m., visas įsiterpusio pastato dalies plotas 5,6 kv. m.; 2) atliekant abiejų ginčo šalių žemės sklypų kadastrinius matavimus šių sklypų bendra riba nesikeitė, t. y. atlikus matavimus ieškovų sklype 2020 m. gegužės 22 d. ir atsakovų sklype 2005 m. rugpjūčio 29 d., buvo matoma ir žinoma, kad dalis atsakovų sodo pastato įsiterpia į ieškovo sklypo dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pastato dalis buvo faktiškai pastatyta ne vėliau kaip apie 1990 metus ir nuo to laikotarpio pastato ribos nesikeitė; atsakovai (įskaitant ir ankstesnius pastato ir (ar) žemės sklypo savininkus, kurių teises ir pareigas perėmė atsakovai) neatliko neteisėtų ar savavališkų statybų veiksmų, kaip tokių (t. y. nevykdė statybų žinodami, kad tokie darbai įsiterpia į svetimą žemės sklypą). Teismas konstatavo, kad ginčijama Deklaracija, joje nurodyti konkretūs duomenys - įrašai nepažeidžia ieškovo teisių ar teisėtų interesų, be to, Deklaracijoje nėra jokių įrašų apie ieškovo akcentuojamą minimalųjį atstumą iki gretimo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų atsikirtimais, kad įpareigojimas nugriauti ginčo pastato dalį būtų neproporcinga ieškovo nuosavybės teisių į žemės sklypą gynimo priemonė, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į palyginti nedidelį užimamą įsiterpiančios pastato dalies plotą (tik 5,6 kv. m.) ir ankstesnių abiejų žemės sklypų savininkų ilgalaikį tokios faktinės situacijos toleravimą.

38. Ieškovas savo nuosavybės teises nagrinėjamoje byloje gynė pareikšdamas negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).

39. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

40. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

42. Atsakovai neneigia, kad jiems priklausančio sodo pastato dalis šiai dienai įsiterpia į ieškovo žemės sklypą, tačiau teigia, kad tokia faktinė situacija susiklostė, kai tik po atliktų kadastrinių matavimų paaiškėjo, jog atitinkama atsakovų jau anksčiau pastatyto statinio dalis atsidūrė ieškovo žemės sklype, todėl mano, kad to pakanka konstatuoti, jog ieškovo teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu, o ieškinys atmestinas. Taigi atsakovų teigimu, atsakovams priklausančio statinio dalis įsiterpia į ieškovo žemės sklypą, tačiau ne dėl neteisėtos atsakovų statybos, o dėl netikslių matavimų, t. y. ieškovo ir atsakovų sklypų ribų ir konfigūracijos pasikeitimų 2005 metais.

43. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš 1992 m. gegužės 18 d. Miesto (rajono) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sodo sklypo Nr. D-1 schemos matyti, kad nario B. B. sklypas yra 8.8 arų, sklype „1“ pažymėtas sodo namelis, kurio padėtis ir ribos žemės sklypo schemoje pažymėta iki pat besiribojančio žemės sklypo Nr. 2, t. y. atsakovų sodo namelio ribos pažymėtos ant tuometinės ginčo šalių sklypų ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų sodo namelis vėliausiai nuo 1992 m. stovėjo ant sklypų ribos, nesant net minimalių atstumų nuo gretimo sklypo ribos.

44. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad antstolio Gintauto Puodžiuko 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2020 m. gegužės 22 d. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. atlikti matavimo darbai, patvirtina, kad ieškovo žemės sklype esančio atsakovų namo dalis viename taške į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra įsiterpusi 0,75 m., kitame taške 0,84 m. Šias aplinkybes galima vizualiai matyti atvaizduotas ir ieškovo žemės sklypo plane, kurį 2020 m. gegužės 22 d. patvirtino matininkas V. Č., t. y. matyti, jog į ieškovo žemės sklypą ties taškais 3 ir 4 yra įsiterpusi atsakovų pastato dalis pažymėta „MN”. Be to, iš atsakovų žemės sklype statinių išdėstymo plano nustatyta, jog matininkė O. A. 2018 m. lapkričio 8 d. atlikusi matavimus pažymėjo atsakovų sodo pastatą „1S1/p“, kuris yra dalinai įsiterpęs į gretimą sklypą.

45. Nesant ginčo dėl to, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype yra įsiterpęs atsakovams priklausantis statinys, vadovaujantis teismų praktika bei teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog būtent atsakovai nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad nuo pat 2005 m. rugpjūčio 29 d. atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo tuometis ieškovo žemės sklypo savininkas (K. E. Ž.) taip pat žinojo (galėjo ir turėjo žinoti) apie atsakovų pastato dalies vietą ir, atitinkamai, apie pastato dalies įsiterpimą į jo žemės sklypą, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad tuometis sklypo savininkas būtų dėl to reiškęs pretenzijų.

47. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog ieškovui įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau stovėjo atsakovams priklausantis statinys, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovas turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudamas atkurti ne iki jo, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki tol kol ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovui įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovui (o dar anksčiau jo močiutei A. P.), įgyjant nuosavybės teise žemės sklypą, jo dalyje jau stovėjo atsakovams priklausanti pastato dalis, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kaip ir ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog dar anksčiau iki A. P. buvęs sklypo savininkas K. E. Ž. atsakovams nereiškė pretenzijų apie atsakovų pastato dalies įsiterpimą į jo žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pretenzijų nepareiškimas anksčiau negali paneigti ieškovo daiktinės teisės pažeidimo. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai.

49. Be to, nustatant atsakovų žemės sklypo ribas pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. paženklinimo – parodymo aktą matyti, kad dalyvavo gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai: K. E. Ž. (buvęs ieškovo žemės sklypo savininkas) ir M. Ž., kurie sutiko ir patvirtino parašais nustatytas žemės sklypo ribas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas (tame tarpe ir buvusio ieškovo žemės sklypo savininko) su atsakovų žemės sklypo ribomis automatiškai nepreziumuoja sutikimo dėl atsakovų pastato dalies įsiterpimo į jiems nepriklausantį žemės sklypą. Taigi tai, jog buvęs ieškovo žemės sklypo savininkas ilgą laiką nereiškė pretenzijų dėl pastato dalies, savaime nereiškia jo sutikimo dėl ginčo objekto buvimo vietos. Be to, aplinkybė, jog asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, nelaikoma tinkamu patvirtinimu, kad vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės.

50. Nagrinėjamu atveju atsakovai į bylą nepateikė statybą leidžiančio dokumento, statinio projekto ar kito įrodymo, įrodančio, jog sodo pastatas su priestatu buvo suprojektuotas, taip, kad tokio pastato ir/ar priestato konstrukcijos pagal projektą buvo teisėtai suprojektuotos statyti ne tik, kad ant sklypų ribos, bet tuo pačiu ir svetimame žemės sklype. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog atsakovų statinio dalis galėjo teisėtai būti statoma už atsakovų sklypo ribų bei nesilaikant net minimalių atstumų nuo sklypo ribos. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad nors atsakovai nurodė, jog sodo sklypas su jame esančiais statiniais įsigytas 1992 metais ir jokių naujų statinių (tiek savarankiškų statinių, tiek priestatų) nebuvo statoma, tačiau atsakovai perėmė buvusių savininkų teises ir pareigas.

51. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kurie būtų pagrindas atsakovams įgyti nuosavybės teisę į ieškovui pagal dokumentus priklausančią žemės sklypo dalį. Tai, kad ieškovo žemės sklype atsiduria atsakovams priklausanti ginčo statinio dalis, taip pat nesuteikia atsakovams pagrindo naudotis didesne negu jiems priklauso žemės sklypo dalimi.

52. Vadovaujantis bylos duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje yra įrodytas ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pažeidimas. Kiekvienas asmuo turi pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsakovai, teismo vertinimu, turi užtikrinti, kad kaimyno (ieškovo) nuosavybės teisės nebūtų pažeistos. Šios pareigos neįvykdžius, atsakovams tenka tokio nevykdymo pasekmės – įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytą statinio dalį.

53. Kadangi atsakovai yra sodo pastato ir priestato savininkai, tai jiems kyla pareiga pašalinti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą – ginčo objektą. Įgydami sodo pastatą ir žemės sklypą atsakovai įgijo pareigą užtikrinti, kad, įgyvendindami savo nuosavybės teises, jie nepažeis kaimyninių sklypų savininkų (šiuo atveju ieškovo) nuosavybės teisių. Nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti žemės sklypų savininkų pasikeitimas neturi teisinės reikšmės.

54. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija į bylą pateikė 2008 m. birželio 27 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN/631/08-0349, projektą ir kitus dokumentus, susijusius su statybos darbais objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodė, jog pagal 2008 m. birželio 27 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN/631/08-0349 statybos darbai taip ir nebuvo pradėti. Teismo ekspertas T. M. 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad iš byloje pateiktos dokumentinės medžiagos ir vizualių duomenų galima daryti išvadą, jog pagal byloje esantį Statybos leidimą, Projektą suprojektuotas pastatas nebuvo faktiškai pastatytas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek iš 2008 m. birželio 6 d. prašymo išduoti statybos leidimą, tiek iš paties 2008 m. birželio 27 d. statybos leidimo matyti, kad šiuose dokumentuose kalbama apie ketinimus statyti 314,74 kv. m. bendro ploto naują „vienbutį gyvenamąjį namą“, t. y. nurodyti dokumentai nesusiję su ginčo Deklaracijoje nurodomo tik 59,12 kv. m bendrojo ploto „sodo pastato“ statybomis.

55. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktu 2008 m. birželio 27 d. leidimu vykdyti statybos darbus Nr. GN/631/08-0349 ir kartu susijusia dokumentacija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta dokumentacija nėra susijusi su šiuo ginču, nes minėta dokumentacija susijusi su naujo statinio - vienbučio gyvenamojo namo 314,74 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), statyba, o bylos duomenimis, atsakovai taip ir neatliko statybos pagal 2008 m. birželio 27 d. statybos leidimą Nr. GN/631/08-0349, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas - sodo pastatas įregistruotas pagal 2018 m. lapkričio 15 d. Sodininkų bendrijos pažymą Nr. 18/11/01 ir 2018 m. lapkričio 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

56. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neproporcingai apribojo ieškovo nuosavybės teises ir atitinkamai – teisėtus interesus, t. y. kad įpareigojimas nugriauti ginčo pastato dalį būtų neproporcinga ieškovo nuosavybės teisių į žemės sklypą gynimo priemonė.

57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertinęs įrodymų, kurie patvirtina, kad yra techninė galimybė nugriauti pastato dalį, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog įpareigojimas nugriauti pastato dalį būtų neproporcinga ieškovo nuosavybės teisių į žemės sklypą gynimo priemonė.

58. Pažymėtina, kad teismo eksperto T. M. 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog techninė galimybė nugriauti ginčijamą sodo pastato dalį yra ir tokių darbų atlikimas ūkio būdu kainuotų 8 688,32 Eur, be to, nugriovus pastato dalį pagal pareikštus ieškinio reikalavimus (ne mažesniu kaip vieno metro atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos), bus įmanoma likusią pastato dalį toliau naudoti pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį (kita (sodų) paskirtis.

59. Be to, ieškovas į bylą pateikė projektuotojos O. K. parengtą pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies griovimo projektinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus priestato visas konstrukcijas padaryta išvada, kad priestato sutrumpinimas (pločio sumažinimas 1,84 m, t. y. 84 cm dalimi, kuri įsiterpia į ieškovo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 m nuo sklypų ribos į sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidų) neturės įtakos likusios priestato dalies ir pastato standumui ir pastovumui bei neturės jos griovimo pasekmių.

60. Iš atsakovų pateikto statybos inžinieriaus A. K. pastabų dėl sodo namo griovimo/rekonstravimo darbų matyti, kad griaunant pastato dalį 1 m iki sklypo ribos, griovimo darbai būtų būtini iki esamos laikančios sienos, todėl turėtų būti griaunama iki 1.86- 1.90 m nuo sklypo ribos, tačiau tokiu atveju bus privaloma gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus dėl statybos darbų, nes 3 m atstumai iki sklypo ribos ir priešgaisriniai atstumai iki gretimų pastatų bus neišlaikomi.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys – tiek eksperto T. M. 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės aktas, tiek ieškovo pateiktas projektuotojos O. K. parengtas pastato-sodo pastato dalies griovimo projektinis pasiūlymas ir atsakovų pateiktos statybos inžinieriaus A. K. pastabos dėl sodo namo griovimo/rekonstravimo darbų – patvirtina, jog yra techninė galimybė nugriauti ginčijamą pastato dalį pagal ieškinio reikalavimus. Dar daugiau, teismas, nustatęs, jog atsakovų teigimu griovimo darbų kaina jiems nebūtų nepakeliama turtinė, finansinė našta, nepagrįstai nusprendė, kad vis dėl to, griovimo darbų vidutinė rinkos kaina yra didelė.

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų pateisinamas konstitucinės nuosavybės apsaugos eliminavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).

63. Bylos duomenimis, atsakovų Nekilnojamojo turto registre yra įrašytas juridinis faktas apie 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktą Deklaraciją dėl statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo Nr. 1.

64. Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3. punktas, 2017 m. sausio 1 d. redakcija).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad Deklaracijos pateikimas kadastro tvarkytojui dėl duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre neįrodo statinio statybos teisėtumo fakto, kadangi tokia Deklaracija yra tik vienašalis asmens pareiškimas apie atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

66. Atsakovų 2005 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo plane ir 1992 m. gegužės 18 d. Miesto (rajono) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakovų sodo sklypo Nr. D-1 schemoje nėra pavaizduota, kad atsakovų sodo pastatas galėtų būti ne atsakovų sklypo ribose, o įsiterpęs į gretimą sklypą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys bei antstolio Gintauto Puodžiuko 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2020 m. gegužės 22 d. ieškovo žemės sklypo planas, 2020 m. gegužės 22 d. UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengta ieškovo žemės sklypo schema, 2018 m. spalio 30 d. atsakovų pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų byla patvirtina, jog atsakovų statinio dalis faktiškai esanti ne atsakovams priklausančio sklypo ribose yra neteisėtai ir tokiu būdu pažeidžiamos ieškovo teisės.

67. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikę kadastro tvarkytojui 2018 m. lapkričio 30 d. Deklaraciją dėl statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo Nr. 1 dėl duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre iš esmės įteisino sodo pastatą su priestatu įsiterpusiu į ieškovo žemės sklypą, taip pažeisdami ieškovo teises. Minėta, kad toks statinys (jo dalis) įsiterpia į ieškovui priklausantį sklypą, yra pastatytas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus atstumų reikalavimus bei neturint dėl to jokių sutikimų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

68. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog įpareigojus atsakovus nugriauti pastato dalį iš ieškovui priklausančio žemės sklypo ir ne mažesniu kaip vieno metro atstumu nuo ieškovui priklausančios žemės sklypo ribos, akivaizdu, kad pastato bendrasis plotas pasikeistų ir nebūtų 59,12 m², kaip yra nurodyta ginčijamoje Deklaracijoje. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, jog atsakovai neteisėtai užvaldė nekilnojamąjį daiktą, taip apribodami ieškovo teisę savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam nuosavybės teise priklausančią 5.6 kv. m. žemės sklypo dalį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinti Deklaraciją niekine ir negaliojančia (ab initio) nuo jos surašymo momento toje dalyje, kurioje yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Apibendrinant sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl ko yra pagrindas šiame procesiniame sprendime nurodytais motyvais apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas (bei pradinė ieškovė A. P.) už ieškinį sumokėjo iš viso 150,00 Eur žyminio mokesčio (2021 m. birželio 14 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymais). Be to, 2024 m. rugsėjo 24 d. pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-141995), kuriame nurodė, jog ieškovo (kartu ir pradinės ieškovės A. P.) bendrai patirtų bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme yra 11 095,72 Eur (pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir bankinius mokėjimo pavedimų išrašus). Šią sumą sudaro: 7 770,95 Eur buvusios pradinės ieškovės A. P. atstovavimo išlaidos; 121,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 200,00 Eur už UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“ kadastrinių matavimų darbų paslaugas; 70,00 Eur už 2021-05-14 paženklinimo parodymo aktą Nr. 1; 96,80 Eur už UAB „Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. parengtą išvadą; 2 836,97 Eur ieškovo A. P. atstovavimo išlaidos. Tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. iš M. B. 3 698,57 Eur, iš M. N. B. 3 698,58 Eur ir A. K. 3 698,57 Eur.

72. Apeliaciniame procese ieškovas 2024 m. lapkričio 12 d. sumokėjo 220,00 Eur žyminio mokesčio bei pateikė duomenis apie patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, kurios sudaro 1815,00 Eur (už apeliacinio skundo parengimą). Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos 2035,00 Eur (220,00 Eur + 1815,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš M. B. 678,34 Eur, iš M. N. B. 678,33 Eur ir A. K. 678,33 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

74. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. P. ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2018 m. lapkričio 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 niekine ir negaliojančia (ab initio) nuo jos surašymo momento dalyje dėl ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsiterpusio atsakovams priklausančio pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtoje 2020 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plano schemoje pažymėtos indeksu „MN“; taip pat toje dalyje, kurioje atsakovų pastatas-sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas mažesniu nei vieno metru atstumu iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtoje 2020 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plano schemoje pažymėtos skaičiais 3, 4.

Įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti/nugriauti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato-sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtoje 2020 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plano schemoje pažymėtą indeksu ,,MN“.

Įpareigoti atsakovus likusią pastato-sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pašalinti/nugriauti ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtame 2020 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plano schemoje pažymėta skaičiais 3, 4.

Atsakovams per teismo nustatytą terminą nenugriovus/nepašalinus iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato-sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtame 2020 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plano schemoje pažymėto indeksu ,,MN“, taip pat, nepašalinus/nenugriovus likusios atsakovui priklausančio pastato-sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtoje 2020 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plano schemoje pažymėtos skaičiais 3, 4, ieškovo naudai skirti atsakovams 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą nugriauti/pašalinti jam priklausančio statinio dalį dieną.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės M. N. B. 4 376,91 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės A. K. 4 376,90 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovo M. B. 4 376,91 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.