Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-953-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-953-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16138-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
„If P&C Insurance AS“, Lietuvoje
Trečiasis asmuo
UAB „Naujamiesčio būstas“
Civilinė byla Nr. 2A-953-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16138-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2.1; 44.5.2.8
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 1 943,65 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2008-06-26 ieškovas „If P&C Insurance AS“ ir E. P. (draudėjas) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo draudimo liudijime išvardytų rizikų, iš kurių viena yra vanduo, buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta draudėjos E. P. butui padaryta žala – virtuvėje užlietos lubos. Ieškovo reikalaujama atlyginti žala yra už virtuvės remonto darbus draudėjai išmokėta 1841,10 Lt draudimo išmoka bei 102,55 Lt ieškovo išlaidos dėl žalos dydžio nustatymo. Nurodė, kad žala atsirado dėl vandens nuotėkio iš viršuje esančio buto, kurio savininkas yra atsakovas – A. B.. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti iš atsakingo už žalą asmens (atsakovo) grąžinti sumokėtas sumas, kuriuo yra atsakovas.

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra atsakovo kaltės dėl atsiradusio žalos. Žalos tyrimo metu atsakovas procese nedalyvavo ir neturėjo galimybės pateikti įrodymus, kad jo bute nėra jokių drėgmės nutekėjimo šaltinių. Iš UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009-09-11 akto nr. 129 matyti, kad užliejimo dėmė yra atsiradusi seniau, todėl atsiradimo priežastis nenustatyta. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , kaip nors priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo (18 buto savininko) veiksmais ar neveikimu.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, iš atsakovo A. B. 1943,65 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1943,65 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei dėl padarytos žalos užpilus vandeniu E. P. priklausantį butą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vandens užliejimas bute Nr. 15 galėjo įvykti dėl bendro naudojimo kanalizacijos stovo gedimo ar užsikimšimo, kadangi namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas M. S. teisme paaiškino, kad gavus M. P. prašymą buvo atlikta apžiūra ir 2009-09-11 sudarytas aktas, apžiūros metu jokių defektų bendrojo naudojimosi patalpose nenustatyta, žalos atsiradimo laikotarpiu jokie remonto darbai nebuvo atliekami, bendro naudojimo kanalizacijos stovas nebuvo valomas, nes jis nebuvo užsikišęs. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad vandens nuotėkis galėjo atsirasti dėl bendro naudojimo įrenginių gedimo, atsakovas prašymo namo administratoriui dėl bendro naudojimo objektų remonto nerašė. Todėl sprendė, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, jog vandens nuotėkis atsirado dėl pastato bendro naudojimo įrenginių gedimo ar kitokio trūkumo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovo bute būtų įvykusi avarija arba kad būtų nustatyti įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumai. Atsakovas teigė, kad jokių avarijų jo bute neįvyko ir jokių pataisymų jis neatliko.

Teismas, atsižvelgdamas į eksperto R. J. paaiškinimus, kad pagal užliejimo vietą, esančią bute Nr. 15 jis sprendė, kad vanduo į šį butą pateko iš aukščiau esančio buto Nr. 18 per inžinerinių įrenginių šachtą, jo tvirtinimą, kad yra didelė tikimybė, jog bute Nr. 18 išlietas vanduo į butą Nr. 15 patektų būtent per inžinerinių įrenginių šachtą, nes toje vietoje jam būtų lengviausiai prasiskverbti, atsakovo paaiškinimus, kad pagal bute Nr. 18 esantį išplanavimą, į šioje šachtoje esantį kanalizacijos stovą yra pajungta kriauklė ir indų plovimo mašina, ir į tai, jog nėra duomenų apie bendro naudojimo įrenginio (kanalizacijos stovo) gedimą, sprendė, kad byloje yra įrodytas vandens patekimo faktas būtent iš atsakovui priklausančio buto. Be to, yra didelė tikimybė, jog žala atsirado būtent dėl atsakovo virtuvėje esančios kriauklės ar indaplovės netinkamo eksploatavimo. Tai spręstina ir iš to, kad užliejimas buvo vienkartinio pobūdžio, truko trumpą laiką ir vėliau nesikartojo, šias aplinkybes patvirtino liudytoja E. P..

Atsakovas kaip savininkas turėjo pareigą atidžiai ir rūpestingai eksploatuoti bute esančius įrenginius, todėl laikė, kad jis pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, sukurdamas sąlygas minėtiems padariniams atsirasti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1943,65 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes žalos dydis, kurį sudaro 1841,10 Lt draudėjui padaryta žala, kurią išmokėjo ieškovas, ir 102,55 Lt ieškovo išlaidos už žalos įvertinimą, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, atsakovas žalos dydžio neginčijo.

Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas už priteistą sumą – 1943,65 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinęs ieškinį, pagal CPK 94 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 68 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1520 Lt išlaidų, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias laikė pagrįstomis, neviršijančiomis Teisingumo ministro Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai, teismas elgėsi netinkamai nagrinėdamas civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškinį atsakovui (laikytinam vartotoju, besinaudojančiam privačiu butu ne verslo interesams) pareiškė draudimo bendrovė, t.y. profesionali rinkos dalyvė, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nusprendęs atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės neskundžiama nutartimi. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad statinys, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo kokių nors trūkumų, dėl kurių būtų atsiradusi žala; taip pat ieškovas nėra pasinaudojęs teise teikti įrodymus apie tai, kad žala atsirado dėl atsakovo A. B. veiksmų eksploatuojant butą ir kad dėl to yra jo kaltė, tačiau vietoje to, baigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ne atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Be to, į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Naujamiesčio būstas“, todėl bet kokiu atveju atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, šalių teikiami įrodymai galėtų būti vertinami tik trečiojo asmens ir ieškovo santykių atžvilgiu, nes byla tarp ieškovo ir atsakovo buvo išnagrinėta 2011-10-13 ir nėra nustatyta jokių pagrindų proceso atnaujinimui šioje dalyje.

Apelianto vertinimu, šioje byloje teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nebuvo reikalo nustatyti naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai arba ištirti naujus įrodymus, nes visos aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Taip pat nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kokia yra užlietame bute ant lubų atsiradusių dėmių priežastis, nes jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad šios dėmės atsirado dėl statinio, priklausančio atsakovui, trūkumų ar jo neteisėtų veiksmų. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino pateiktus įrodymus. Teismas savo sprendime nurodo, kad A. B. teisme paaiškino, kad jo bute į kanalizacijos stovą yra pajungta kriauklė ir indų plovimo mašina, nors tokių paaiškinimų nedavė, o priešingai, nurodė, kad tame bute negyvena 15 metų ir nežino, kokie įrenginiai yra pajungti bute šiuo metu. Taip pat teismas nevertino liudytojos A. B. parodymų, kuri paaiškino, kad jokie vandens nutekėjimai bute nebuvo užfiksuoti. Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovo sudarytame sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyto, kad priežastis tokia, jog greičiausiai praleidžia bendro naudojimo kanalizacijos stovas, kurį žadama pravalyti.

Teismui nebuvo pagrindo padaryti išvados, kad dėmės atsiradimas E. P. priklausančio buto virtuvėje yra kaip nors priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais ar neveikimu ar su jam priklausančio statinio esminiais trūkumais. Anot apelianto, teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis ir hipotetinėmis išvadomis.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo priteistos 1 520 Lt išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra neprotingo dydžio dėl ieškinio reikalavimo dydžio ir dėl to, kad civilinė byla nėra sudėtinga.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nebuvo šališkas nagrinėdamas bylą. Priėmė sprendimą vadovaudamasis procesinės teisės bei materialinės teisės normomis.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis procesinės teisės normomis, tinkamai ištyrus į bylą pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas išnagrinėjęs bylą, pažeidė lygiateisiškumo principą, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, o ne pagal turimus įrodymus iš esmės išspręsdamas pareikštus reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal CPK 256 str. teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumą, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teisingumo vykdymas yra išskirtinė teismo kompetencija ir teismas, jį vykdydamas, turi ne formaliai taikyti tam tikras procedūras, o siekti, kad pažeista asmens teisė būtų apginta realiai. Taigi, nagrinėjant bylą nustatęs, kad ieškovo teisė yra realiai pažeista ir yra pagrindas ją ginti, teismas turi išspręsti kilusį ginčą iš esmės, o matydamas, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, teismas turi teisę savo nuožiūra nuspręsti ar gali būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar byloje nagrinėjimas turi būti atnaujintas, kad būtų pasiekti pagrindiniai civilinio proceso tikslai.

Esant pagrįstoms abejonėms dėl žalą padariusio asmens, teismas pagrįstai sprendė, kad negali būti priimtas sprendimas visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinus bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai neištyrus ir neįvertinus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kad būtų tinkamai atskleista bylos esmė, nes tai yra vienas iš svarbiausių civilinio proceso tikslų, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Dėl nurodyto teisėjų kolegija pažymi, kad toks bylos nagrinėjimo atnaujinimas negali būti vertinamas kaip šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, atsižvelgė ne tik į ieškovo interesus, taip pat ir į tai, kad esant duomenų, kad žala galėjo būti padaryta dėl pastato bendro naudojimo įrenginių gedimo (bendro naudojimo kanalizacijos stovo), tai gali turėti reikšmės namą eksploatuojančios įmonės UAB „Naujamiesčio būstas“ teisėms ir pareigoms, ir nors teismas nenurodė, nustačius tokias aplinkybes, teismo sprendimas atitinkamai įtakotų atsakovo teises ir pareigas, jam galinčias kilti teisines pasekmes nustačius reikšmingas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas taip pat negali būti siejamas su apelianto nurodomu jo kaip vartotojo ir tuo pačiu silpnesnės šalies procesine padėtimi dėl aukščiau nurodytų civilinio proceso tikslų ir teismo pareigos tinkamai atskleisti bylos esmę.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Statinių savininko atsakomybę reglamentuojanti teisės norma (CK 6.266 str.) numato, jog tuo atveju, jei žala padaryta dėl pastatų, statinių trūkumų, ją privalo atlyginti pastatų ar statinių savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo šio Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atsako bendraisiais pagrindais, t.y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.263 str.), tai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas įvertino daugiau civilinės atsakomybės sąlygų negu reikia pagal CK 6.266 str. ir tokiu būdu šis vertinimas neįtakoja padarytų išvadų dėl asmens civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas yra atsakingas dėl padarytos žalos ir privalo ją atlyginti ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo regreso tvarka, materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, nepažeidė.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (tikėtinumo taisyklė). Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Byloje nustatyta, kad 2008-06-26 ieškovas „If P&C Insurance AS“ ir E. P. (draudėjas) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo draudimo liudijime išvardytų rizikų, iš kurių viena yra vanduo, buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5). 2009-09-11 ieškovas gavo draudėjo pranešimą, kad apdraustam turtui padaryta žala – butas užlietas, nustačius, kad įvykis yra draudiminis, draudėjui išmokėta draudimo išmoka – 1841,10 Lt (b.l. 10-12). Virš draudėjo buto yra butas Nr. 18, kurio savininkas – atsakovas A. B. (b.l. 6-7). UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009-09-11 akte (b.l. 9) yra užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) bute virtuvėje užlietos lubos ir sienos, matomos užliejimo dėmės bei padarytos išvados, kad užliejimas įvyko iš aukščiau esančio buto Nr. 18. Taip pat nurodyta, kad užliejimo dėmė yra atsiradusi seniau, todėl atsiradimo priežastis nenustatyta. Draudimo bendrovės 2009-09-15 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, kuriame nurodyta, kad dalyvavo ir UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas, užfiksuota, kad buto Nr. 15 virtuvėje yra pažeistų dažų dėmė – atšokusios pūslės, priežastis – greičiausiai praleidžia bendro naudojimo kanalizacijos stovas, kurį žadama pravalyti (b.l. 74).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos, neatitinkančios byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai (UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009-09-11 aktas, kuriame nurodyta, kad užliejimas įvyko iš aukščiau esančio 18 buto), trečiojo asmens M. S. paaiškinimai, jog užliejimo priežastimi negalėjo būti bendro naudojimo inžinerinė įranga, kadangi tiek iki įvykio, tiek ir po jo jokių bendrosios inžinerinės įrangos avarijų ar kitokių defektų nustatyta nebuvo ir jie nebuvo remontuojami, liudytojo R. J. parodymai apie tai, kad pagal užliejimo vietą, esančią bute Nr. 15, vanduo į šį butą pateko iš aukščiau esančio buto Nr. 18 per inžinerinių įrenginių šachtą, leidžia padaryti išvadą, kad labiau tikėtina, kad žala buvo padaryta būtent iš atsakovui priklausančio buto negu iš kitų šaltinių. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo įrenginių defektų ar kitokių priežasčių, tuo tarpu kitokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokį žalos atsiradimo šaltinį, atsakovas į bylą nepateikė, nors pareiga įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra kiti šaltiniai, o ne atsakovui priklausantis butas, tenka atsakovui. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad name, kuriame yra jam priklausantis butas, yra problemų, nes visi bendrieji vamzdynai eina per butą, nuo stogo teka vanduo per butus, jo butas taip pat buvo daug kartų remontuojamas, ypač kai į namą persikėlė kaimynė, kuri pakeitė stogą, todėl užpildavo balkoną, taip pat ir kambarius, prieš 20 metų buvo užpylimo atvejis, o ištyrus jį, paaiškėjo, kad toje vietoje praeina vamzdynas, kurį reikėjo valyti per visus 9 aukštus (b.l. 141), tačiau, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad buto užpylimo židinys nėra atsakovui priklausantis butas. Taip pat pažymėtina, kad draudimo bendrovės 2009-09-15 surašytame sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta R. J. pastaba apie tai, kad buto virtuvėje pažeistų dažų dėmė greičiausiai atsirado dėl praleidžiančio bendro naudojimo kanalizacijos stovo, yra paneigta kitais aukščiau minėtais byloje esančiais įrodymais. Liudytojos A. B. parodymai, kad jokie vandens nutekėjimai bute nebuvo užfiksuoti, taip pat nepaneigia objektyvios galimybės vandeniui prasiskverbti iš atsakovo buto į E. P. priklausantį butą.

Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad esant byloje nustatytoms tokioms reikšmingoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ar netinkamai paskirstant įrodinėjimo pareigą sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nesinaudojimas jam priklausančiu turtu neatleidžia juo nuo civilinės atsakomybės padarius žalos netinkamu rūpinimusi savo turtu (CK 6.263 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo

Apeliantas nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1 520 Lt išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios, anot jo, yra neprotingo dydžio, neproporcingos ieškinio dydžiui ir bylos sudėtingumui, tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šias bylinėjimosi išlaidas sudaro 320 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, bei 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškinio surašymą bei ieškovo atstovavimą teisme, todėl sprendžia, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek CPK 98 str. 2 d., tiek Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė