Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, advokatėms Elenai Žilėnienei ir Lolitai Narmontienei, vertėjai Erikai Vencevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnarinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. A. J. g. 22-12, Vilniuje, aštuonis kartus teistas, paskutiniai teistumai: 2007-07-05 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), LR BK 180 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d. 214 str. 1 d., LR BK 214 str. 1 d., - 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2006-01-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, ir 10 MGL bauda; 2007-09-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2007-07-05 nuosprendis pakeistas paskiriant galutinę - 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL baudą (bauda neišieškota); 2017-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kasdien nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (bausmė atlikta); 2017-02-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., - 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda (duomenys apie baudos išieškojimą neteikiami), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2016 03 25 Įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, taip pat jis įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką:

2016-12-09 apie 13 val. 30 min., atėjęs į A. J. g. 18-ojo namo, Vilniuje kiemą aiškintis su minėtame name gyvenančiu E. L. įsisenėjusio jųdviejų konflikto, susijusio su automobilių statymu, nes pastarasis išvakarėse nuleido visas jo nuomoto automobilio padangas ir dėl to buvo sugadinti padanga ir rato diskas, kilus abipusiam barniui, po ko E. L. šliūkštelėjo į jį vandenį iš kibiro, K. N. čiupo nuo žemės ir metė į pastarąjį akmenį, pataikydamas šiam į nugarą, dėl ko E. L. atsirado poodinė kraujosruva nugaroje ir lūžo kairės pusės X šonkaulis. Dėl patirto šonkaulio lūžio komplikavusis E. L. būklei (jam buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į kairę krūtinplėvės ertmę), šis, patyręs dvi operacijas, ilgai sirgo. Tiek šonkaulio lūžis, tiek ir komplikacijos sąlygota būklė vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas kaltinamuoju K. N. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad akmenį į kaimyną metė nestipriai ir šonkaulis dėl to lūžti tikrai negalėjo. (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme yra konfliktine situacija dėl automobilių statymo. 2016-12-08 vakare pradėjęs važiuoti ir pavažiavęs kelis šimtus metrų jis aptiko, kad nuleistos visos keturios jo tuo metu nuomoto automobilio padangos ir jau buvo sulamdytas vieno rato diskas ir suplyšusi padanga. Suprato, kad tai padarė kaimynas, nes jis grasino, jog pradurs padangas. Skambino į policiją, tačiau jam buvo pasiūlyta pabandyti patiems išsiaiškinti. Tuomet jis kartu su savo drauge A. K. nuėjo į netoliese esančią parduotuvę "Aibė", nes žinojo, kad ten dirba kaimyno žmona. Parduotuvėje kaip tik sutiko kaimyną - jis buvo girtas. Iš pradžių su juo kalbėjo ramiai, išreiškė pretenzijas dėl sugadintų automobilio ratų, tačiau šis, vietoje to, kad atsiprašytų, pradėjo dar labiau grasinti. Kaimynas šūkavo, įžeidinėjo, vadino jį necenzūriniais žodžiais, todėl nusprendęs pasiaiškinti vėliau, išėjo. Kitą dieną apie 13 val. pro langą pamatė atvažiuojantį kaimyną, todėl išėjo su juo pasikalbėti. E. L. iš karto pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, iš savo automobilio bagažinės ištraukė metalinę svirtį ar kažkokį metalinį pagalį ir juo užsimojo, po to, metęs svirtį, griebė ir metė į jį prie namo kampo stovėjusį kibirą su vandeniu jį apliedamas. Tuomet jis (kaltinamasis) spontaniškai griebė nuo žemės akmenuką ir metė į kaimyną pataikydamas kažkur į nugarą. Kaimynas tuomet skambino į policiją, buvo iškviesta greitoji pagalba.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju E. L. parodė, kad 2016-12-08 vakare, prie netoli jo namų esančios parduotuvės "Aibė" jį su pretenzijomis puolė kaimynystėje gyvenantis kaltinamasis K. N. apkaltindamas pradūrus jo automobilio padangas, reikalavo pinigų. Jie apsižodžiavo ir išsiskirstė. Su kaltinamuoju konfliktų jis turėjo ir anksčiau, nes šis, lyg tyčia, palieka automobilį ne prie savo namo, o labai siaurame pravažiavime į jo (nukentėjusiojo) namo kiemą. Toje vietoje yra nuokalnė ir žiemą būna labai slidu, todėl kaskart kyla grėsmė įvažiuoti į kaltinamojo automobilį. Kaltinamasis į jo pastabas nereagavo, todėl jis (nukentėjęs) nuleido ne vietoje pastatyto kaltinamojo automobilio padangas. 2016-12-09 apie 13,30 val. jam atvažiavus į namus, į jo kiemą vėl atbėgo kaltinamasis, jis šaukė, reikalavo pinigų už neva pradurtas padangas. Tuomet jis (nukentėjęs) čiupo netoliese rastą kibirą su lietaus vandeniu ir šliūkštelėjo į maždaug 3-4 metrų atstumu nuo jo buvusį kaltinamąjį. Pastarasis, savo ruožtu, čiupo nuo žemės dviejų kumščių dydžio akmenį ir sviedė jam jau nueinančiam į nugarą. Akmuo pataikė į nugarą kairėje pusėje. Jis iškvietė policiją, vėliau, jau namuose pajuto didelį skausmą nugaroje, todėl iškvietęs greitąją medicinos pagalbą nuvyko į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas šonkaulių lūžis. Po savaitės jo būklė ėmė stipriai blogėti, jautė dusulį, todėl vėl nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur buvo nustatyta, kad plaučiuose susikaupę labai daug skysčių. Dėl to jis patyrė dvi operacijas, po gydymo į namus jis grįžo tik 2017-01-31.

Liudytoja – kaltinamojo sugyventinė A. K. parodė, kad jai su K. N. tik atsikrausčius į išsinuomotą butą A. J. g. 22-12 prasidėjo konfliktai su kaimynystėje gyvenančiu nukentėjusiuoju. Pastarasis draudė statyti automobilį prie jo namų, nors tai bendro naudojimo plotas. Nukentėjęs ne kartą grasino, kad sugadins automobilio padangas. 2016-12-08 vakare ji su kaltinamuoju ketino važiuoti į miestą, tačiau sėdę į automobilį pajuto, kad kažkas ne taip , o išlipę pamatė, kad visos padangos nuleistos, viena padanga išvis buvo suplyšusi. Nekilo abejonių, kad tai padarė E. L., todėl jie nuėjo į parduotuvę "Aibė", kur dirba E. L. žmona. Parduotuvėje sutiko ir patį E. L., šis buvo neblaivus, jis neneigė, kad nuleido padangas, tačiau atlyginti žalą atsisakė. Kitą dieną apie pietus pro langą pamatė namo parvažiavusį nukentėjusįjį, todėl K. N. vėl išėjo į lauką su juo pasikalbėti. Ji liko namie ir žvilgtelėjusi pro langą pamatė, kad E. L. apipylė K. N. vandeniu iš kibiro. Tuomet K. N. kažką pakėlė nuo žemės ir metė į E. L. - pataikė šiam į nugarą. Ji išbėgo į lauką malšinti konflikto. Netrukus atvažiavo nukentėjusiojo iškviesti policijos pareigūnai.

Liudytojas – kaimynas A. Š. parodė, kad 2016-12-09 dienos metu, būdamas garaže (gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje) išgirdo, kad kažkas garsiai barasi, buvo abipusiai vartojami rusiški keiksmažodžiai, konfliktas truko apie 3-4 minutes. Išėjęs iš garažo pamatė dėl kažkokių padangų besibarančius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Matė kaip E. L., būdamas maždaug trijų metrų atstumu nuo kaltinamojo, paėmė čia pat stovėjusį kibirą su lietaus vandeniu ir šliūkštelėjo į kaltinamąjį. Tuomet kaltinamasis paėmė nuo žemės kumščio dydžio akmenį, sviedė jį į E. L. pataikydamas į nugarą ar į šoną. Tuo metu į kiemą atėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo moterys ir abu išsivedė.

Liudytoja – nukentėjusiojo žmona A. L. parodė, kad 2016-12-09 dienos metu jai paskambinęs namo grįžtantis jos sutuoktinis E. L. paprašė atidaryti kiemo vartus. Ji išėjo į kiemą, atidarė vartus ir vyras įvairavo automobilį. Tuomet prie jų pribėgo piktas ir agresyviai nusiteikęs kaltinamasis – jį tąkart matė pirmą kartą, - ir pradėjo rėkauti, reikalauti iš jos vyro pinigų, artėjo prie jos vyro. Ji nesuprato apie kokius pinigus buvo kalbama. Tuomet jos sutuoktinis paėmė kibirą su vandeniu ir apipylė kaltinamąjį, kuris savo ruožtu paėmė nuo žemės akmenį ir sviedė į jos vyrą pataikydamas šiam į kairės pusės šonkaulius. Tuomet atbėgo kaltinamojo žmona ir jį išsivedė. Jos sutuoktinis iškvietė policiją, o vėliau – paūmėjus skausmui, - iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas šonkaulio lūžis. Dar po kiek laiko jos vyras pradėjo dusti, todėl buvo paguldytas į ligoninę ir patyrė dvi plaučių operacijas. Visa tai vyko šventiniu laikotarpiu, todėl šeima, kurioje auga du vaikai labai nukentėjo - ypač emociškai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3862/2016 (01) patvirtina, kad galimai šioje byloje tiriamomis įvykio aplinkybėmis, paveikus kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio metu E. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva nugaros kairėje ir kairės pusės X šonkaulio lūžis. Šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l 50-51)

Antrojoje specialisto išvadoje Nr. pG 2385/2017 (01) (tyrimas buvo atliekamas E. L. pasveikus po komplikacijų) patvirtinamas toks pats, kaip ir pirminis nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo laipsnis. Joje nurodoma, kad dėl 2016-12-09 patirtų sužalojimų E. L. sveikatos būklė pradėjo blogėti nuo 2016-12-19. Dėl dusulio 2017-12-22 pastarasis buvo hospitalizuotas į VšĮ RVUL, kur nustatytas kraujo išsiliejimas į kairę krūtinplėvės ertmę, dėl ko E. L. buvo operuotas ir iš kairės krūtinplėvės ertmės pašalinta 2000 ml kraujingo skysčio. 2017-01-23 E. L. dėl negerėjančios būklės buvo dar kartą operuotas ir iš kairės krūtinplėvės ertmės pašalinta 800 ml kraujo ir krešulių, atlikta plaučio dekortikacija. Medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie sunkiais sveikatos būkles, atitinkančias sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, todėl specialisto išvadoje Nr. G 3862/2016 (01) E. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl 2016-12-09 patirtų sužalojimų, nesikeičia. (b. l. 60-61)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. B. patvirtino savo išvadas Nr. G 3862/2016 (01) ir Nr. pG 2385/2017 (01). Ji papildomai nurodė, kad plaučių patologiją labiausiai tikėtinai sukėlė būtent nukentėjusiojo patirta trauma 2016-12-09, savaitė laiko išsivystyti uždegiminiam procesui yra normalus laikotarpis.

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Viešosios tvarkos pažeidimas) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, atliktų veiksmų pobūdis, kilę padariniai.

Nusikalstamos veikos padarymo vieta – yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią gali laisvai patekti ir būti asmenys, ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimą apibūdinantys objektyvieji požymiai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai. Vienas iš jų, t.y. įžūlus elgesys yra inkriminuojamas kaltinamajam K. N..

Šioje byloje tiriamo nusikaltimo vieta neabejotinai yra viešoji vieta – tai kelių butų gyvenamojo namo kiemas. Incidentas įvyko dienos metu, kuomet šioje vietoje bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo žmonių. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiojo sutuoktinė A. L., taip pat dėl kilusio triukšmo iš garažo išėjęs liudytojas A. Š. bei malšinti konfliktą atbėgusi kaltinamojo sugyventinė A. K.. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjęs bendravo pakeltu tonu, tai tęsėsi kelias minutes, kol galop konfliktuojančios pusės ėmėsi veiksmų: nukentėjęs šliūkštelėjo į kaltinamąjį vandenį iš kibiro, į ką pastarasis sureagavo jėgos, t.y. smurtiniu veiksmu - metė į nukentėjusįjį akmenį. Tokie veiksmai, kaip smurtavimas viešoje vietoje vienareikšmiškai vertinami kaip įžūlūs, nes tokiais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ( LAT nutartis 2010-10-05, Nr.2K-447/2010). Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti vien tik smurtavimo viešoje vietoje faktą ir tokis elgesys atitinka įžūlaus elgesio sampratą.

Dėl kaltinamojo K. N. įžūlių veiksmų viešoje vietoje buvo sužalotas E. L. ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja būtinieji objektyvieji Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Padarinių atžvilgiu viešosios tvarkos pažeidimo sudėtyse kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta, t.y. viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti ir nesukonkretindamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai , o tik bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K -426/2008, 2K-159/2009, 2K-447/2010). Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis K. N. įžūliai elgdamasis viešoje vietoje veikė neapibrėžta tyčia, t.y., jis, būdamas maždaug trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo ir tyčia mesdamas į nukentėjusįjį akmenį, turėjo numatyti ir numatė, kad bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Ta aplinkybė, kad kaltinamojo K. N. veiksmai buvo nulemti asmeninių, o ne chuliganiškų motyvų nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, nes chuliganiški motyvai nėra būtinasis Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis. Tokie motyvai yra reikšmingi kvalifikuojant veiką pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ar 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jie atskleidžia kaltininko nusikalstamas paskatas, stimulą padarant nusikaltimą, tačiau jie nebūtini viešosios tvarkos sutrikdymo nusikaltimų sudėtyse.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo K. N. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

Viešosios tvarkos pažeidimo metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas atskirai kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (t.y. regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo praradimo ar kitokio sunkaus suluošinimo, sunkios nepagydomos ar ilgai trunkančios ligos, realiai gresiančios gyvybei ar stipriai sutrikdančios žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno).

K. N. kaltė tyčia – metant akmenį, - nesunkiai sužalojus E. L. įrodyta iš esmės vienodai apie įvykio aplinkybes papasakojusių tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymais. Visi jie nurodė, kad kaltinamojo mestas į nukentėjusįjį akmuo pataikė šiam į nugarą. E. L. dėl neslūgusio skausmo tą pačią dieną kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas šonkaulio lūžis ( b.l. 9). Aukščiau jau aptartos teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 50-51, 60-61) patvirtina, kad nukentėjusiajam E. L. galimai 2016-12-09 nurodytomis aplinkybėmis (jos yra tiriamos šioje byloje) buvo padarytas kairės pusės X šonkaulio lūžis, kuris vėliau komplikavosi kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Šios būklės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes, kaip nurodė teisme apklausta teismo medicinos ekspertė, nebuvo nustatyta E. L. sveikatos būklių, t.y. padarinių, atitinkančių sunkų sveikatos sutrikdymą. 2017-07-24 specialisto išvadoje užfiksuota, kad E. L. nedarbingumo lapelis užbaigtas 2017-03-07, kas reiškia, kad jis sirgo daugiau nei 10 dienų, o tai traktuotina kaip ilgas sirgimas ir tai yra kvalifikuojantis Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką požymis.

Aptarti faktiniai duomenys yra pakankami išvadai, kad K. N. tyčia nesunkiai sutrikdė E. L. sveikatą. Tokia veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo K. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. L. elgesys. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo įniršį sukėlė nepagrįstos nukentėjusiojo pretenzijos dėl automobilio statymo, dėl ko šis ir nuleido pretenzijų nepaisiusio kaltinamojo automobilio padangas, o kaltinamajam to nepastebėjus ir pavažiavus automobiliu, buvo sugadinti rato diskas ir padanga. Kaltinamasis du kartus ėjo aiškintis su nukentėjusiuoju, tačiau šis nebuvo linkęs į jokį konstruktyvų bendravimą ir, kaip matoma iš kaltinamojo pateikto vaizdo įrašo, įvykio išvakarėse neblaivus nukentėjęs kaltinamąjį išplūdo ir išvarė. Nukentėjusiojo elgesys sekančia dieną, t.y. byloje nagrinėjamo įvykio metu, vėlgi pasireiškė plūdimusi ir, be to, atėjusio pokalbiui kaltinamojo apipylimu vandeniu. Toks elgesys yra nepadorus ir neleistinas nei moralės, nei teisiniu požiūriu. Tai provokuojantis konfliktą elgesys.

K. N. praeityje daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Praėjus dešimčiai metų po paskutinio nuteisimo, 2017 metais jis vėl buvo du kartus nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. K. N. taip pat baustas už administracinius nusižengimus (b.l. 86-91).

Kaltinamasis turi savarankišką pragyvenimo šaltinį, priklausomybės ar psichikos ligos jam nediagnozuotos (b.l. 94-96), jis teigia, kad šiuo metu kartu su juo gyvena dukra, kuria jis rūpinasi ir išlaiko.

K. N. padarė nusikalstamas veikas įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Jis savo veiksmais pasikėsino į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes - kaltinamojo asmenybę vertinant kaip linkusią nusikalsti, laikytina, kad tinkamiausia bausmė K. N., kuria galima bandyti įgyvendinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, yra terminuotas laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir taikant baudžiamojo poveikio priemones.

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų fizinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu jis sumažino ir konkretizavo ieškininius reikalavimus bei nurodė, kad patyrė 3500 eurų turtinę žalą – tai yra jo negautos pajamos už aštuonis mėnesius, taip pat jis patyrė 500 eurų neturtinę žalą.

E. L. nurodė, kad pagal individualų verslo liudijimą atlieka santechnikos darbus, įrenginėja šildymo sistemas, toks darbas viename objekte padaromas per 2 savaites – mėnesį, už jį gauna apie 900 eurų. Dėl sužalojimo jis negalėjo pilnavertiškai dirbti aštuonis mėnesius. Jo prašoma 3500 eurų suma yra pusė per šį laikotarpį tikėtinų gauti, bet negautų pajamų.

Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad šeima, kurioje auga du nepilnamečiai šešių ir dvylikos metų vaikai, dėl nukentėjusiojo sunkios būklės sąlygotos hospitalizacijos neteko kalėdinių šeimos švenčių. Pirmą kartą jis išbuvo ligoninėje 7 dienas, namo grįžo apie gruodžio dvidešimt šeštą, o po antros operacijos namo sugrįžo tik sausio pabaigoje. Nukentėjęs nurodė, kad patyrę daug nepatogumų susijusių su trauma, buvo sunku vaikščioti, du mėnesius jis negalėjo užmigti nei ant šono, nei ant nugaros, dėl skausmų negalėjo nueiti iki poliklinikos. Iki šiol jaučiasi blogai, negali dirbti pilnu pajėgumu, po sunkaus darbo jam atsiranda skausmas. Po šio įvykio darbo pajamas pradėjo gauti visai neseniai. Jo sutuoktinė dirba Socializacijos centre, bendros šeimos pajamos yra apie 800-900 eurų. Dėl darbingumo lygio nustatymo į komisiją nesikreipė, iš Darbo biržos pinigų negavo.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo K. N. veiksmų nukentėjęs E. L. patyrė neturtinę žalą ir pripažįsta, kad neturtinės žalos argumentavimas yra pagrįstas. Nukentėjęs patyrė gana sunkų ilgalaikį sveikatos sutrikdymą. Dėl sužalojimo sukeltų komplikacijų jis net du kartus buvo hospitalizuojamas, jam buvo atliktos dvi chirurginės intervencijos – operuoti plaučiai. Intensyvusis ligos periodas, vadinasi, ir nukentėjusiojo slaugos didžiausias poreikis buvo kalėdiniu laikotarpiu, kas reiškia, kad didžiosios metų šventės laikotarpiu buvo dezorganizuotas šeimos, kurioje yra du mažamečiai vaikai, gyvenimas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo prašoma 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė – ji atitinka patirtų nepatogumų mąstą.

Grįsdamas turtinę žalą negautomis tikėtomis gauti pajamomis nukentėjęs pateikė apžiūrai prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę, taip pat Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 753253, iš kurios matoma, kad jis vykdo individualią veiką pagal verslo liudijimą nuo 2017-08-09. Iš minėtos kvitų knygelės šaknelių matoma, kad E. L. aktualiu byloje laikotarpiu gavo tokias pajamas: 900 euru (2016-12-07), 930 eurų ( 2016-07-14), 1150 eurų (2016-08-09), 150 (2017-10-20). (152-156). Nukentėjęs prašo pusės jo tikėtinos negautų pajamų sumos už aštuonis mėnesius, kas, išskaidžius prašomą 3500 eurų sumą per aštuonis mėnesius sudaro 437,50 euru per mėnesį.

Pripažintina, kad dėl sužalojimo nukentėjęs E. L. neteko darbo pajamų. Antra vertus, vertinama tai, kad nedarbingumo laikotarpis nukentėjusiajam baigėsi 2017-03-07 ir, kaip parodė pats nukentėjęs bei teisme liudijusi jo sutuoktinė A. L., daugiau į medicinos įstaigas nukentėjęs nesikreipė, o tai leidžia teigti, kad po trijų mėnesių medicinos pagalba nukentėjusiajam nebebuvo reikalinga – jis pasveiko, taigi tapo darbingas. Pažymėtina, kad nukentėjęs, tvirtindamas, jog dirba pagal verslo liudijimą, vis dėlto nepateikė duomenų, kad sužalojimo laikotarpiu (tai ne statybų sezonas) jis buvo įgijęs verslo liudijimą. Pagal įrašus paslaugų kvitų knygelėje matoma, kad E. L. pajamos nebuvo reguliarios. Tad, pripažįstant, kad E. L. dėl negautų pajamų patyrė turtinę žalą, tačiau nesant patikimų ir pakankamų duomenų apie jo pajamų dydį ir jų reguliarumą iki ir po sužalojimo, nukentėjusiajam priteistina negautų tikėtinų jo pajamų suma už tris nedarbingumo mėnesius priteisiant po 450 eurų kas mėnesį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl - 2264,10 eurų žalos atlyginimo, už nukentėjusiajam E. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 63-66). Ieškinio dydis įrodytas pateiktais gydymo paslaugų apskaitos išrašais. Ieškinys tenkinamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalis subendrinti jas visiškai sudedant, ir nustatyti subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Įpareigoti K. N. per pirmus šešis nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą nukentėjusiajam E. L. ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje.

Išieškoti iš K. N. 2264,10 eurų (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 10 centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. L. gydymą.

Išieškoti iš K. N. 1350 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eur) turtinės ir 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą E. L..

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. N. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.