- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-302-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01066-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Alauša“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Alauša“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-839/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Automobilių dažymo sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Alauša“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau –AB) „Lietuvos draudimas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 887,95 Eur skolą, 319,66 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad suteikė atsakovei automobilio MB S500 kondicionieriaus remonto paslaugas, už jas išrašė 2016-06-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADS0008160 – 887,95 EUR sumai, tačiau atsakovė atsisakė už jas sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė UAB ,,Automobilių dažymo sistemos“, naudai iš atsakovės UAB ,,Alauša“, 887,95 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 887,95 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 495 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovės UAB ,,Alauša“, naudai iš ieškovės UAB bendrovės ,,Automobilių dažymo sistemos“, 212 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. vasario - balandžio mėn. ieškovė atliko atsakovei priklausančio automobilio Mercedes-Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus po 2016-02-10 autoįvykio, kurio metu sunkvežimio apsauginis ratas iškrito ir atsitrenkė į įmonei UAB „Alauša“ ginčo automobilio priekinę dalį ir, pakliuvęs po automobiliu, apgadino automobilio dugną. AB „Lietuvos draudimas“ surašė apžiūros aktą, kurio pagrindu su ieškove suderinta remonto darbų sąmata ir 2016-02-11 automobilis, pasirašius ieškovei ir atsakovei automobilio remonto paraišką-sutartį, buvo pateiktas į ieškovės autoservisą remontui. 2016-04-29 automobilis grąžintas atsakovei, tačiau 2016-05-09 atsakovė kreipėsi į ieškovę su raštiška pretenzija dėl nepakeistų sugadintų apsaugų bei nebeveikiančios automobilio kondicionavimo sistemos. Kondicionavimo sistemą ieškovė sutaisė ir 2016-05-20 už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS0008160 887,95 Eur.Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d.). Atsakovės teiginius, jog ieškovė, priimdama pakartotinai remontuoti atsakovės automobilį, nesilaikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtino Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatų (TAR, 2016-02-01, Nr. 2016-01983), todėl ji neturi pagrindo mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, laikė nepagrįstais. Pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, jog nebuvo laikomasi aprašo reikalavimo įforminant teikiamas remonto paslaugas, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu nemokėti už suteiktas remonto paslaugas. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl automobilio remonto po autoįvykio, nors ir nebuvo pateikta paraiška, šalys savo konkliudentiniais veiksmais pritarė rangos sutarčiai dėl automobilio remonto.Atsakovės argumentai, kad kondicionieriaus sistemos gedimai įvyko dėl netinkamai ieškovės atliktų automobilio remonto darbų, nėra pagrįsti ir įrodyti. Pateikta Mercedes-Benz atstovų nuomonė, liudytojo parodymai objektyviai nepatvirtino, kad remonto darbai buvo atlikti netinkamai. Teismas laikė tikėtinu, kad sistemos užterštumas jau buvo iki tol ir sistema jau iki tol neveikė visiškai tinkamai, nes pirminio automobilio remonto metu ieškovė kondicionavimo sistemą tik sujungė, užsandarino ir papildė šaldymo reagentu, todėl negalima teigti, kad gedimas atsirado staiga.Šalys patvirtino, kad automobilio kondicionavimo sistema buvo sutvarkyta ir veikia, todėl teismas padarė išvadą, kad už atliktą darbą turėtų būti užmokėta.Ieškovė prašė priteisti delspinigius, tačiau nesant rašytinio šalių susitarimo dėl netesybų (delspinigių), ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alauša“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo priimto civ. byloje Nr. e2-1458-839/2017 dalį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Alauša“ kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Po autoįvykio, kuriame buvo apgadintas atsakovės automobilis Mercedes-Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ nurodymu 2016-02-11 automobilis buvo pateiktas į autoservisą remontui. Atlikus darbus, atsakovės atstovai pastebėjo atliktų remonto darbų trūkumus ir kreipėsi dėl jų šalinimo. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko automobilio kondicionavimo sistemos remonto darbus ir išrašė sąskaitą.UAB „Alauša“ nesutiko su 2016-05-20 UAB „Automobilių dažymo sistemos“ PVM sąskaita-faktūra Nr. ADS0008160, kadangi yra įsitikinusi, kad kompresoriaus gedimus įtakojo autoįvykis ir/ar netinkamai atlikti remonto darbai, kadangi kondicionavimo sistema iki autoįvykio veikė tinkamai.Apeliantas nesutinka su teismo nurodymu, kad nagrinėjamu atveju, nors ir nebuvo sudaryta remonto darbų sutartis, tačiau atlikus remonto darbus atsakovei bet kokiu atveju kilo prievolė juos apmokėti ir šiuo atveju atsakovė neva turėtų bylinėtis su draudimo bendrove.Mano, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra tarpusavyje susiję. Pristačius šį automobilį būtent draudimo bendrovė ir servisas derina remonto apimtis ir kainas, draudimo bendrovė iš esmės apmoka už atliktą remontą. Su atsakove, automobilio savininke, servisas sutarčių nesudarė, nesudarė sąmatų ir neatliko kitų veiksmų, kurie paprastai atliekami tarp serviso ir užsakovo. Už atliktus darbus iš esmės apmokėjo trečiasis asmuo.Pasiėmus automobilį iš remonto paaiškėjo, kad neveikia prieš įvykį veikusi kondicionavimo sistema (aplinkybės patvirtintos liudytojų parodymais ir rašytiniais dokumentais). Tai, kad ši sistema buvo remontuojama, patvirtina sąmatos ir kiti dokumentai. Apeliantė pagrįstai manė, kad toks sistemos neveikimas yra įtakotas autoįvykio ir/ar netinkamo remonto, todėl kreipėsi su pretenzija dėl trūkumų šalinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nesudarė jokios sutarties su apeliante. Tikėtina, kad atlikus papildomus darbus, paaiškėjo, jog jų vertė yra sąlyginai nemaža. Kadangi remonto sąmata ieškovės jau buvo suderinta su draudimo bendrove, tikėtina, kad ieškovė, nenorėdama bloginti savo santykių su trečiuoju asmeniu, tiesiog nurodė, jog gedimas nėra sąlygotas auto įvykio (nors pati po autoįvykio šią sistemą pirminio remonto metu taisė). Ieškovei nusprendus, jog įvykis yra nedraudiminis ir/ar paaiškėjus, kad už darbus teks mokėti pačiai atsakovei, ieškovė privalėjo sudaryti tiek sutartį, tiek suderinti remonto darbų sąmatą. Tokia pozicija grindžiama šiuo teisiniu pagrindu - remonto darbų atlikimo metu galiojusio Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 Dėl Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau ir aprašas) patvirtinimo. Minėto aprašo nuostatos, be kita ko įtvirtina, kad i) techninės priežiūros ir (ar) remonto paslauga pradedama teikti tik suderinus kainą ir įforminus paraišką (Aprašo 17 punktas); ii) techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugas, priklausomai nuo transporto priemonės klasės, markės, modelio techninės priežiūros ir (ar) remonto pobūdžio, techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantys asmenys privalo teikti vadovaudamiesi standartu LST 1438:2005 (Aprašo 24 punktas). Standarto LST 1438:2005 4.1. punktas įtvirtina, kad užsakymas įforminamas užpildant paraišką ar sudarant sutartį. Nagrinėjamu atveju atskira paraiška, sutartis ar sąmata dėl automobilio kondicionavimo sistemos remonto darbų sudaryta ir/ar suderinta nebuvo, nors, remiantis teisės aktais, turėjo būti sudaryta, jei ieškovė laikytų, kad atsakovė buvo užsakiusi papildomus darbus, kurie nėra susiję su automobilio remontu po autoįvykio. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus ir nepagrįstai patenkino ieškinį ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, jog šiuo atveju ieškovė veikė galimo interesų konflikto (siekis palaikyti gerus santykius su užsakymus teikiančia ir mokėjimus atliekančia draudimo bendrove, pagrįsta baime, kad tokie santykiai nutrūks viršijant draudimo ir remonto bendrovės suderintas sąmatas). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad šiuo, kaip ir pradinio remonto metu, darbus apmokės draudimo bendrovė. Be to pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į argumentą, kad net ir paaiškėjus, jog už remonto darbus turės sumokėti pati atsakovė – ieškovė privalėjo informuoti apie tai ieškovę ir suderinti su ja remonto sąmatą. Elgesys, kai ieškovė atsakovę pastato prieš faktą, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju remonto darbai kainavo tam tikrą pinigų sumą ir šią sumą privalo sumokėti pati atsakovė, nes ši suma nebus draudimo bendrovės kompensuojama, gali ir turi būti vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisingas, pažeidžiantis pareigą informuoti ir bendruosius teisės principus. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės tokį ieškovės elgesį ir veiksmus įvertino kaip tinkamus ir pagrįstus visiškai be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė ieškovei nepateikė ir nesuformulavo užduoties atlikti savarankiškų ar papildomų kondicionavimo sistemos darbų, jokia nauja sutartis ir/ar paraiška sudaryta nebuvo, taigi jokia sutartinė prievolė atsakovės atžvilgiu kilti negali ir nekyla. Ir priešingai atsakovė galėjo reikalauti pašalinti nustatytus darbų trūkumus, o ieškovė, laikytina, priėmusi automobilį ir nesudariusi jokių naujų sutarčių, būtent ir priėmė automobilį remonto darbų trūkumų šalinimui. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas šių argumentų nepaneigė, o pirmosios instancijos teismo teiginys, kad automobilis buvo sutvarkytas, dėl to turi būti sumokėta, nėra pagrįstas teise ir teisės aktų nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė ir nevertino nustatytų aplinkybių, kad: i) ieškovė nepateikė duomenų, kad turėjo Mercedes-Benz sertifikuotus remonto metodus (instrukcijas), ii) ieškovė nesivadovavo reikalavimais dėl kondicionavimo sistemos remonto numatančiais, kad ši sistema remonto metu negali būti atvira (nors manytina buvo) ir reikalavimais pakeisti visą sistemą, nors iš sąmatų matyti, kad pakeista tik dalis sistemos elementų. Manytina, kad šių argumentų visumą paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, kad pirminiai remonto darbai buvo atlikti tinkamai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Automobilių dažymo sistemos“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kad automobilio kondicionavimo sistema iki autoįvykio veikė tinkamai, taip pat kad šios sistemos vamzdeliai buvo nulaužti, todėl negali daryti atitinkamų išvadų.Duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad autoįvykio metu pažeidus sistemos vamzdelius į kondicionavimo sistemą pakliuvo nešvarumai, kurie turėjo reikšmingos įtakos kompresoriaus gedimui, nėra pateikta. Atsakovės argumentai iš esmės grindžiami tik subjektyviu vertinimu ir liudytojų parodymais, kurių nagrinėjamu atveju negalima vertinti kaip visiškai patikimų ir objektyvių. Atkreipė dėmesį į atsakovės kviesto liudytojo UAB „Silberauto“ atstovo teisme duotus paaiškinimus, nes jis patvirtino, kad sistema gali užsiteršti drožlėmis dėl per didelio kompresoriaus dilimo, nes jis veikia beveik ištisai, kitaip rasotų langai, o laikotarpis, per kurį užterštumas gali atsirasti, gali būti įvairus, gamintojas nėra apibrėžęs kompresoriaus tarnavimo laiko, be to, sausintuvą reikia keisti tik tada, kai sistemos vamzdelis yra ne sulinkęs, bet kiauras, ir kai sistema būna atvira ne mažiau kaip 20 minučių. Šis liudytojas taip pat teigė, jog nei jis, nei UAB „Silberauto“ negali patvirtinti, jog ieškovės vykdyti automobilio remonto darbai buvo atlikti netinkamai.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl už atliktus darbus atsakovė turi sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar už atliktus remonto darbus, kurie draudimo įmonės nebuvo pripažinti kaip draudžiamojo įvykio pasekmė, turi apmokėti atsakovas.Byloje pateiktais duomenimis 2016 m. vasario - balandžio mėn. ieškovė atliko atsakovei priklausančio automobilio Mercedes-Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus po 2016-02-10 įvykusio autoįvykio.Ieškovė ir atsakovė 2016-02-14 užpildė automobilio paraišką-sutartį, atlikus darbus ieškovė atsakovei išrašė 2016-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS0008022, 2389,11 Eur sumai. 2016-04-05 buvo patvirtinta remonto sąmata Nr. 160211-01, pagal kurią AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo draudimo išmoką ir 2016-05-24 išmokėjo draudimo išmoką (1365,38 Eur). Pabaigus automobilio remonto darbus, ieškovė pasiėmė automobilį iš atsakovės.2016-04-29 atsakovė grąžino automobilį ieškovei, nes, jos teigimu, nebuvo pakeistos po autoįvykio sugadintos dešinės pusės ir galinė dugno apsaugos dalis, neveikia kondicionavimo sistema.Ieškovė sutvarkė kondicionavimo sistemą, dešinės pusės ir galinės dugno apsaugos dalių nekeitė, nes šie pažeidimai neatitinka autoįvykio metu padarytų pažeidimų pobūdžiui.Už atliktus kondicionavimo sistemos remonto darbus ieškovė atsakovei 2016-05-20 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.ADS0008160 887,95 Eur sumai.Atsakovė 2016-06-06 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl šios sąskaitos apmokėjimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad neturi pagrindo apmokėti pateiktos sąskaitos faktūros, nes nustatytas gedimas nesusijęs su autoįvykiu. Pagal ką tai nustatyta, neaišku. Atsakovas nesutinka apmokėti už automobilio remontą susidariusio skirtumo, nes mano, kad automobilio kondicionavimo sistemos gedimas yra arba autoįvykio, arba nekokybiškai atliktų darbų rezultatas, nes iki autoįvykio kondicionavimo sistema veikė, o po įvykio – nebe. Bylos nagrinėjimo metu tos priežastys taip ir liko neišaiškintos. Pagal pateiktus įrodymus to nustatyti nėra galimybės. Tai galima padaryti tik pasitelkus specialistus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo šalis, t.y. ieškovę ir atsakovę siejo rangos santykiai (CK 6.672 str. 1 d.). Pagal bendras CK 6.644 str. nuostatas užsakovas privalo priimti atliktą darbą ir sumokėti už rangovo atliktą darbą.2016-02-14 paraiška -sutartis dėl automobilio MB S500 remonto buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Šalys, pasirašydamos automobilio remonto paraišką - sutartį, sutarė, kad ieškovei atlikus minėto automobilio remontą, apeliantas – priims darbus ir apmokės už juos sutartyje numatyta tvarka.Dėl papildomų darbų – kondicionavimo sistemos gedimo taisymo, šalys nebuvo sudariusios atskiros rašytinės sutarties. Buvo pateikta pretenzija dėl netinkamo remonto, su kuria ieškovė iš esmės nesutiko. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nesilaikė privalomos rašytinės sandorio formos reikalavimų, tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Įstatymai nenumato, kad rašytinės automobilio remonto paslaugų teikimo sutarties formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad pati atsakovė pridavė automobilį atsakovei remontuoti, po remonto atsiėmė automobilį, o ieškovė priėmė jį taisyti ir sutaisė. Taigi šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl rangos darbų. Trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ atsisakius pilnai apmokėti automobilio remonto išlaidas, atsakovė nėra atleidžiama nuo išlaidų mokėjimo, nes kaip nustatyta byloje, darbai yra atlikti, automobilio kondicionavimo sistema suremontuota. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jei sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas bei įprastai reikalaujamas savybes, taip pat turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1d.). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.Apeliantas, teigdamas, kad kondicionavimo sistema nebeveikė dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbai ar/ir dėl autoįvykio, šias aplinkybes turėjo tinkamai įrodyti.Byloje pateikti atsakovo įrodymai: UAB „Silberauto“ atstovų nuomonė, liudytojų parodymai nepatvirtina, kad konkretaus automobilio remonto darbai buvo atlikti netinkamai ir tik dėl to nebeveikė atsakovės automobilio kondicionavimo sistema. UAB „Silberauto“, vadovaudamasi instrukcija, savo nuomonę pateikė atsakydama į pačios atsakovės paklausimą, neapžiūrėjusi automobilio. Be to, tos pačios firmos rašte yra nurodyta, kad remontuojantis servisas pats nustato oro kondicionavimo sistemos komponentų keitimo būtinybę.Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, pateikęs automobilį apžiūrai UAB „Deacar“ servisui, buvo informuotas, kad automobilio kondicionavimo sistema neveikia dėl purvo, esančio kondicionavimo sistemoje. Šios išvados tik patvirtinta UAB „Kondicionierių sistema“ akte nurodytą kondicionieriaus gedimo priežastį – užteršimą aliuminio drožlėmis, kuris atsirado dėl kompresoriaus pernelyg stipraus dėvėjimosi. Automobilis buvo ne naujas, yra duomenų, kad 2005 m. gamybos, kondicionierius nebuvo keistas. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad gedimas neatsirado staiga bei paneigia, kad atsiradusių gedimų kaltas ieškovas, nekokybiškai atlikęs remonto darbus po autoįvykio. Kitų objektyvių įrodymų daryti priešingoms išvadoms nėra.Atsakovė, abejojama ar nesutikdama su nustatytais faktais, turėjo teisę prašyti teismą skirti ekspertizę, nes ji turi seną, išimtą iš automobilio kondicionieriaus kompresorių, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovės teiginiai, kad autoįvykio metu buvo nulaužti kondicionavimo sistemos vamzdeliai ir, kad atliekant remonto darbus nebuvo užtikrintas sistemos sandarumas, todėl į kondicionavimo sistemą pakliuvo nešvarumai, nėra tinkamai pagrįsti. Byloje nesurinkta pakankamų įrodymų ieškovės nekokybiškai atliktų darbų faktui patvirtinti. Atsakovė darbų kainos neginčija.Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove už jos atliktus automobilio remonto darbus, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.Nepatenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Iš apeliantės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB ,,Alauša“, juridinio asmens kodas 183615620, UAB ,,Automobilių dažymo sistemos“, juridinio asmens kodas 300029204, naudai 302,50 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.