Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-01 · Civilinė byla Nr. 2-15676-191/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-01
Bylos Nr.
2-15676-191/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
M. O.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-15676-191/2013(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11811-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; 116.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant pareiškėjai M. O., nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka), žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. O. kreipėsi į teismą prašydama nuo 1939-1990 okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo politinio kalinio J. N. įkalinimo metu nuo 1947-09-13 iki 1953-12-24, pareiškėja M. O., būdamas nepilnametė, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėja nurodė, jog jos tėvas J. N., J. s., 1923 m. buvo politinis kalinys, buvo kalinamas nuo 1947-09-13 iki 1956-06-14. Pareiškėjos tėvas buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. ir 58-11 str. 10 metų pataisos darbų lagerio. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2013-05-28 pažymoje nurodyta, kad 1948-02-28 kaltinamojoje išvadoje rašoma, kad J. N. buvo aktyvus pogrindinės organizacijos dalyvis, verbavo naujus narius į organizaciją ir platino antisovietinius lapelius, vokiečių okupacijos metu tarnavo policininku batalione, saugojo svarbius vokiečių kariuomenės objektus. To pakako, kad pareiškėjos tėvas būtų nuteistas dešimčiai metų pataisos darbų. Iki pareiškėjos tėvo suėmimo šeima - tėvas J. N., motina M. J. N. ir pareiškėja M. N. (O.), gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Pareiškėja gimė 1947-08-25, o jos tėvą suėmė 1947-09-13. Nuolatos vykdavo vežimai ir todėl tėvas prieš suėmimą pareiškėją ir jos motiną išvežė iš Kauno į Kluoniškių k., Zapyškio apyl., pas savo gimines. Tėvas pats slapstėsi, tačiau kartais pareidavo namo. Namuose tėvas buvo suimtas, pareiškėjos ir jos motinos namuose nerado, tačiau nuo tada iškilo grėsmė ir jos buvo priverstos slapstytis. Pareiškėjos motina buvo informuota, kad politinių kalinių šeimas veža į Sibirą. Kluoniškių k. pareiškėja su motina gyveno apie metus. Tačiau vežimai vyko ir ten. Ten likti buvo pavojinga. Todėl pareiškėjos motina su pareiškėja ryžosi bėgti į Kauną. Gyventi jas priėmė mamos draugė B. (pavardės pareiškėja neatsimena), kuri gyveno Daukšos g. Pas ją gyveno apie porą metų. Po to jas priglaudė mamos draugė E. D., kuri gyveno Pilies g., senamiestyje. Vasaromis pareiškėja su motina dažniausiai slapstydavosi Zapyškio apyl. kaimuose - Kluoniškių, Riogliškių, Zizų k. pas gimines. Slapstėsi iki 1953 m. gruodžio pabaigos. 1953 m. gruodžio 24 d. prieš Kalėdas grįžo į savo butą Vandens g., kuriame tebegyveno pareiškėjos senelė, mamos mama, kuri dėl senatvės ir namų nebėgo. 1956-06-14 pareiškėjos tėvas iš įkalinimo buvo paleistas ir jis grįžo į butą Vandens g. Kaune. 1990-01-09 Generalinės prokuratūros pažymėjimas įrodo tėvo kalinimo laiką ir tai, kad tėvas yra reabilituotas. Abu pareiškėjos tėvai yra mirę (tėvas mirė 1992 m., motina - 2006 m.). Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes tik pareiškėjai. Pareiškėja 1970 m. ištekėjo už V. Š. ir tapo Š.. Su Š. santuoką nutraukė ir 2005-05-05 ištekėjo už A. O., tapo M. O.. Kadangi pareiškėjos šeima nukentėjo nuo okupacijų, dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos teises į statusą pripažino, tačiau nurodė, kad CPK 444 str. tvarka pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl fakto nustatymo, kad jos šeima tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi, nes turėjo slapstytis. Teismui nustačius reikiamą faktą pareiškėjai bus pripažintas tremtiniams prilygintų asmenų statusas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. - pagal kurį tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja įstatymo sąlygas atitinka. Jos tėvas buvo politinis kalinys, pareiškėja tėvo įkalinimo metu buvo nepilnametė ir negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kadangi turėjo slapstytis.

Savo pareiškimą pareiškėja grindė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštu, Lietuvos TSR prokuratūros reabilitavimo pažymėjimu, Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, sutuoktuvių liudijimu, gimimo liudijimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos CMB pažyma, santuokos liudijimu, mirties liudijimu, liudytojų B. A., I. A. parodymais.

Liudytoja B. A., apklausta teismo posėdyje, nurodė, jog pareiškėja yra jos motina, iš savo močiutės pasakojimų liudytoja žino, kad suėmė dieduką ir tada jie negalėjo gyventi namuose, slapstėsi Kluoniškio kaime.

Liudytoja I. A., apklausta teismo posėdyje, nurodė, jog jai žinomas faktas, kad pareiškėjos šeima slapstėsi kaime, paskui mieste, pareiškėjos tėvas grįžo 1953 m.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėja siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjos tėvas J. N. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1947-09-13 iki 1956-06-14 įrodo Lietuvos TSR prokuratūros 1990-01-09 reabilitavimo pažymėjimas Nr. 13/1032-89. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 26).

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimą teismo nuožiūra. Savo atsiliepime nurodė, jog pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus. Todėl suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą įrodytų teisme (b.l. 24-25).

Byla nagrinėjama suinteresuotųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. N. (O.) gimė 1947 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėjos tėvai buvo susituokę, motina – M. N., tėvas – J. N. (b.l. 12, 13). Pareiškėjos tėvas J. N., gim. 1923 m., 1947-09-13 buvo suimtas ir laikomas LTSR MGB Kauno skyriaus vidaus kalėjime, kalinamas Komi ATIR, 1948-04-08 nuteistas pagal RTFSR BK 58-1“a“ ir 58-11 str. dešimčiai metų pataisos darbų lagerio (b.l. 10, 11). J. N. įkalinime buvo iki 1956-06-14, po to paleistas ir išvyko į Kauno m. (b.l. 10, 11). Po tėvo J. N. suėmimo pareiškėjos motina su vaiku (pareiškėja) pabėgo iš namų ir pradėjo slapstytis. Pareiškėjos tėvui grįžus iš įkalinimo, šeima vėl gyveno kartu. J. N. mirė 1992-11-17 (b.l. 16). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusas galės būti pripažintas, jei pareiškėja teisme liudytojų pagalba galės įrodyti savo šeimos tėvo įkalinimo metu negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje (b.l. 9). Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir liudytojų paaiškinimai - viena iš įrodymų rūšių, numatytų CPK 177 str. 2d. Pagal CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Liudytojų B. A., I. A. parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatuota, jog suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymus paneigia byloje esanti medžiaga.

Pagal 2007 m. birželio 28 įstatymu Nr. X-1234 papildyto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki tėvo įkalinimo pareiškėja M. O. gyveno (duomenys neskelbtini), Kauno m. Pareiškėjos tėvas buvo įkalintas nuo 1947 m. rugsėjo 13 d. iki 1956 m. birželio 14 d. Tėvo įkalinimo metu pareiškėja buvo nepilnametė. Pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų B. A., I. A. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina M. N. J. N. įkalinimo metu su vaiku negyveno savo nuolatinėje gyvenamojo vietoje, siekdama pasislėpti su vaiku nuo tremties. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjos šeima buvo priversta slapstytis, negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje, o tremties išvengė dėl to, kad slapstėsi. Todėl iš visumos įrodymų matyti, kad pareiškėja jos tėvo J. N. įkalinimo metu slapstėsi, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pareiškėja pareiškimą įrodė visiškai (CPK 177 str., 178 str.), nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjai teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).

Tikslu gauti nukentėjusio nuo genocido tremtinio teisinį statusą bei pensiją nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad pareiškėjos tėvo J. N., gim. 1923 m., įkalinimo metu nuo 1947-09-13 iki 1956-06-14 jo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 264 str., 268 str., 270 str., 448 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. N., Justino s., gim. 1923 m., įkalinimo metu nuo 1947 m. rugsėjo 13 d. iki 1953 m. gruodžio 24 d., jo šeima – dukra M. O., gim. 1947-08-25, ir vaiko motina M. N. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kadangi turėjo slapstytis.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu bei pensijos gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėjas Edmundas Inokaitis