Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo V. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. D. teikimas dėl bausmės sušvelninimo ir kuria patenkintas Alytaus pataisos namų teikimas dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo V. D. teikimas, kuriuo jis prašo sušvelninti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. ir 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiais jam paskirtas bausmes arba atleisti jį nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Kauno apygardos teisme taip pat buvo gautas Alytaus pataisos namų teikimas, kuriame prašoma priimti sprendimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. ir 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžių vykdymo tvarkos.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.

BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, tenkindamas Alytaus pataisos namų teikimą, taikė nuteistajam palankiausią bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmių apėmimą, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis ir subendrino V. D. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d., 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes bei paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendį, taip laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 8 d. (dvi paros) pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jam paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, šiuo atveju pažeistos nebuvo. Bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmes pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d., 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžius, kurie yra įsiteisėję ir vykdomi. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo keisti pagrįstos Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. D. paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis skunde taip pat prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistasis V. D. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymą bei nuteistas laisvės atėmimu 6 metams. Kauno apygardos teismas skundžiama 2017 m. kovo 14 d. nutartimi subendrino V. D. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d., 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes bei paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo. Taigi šiuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu V. D. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-502-699/2015, 2K-525-648/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d., 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiai įsiteisėję, teisėti ir galiojantys, todėl bausmės vykdymas V. D. negali būti atidėtas ir šiuo pagrindu.

Nuteistasis skunde nurodo, kad yra įkalintas jau 3 metus 2 mėnesius, per šį laiką apsvarstė savo padarytas klaidas, nori integruotis į visuomenę, įsidarbinti ir būti naudingas, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes jos parodo nuteistojo elgesį atliekant bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi, nuteistasis V. D., atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkantis kitas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas turės teisę paduoti prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kuri ir spręstų, ar yra pagrindas teikti teismui teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam pareikštas kaltinimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį neatitinka tikrovės, tačiau šiuo atveju sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl nepasisakoma dėl nurodytų nuteistojo skundo argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.