- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 2-11151-435/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-01029-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Rimkevičienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Skaitos kompiuterių servisas“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičūtei-Kostenko, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo asmens UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teisme ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo priteisti iš atsakovės 829,42 Lt turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012-04-26 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Nuokalnės g., Kaune, įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti.
Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys - priekinė dešinės pusės padanga; remontuojamos dalys - priekinis dešinės pusės ratlankis, važiuoklės patikra. Ieškovas apskaičiavo, kad dėl 2012-04-26 eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 829,42 Lt, bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos neoriginaliomis todėl, vadovaujantis taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos" 9.6.2.2. punktu, jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo. Nuokalnės g., Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančioje Nuokalnės g., Kaune, privalo savininkas, t. y. atsakovė. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jam priklausanti Nuokalnės g., Kaune, būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė 2012-08-22 pretenzija ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė jų neatlygino.
Į teismo posėdį ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 38).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (b.l. 5-8) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nepateikė LR teisės aktų numatyti dokumentai, kuriuos privalo pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo. Nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta nėra. Be to, nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta reikalaujama priteisti 829,42 Lt turtinė žala, o tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais.
Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kodėl neatskaičiuotas dalių nuvertinimas dėl nusidėvėjimo. 2012-02-07 Transporto priemonių draudimo liudijimo papildymo sutartyje Nr. 200545346, numatyta, kad nusidėvėjimas neišskaitomas. Ieškovės argumentas, kad vadovautasi taisyklių 9.6.2.2. punktu, nepagrįstas. Vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (toliau - Instrukcija), III grupei priskiriamų dalių vidutinės nuvertinimo normos paskaičiavimui patvirtinta 3 lentelė, kurioje nurodyta, kad tokio senumo (2003 m.) ir tokio variklio darbinio tūrio (2993 cm³), kaip ginčo transporto priemonė, automobilių važiuoklės dalys vidutiniškai turėtų būti nuvertinamos 37 proc. Byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, t. y. atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą, todėl ieškovas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir šalies teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė nenurodė ieškinyje kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti, todėl šis prašymas nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė A. J. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ apdraudė transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 9-11). 2012-05-03 UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydamas, kad M. S. 20142-04-26 20 val važiuojant Nuokalnės g., Kaune, kartu su automobilių srautu, buvo įvažiuota į duobę, ko pasekoje matomi pažeidimai – sugadinta padanga, apgadintas ratlankis (b.l. 12). 2012-04-26 UAB „Truma“ nustatė automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimus, t.y. buvo nustatyta, kad keičiamos dalys - padanga, remontuojamos dalys - ratlankis ir važiuoklės patikra (b.l. 13) bei išrašė remonto sąmatas 829,42 Lt sumai be PVM (b.l. 14-17). AB „Lietuvos draudimas‘ atlygino UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ 2012-04-26 įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 829,42 Lt sumą (b.l. 18-19). 2012-08-22 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo (b.l. 20).
Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius raštuose nurodė, kad 2012 m. gatvių rekonstrukcijai ir remontui biudžete lėšų nebuvo skirta, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos planuojama skirti 9900 tūkst. Lt A. J. pr., Parodos, K. Petrausko gatvių rekonstrukcijai. Gatvių išdaužų užtaisymo darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų (b.l. 33-34). .
Iš eismo įvykio medžiagos nustatyta, kad 2012-04-26 dieną apie 21:20 val. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi pil. M. S. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio T. U. tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykio vietos schema apie tai, kad 2012-04-26 dieną atvyko į eismo įvykio vietą Kaune, Nuokalnės g. ties Utenos g. viaduku, kur rado apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. S. paaiškino, kad 2012-04-26 dieną apie 20:00 vai. vairuodamas automobilį įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamoje dalyje ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Sužalotų žmonių nebuvo. Liudininkų nenustatyta. Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta. Automobilio sugadinimai: priekinis dešinės pusės ratas su padanga. 2012-04-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 21-26).
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovė subrogacijos pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, mano, kad padarytą turtinę žalą – 829,42 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė pateikti duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Nuokalnės g. būklę 2012-04-26 negali. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė Nuokalnės g. buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei tarnybinis pranešimas šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, tai, kad M. S. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Nuokalnės g. jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę ir apgadino dešinės pusės priekinį ratą ir ratlankį.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį Nuokalnės g., privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 125 punkto, t.y. važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, bei elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti galiojančių Kelių eismo taisyklių, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Tačiau kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 21), vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžiūrėta, nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir tarnybinis pranešimas (b.l. 24), kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo.
Atsakovė taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu. Nurodė, kad nėra aišku, kodėl neatskaičiuotas dalių nuvertėjimas dėl nusidėvėjimo. Ieškovas nurodė, kad sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos neoriginaliomis, todėl vadovaujantis taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.6.2.2. punktu, jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo.
Draudimo taisyklių 9.6.2.2. punkte nurodyta, kad sugadintos ar sunaikintos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas nuvertina dalis dėl nusidėvėjimo. Ši išlyga netaikoma, jei draudimo sutartis sudaryta su sąlyga „transporto priemonės draudimas, neišskaitant nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės detalės buvo pakeistos neoriginaliomis, todėl keičiamų detalių nusidėvėjimas buvo pagrįstai neišminusuotas iš prašomos priteisti sumos.
Transporto priemonės techninės apžiūros akto, remonto sąmatos bei PVM sąskaita – faktūra už remonto darbus (b.l. 13-17), neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.
CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas.
Atsakovės argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojas (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Nuokalnės gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam asmeniui UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina 829,42 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis CK 6.2. str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 829,42 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, adv. padėjėjo Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 200 Lt už atstovavimą šioje byloje. Kadangi ieškovei teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalį ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 p. už jo teikiamas paslaugas gali būti skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 5 p.; 7 p.; 8.2 p. už skundo teismui parengimą gali būti priteistina maksimali 1 920 Lt suma (800 x 3 x 0,8 = 1920 Lt). Atsižvelgiant į maksimalų galimą priteistinos sumos dydį, suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį ir bylos sudėtingumą ieškovės prašoma priteisti 200 Lt suma laikytina pagrįsta. Ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Lt teisinių išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 829,42 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus 42 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (829,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 200,00 Lt (du šimtus litų) teisinių išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.