Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2011-02-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą: jis, 2022 m. balandžio 14 d. apie 23.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą trenkė stikliniu buteliu savo motinai I. K. į galvos sritį, o nukentėjusiajai bandant kaire ranka apsisaugoti nuo smūgio, pataikė per pirštą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą ir padarė žaizdą kairėje momeninėje srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 15 d. įtariamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo tėvui, kuris bute negyvena. Bute jis gyvena su motina I., kartais atvažiuoja sesuo O. Bute 2 kambariai, kambariai nerakinami, jis turi savo kambarį. 2022 m. balandžio 14 d. apie 21 val., tiksliai pasakyti negali, jis atėjo namo, buvo šiek tiek išgėręs alaus. Kai grįžo namo, jie visi nuėjo į lauką išvesti šunį. Kai grįžo, jis atsisėdo ant sofos ir telefone klausėsi muzikos. Motina iš kambario kažkur nutarė išeiti ir eidama, nukrito. Ar ji už kažko užsikabino ar dar kažkas atsitiko, pasakyti negali, nežiūrėjo. Ji nukrito ant grindų, buto koridoriuje. Jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas, o jis tada iš motinos telefono paskambino į bendrosios pagalbos centrą (toliau – ir BPC), pranešė, jam dar buvo paaiškina, ką daryti. Dar jis pats nuvedė motiną į vonią, kur apiplovė žaizdą. Motina įvykio dieną buvo girta. Kur ir kiek ji išgėrė, nežino, nematė, ji pastoviai tai slepia. Atvykus greitajai pagalbai, motina buvo išvežta į ligoninę, policijos pareigūnai atvyko ryte ir jį sulaikė. Sesuo taip pat buvo išgėrusi, bet nedaug. Įvykio metu, t. y. kai motina nukrito, sesuo miegojo ir nieko nematė. Daugiau namuose nieko nebuvo. Tai, kad mama susižalojo pati, ne pirmas kartas. Už butą, kuriame jie gyvena, moka jis. Negali sakyti, iš kokių lėšų tą daro. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Turi garažą (duomenys neskelbtini). Garažas priklauso jam. Prekės, rastos jo bute, priklauso jam. Jam juos davė palaikyti pažįstamas, nurodyti atsisako. Dokumentų, patvirtinančių jų įsigijimą, neturi, bet daiktai nevogti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 6 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad savo motinos nemušė, tik iškvietė jai GMP, nes ji kažkur griūdama praskėlė galvą. Kur ir kaip ji griuvo, jis nematė, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus įvykio dieną, pasakyti negali, nes nematė. Dėl daiktų, kurie buvo paimti iš jo po to, kai į namus atvažiavo policijos pareigūnai, gali nurodyti, kad jie visi priklauso jam. Prieš 3 metus sodų bendrijoje sudegė mamos vardu registruotas sodo namelis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarė padegimą. Tam, kad atstatyti sodo namelį, jis internetiniam puslapyje www.skelbiu.lt rado 2 „Honda“ markės generatorius, benzininį pjūklą „Stihl“ ir lenkišką suvirinimo aparatą. Už visus šiuos daiktus jis sumokėjo apie 1000 eurų. Daiktai pirkti prieš metus laiko iš skirtingų žmonių, mokėjo grynais pinigais ir atsiėmė kažkur Vilniaus mieste, kur tiksliai, nepasakys. Aplūžusį dviratį (be vieno rago) jis pirko iš benamio už 20 eurų. Peilis, kuris gulėjo ant stalo, niekada nebuvo naudojamas ir jį jam padovanojo geri žmonės, kurių nenori nurodyti. Ginklą rado Justiniškėse, kur kažkada stovėjo metaliniai garažai. Ginklas yra sulūžęs ir neveikiantis. Benzininio pjūklo instrukcija turėtų būti dėžėje, prie generatorių, taip pat turėtų būti kažkokie dokumentai. Visų daiktų įsigijimo dokumentų neturi, bet tikrai nelaikytų vogtų daiktų pas save namie.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 20 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. K. savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Paaiškino, kad pavasarį, prieš pat Velykas, grįžo namo išgėręs. Prieš tai su draugais gėrė alų. Kiek tiksliai išgėrė, nepamena. Grįžus namo matė, kad mama I. kartu su seserimi O. yra namie. Ką darė sesė, nematė, nes jos kartu su mama gyvena atskirame kambaryje. Prisimena, kad mama jam reiškė pretenzijas ir reikalavo pinigų, sumokėti už butą. Jis atsikirto, tačiau ji toliau jį provokavo. Tada jis atėjo pas motiną ir sesę į kambarį, atsisėdo ant sofos ir bandė žiūrėti televizorių. Ar gėrė namie alų, nepamena. Bežiūrint televizorių, mama vėl pradėjo prie jo kabinėtis, kad nepadeda jai. Matė, kad prie stalo stovi tuščias 0,5 litro talpos degtinės butelis. Paėmė jį į ranką ir užsimojo, nes norėjo mamą pagąsdinti. Ji atstatė ranką, ir jis buteliu pataikė per pirštus, tačiau nestipriai. Tada mama pradėjo keiktis, įžeidinėti jį ir jis jai dar vieną kartą trenkė buteliu. Pamatė, kad iš galvos bėgą kraujas, todėl pats iš savo telefono iškvietė GMP. Atvažiavę medikai pasakė, kad mamai reikia važiuoti į ligoninę ir siūti galvą. Greitosios pagalbos darbuotojai išvežė mamą į ligoninę, o jis su seserimi liko namie. Naktį mama grįžo iš ligoninės, o kitą rytą pas juos atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi, mamos atsiprašė ryte, dar prieš atvažiuojant policijai. Ligonių kasoms sumokėjo žalą. Neprisipažino prieš tai buvusių apklausų metu, nes norėjo patekti į kalėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad gyvena bute kartu su sūnumi A. K. ir dukra O. K. 2022 m. balandžio 14 d. apie 18.00 val., jos sūnus A. K. išėjo į garažą, kur tiksliai garažas, nežino. Apie 20.00 val. A. grįžo iš garažo ir buvo neblaivus ir toliau vienas gėrė namuose alų, alų gėrė pas ją kambaryje, nes ten yra televizorius. Apie 23.00 val. prasidėjo konfliktas tarp jos ir sūnaus. Konfliktas prasidėjo, nes ji išgėrė apie 200 gramų degtinės, sūnui tai nepatiko ir pradėjo pyktis. Prie stalo ant grindų stovėjo stiklinis butelis 0,5 l talpos degtinės, A. dešine ranka pakėlė stiklinį butelį nuo grindų ir užsimojo, ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Jis užsimojo buteliu ir trenkė jai į galvą (kairės pusės). Prieš trenkiant, ji pakėlė kairę ranką, kad apsisaugotų nuo smūgio, tačiau vienu kartu jis jai pataikė ir per pirštą ir per galvą. Kiek kartų jis jai trenkė, neprisimena, galbūt du kartus. Po to sūnus išsigando, nes buvo daug kraujo ir iškvietė jai greitąją pagalbą. Kambaryje visą laiką buvo jos dukra, kuri matė visą įvykį. Visą tą laiką ji gulėjo lovoje ir nieko nedarė. Atvykusi greitoji nurodė, kad reikia vykti į ligoninę, siūti žaizdą. Atvykus į ligoninę, žaizdą susiuvo ir 02.00 val. ją išleido namo. Grįžus namo A. buvo namuose, jis miegojo. Atsibudus ryte, A. vėl konfliktavo su ja, kėlė balsą, bet nemušė. Anksčiau dažnai ją mušdavo, tai ne pirmas kartas. Mušdavo ją beveik kiekvieną kartą, kai būdavo girtas, o geria jis dažnai, beveik kiekvieną savaitgalį. Jos dukrą irgi mušdavo dažnai. Su buteliu trenkė pirmą kartą, anksčiau mušdavo rankomis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. paaiškino, kad 2022 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepasakys, pagal iš anksto numatytą grafiką reagavo į įvykius kartu su Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja I. S.. Gavo iškvietimą, kad reikia nuvykti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Bute laukia moteris, kurią naktį GMP pristatė į Lazdynų ligoninę su žaizda galvoje. Atvykus į įvykio vietą 2-u numeriu pažymėtas buto duris joms atidarė jaunuolis, kaip vėliau nustatyta iš asmens dokumento A. K. Matėsi, kad jis nervuojasi, yra susierzinęs, dėl to į pagalbą iškvietė patrulių ekipažą. A. K. paklausė kas atsitiko, jis piktai atsakė, kad nieko nebuvo ir ko jos čia iš viso atvažiavo, nes jų niekas nekvietė. Viename iš buto kambarių pastebėjo dvi moteriškes. Vienos moters viršugalvis buvo sutvarstytas. Vyresnioji tyrėja I. S. paklausė jos kas atsitiko, tačiau ji nenorėjo nieko pasakoti, tik linkčiojo galva. Atvykę policijos patruliai pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, A. K. išvežė. Kai A. K. išvežė iš namų, abi moteris pradėjo pasakoti, kad A. K. nuolat smurtauja. Moteris su sužalota galva papasakojo, kad A. K. yra jos sūnus. Bute dar kartu gyvena A. K. sesuo, nukentėjusiosios moters dukra. Dieną prieš, sūnus grįžo namo girtas. Nukentėjusioji savo kambaryje vartojo degtinę ir sūnui tai labai nepatiko, jis pradėjo jai priekaištauti, po to konflikto metu paėmė nuo stalo degtinės butelį ir vieną kartą tyčia sudavė jai buteliu per galvą, praskėlė viršugalvį. Visą įvykį matė nukentėjusiosios dukra, nes ji buvo tam pačiam kambaryje, tačiau ji nieko nedarė ir nebandė motinos apginti, nes brolis ir prieš ją yra smurtavęs. Pasak nukentėjusiosios I. K., sūnus išsigando, kad praskėlė jai galvą ir pats iškvietė jai medikus. Atvažiavę GMP darbuotojai nusprendė ją vežti į ligoninę siūti galvos žaizdos. Tiek I. K., tiek jos dukra sakė, kad A. K. būna piktas ir agresyvus tik tada, kai pergeria. Yra prieš jas abi smurtavęs, tačiau rimtų sužalojimų nepadaręs, dėl to jos niekada nesikreipė į policiją. Dėl jo smurtinio elgesio viską išspręsdavo namie, nes jis dažniausiai išsiblaivęs atsiprašydavo. Buto apžiūros metu pas A. K. kambaryje rado generatorius, dviratį, statybinius įrankius. Nei I. K., nei jos dukra negalėjo paaiškinti iš kur pas A. K. šie daiktai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. K. paaiškino, kad kartu su mama I. K. ir broliu A. K. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kelintą tiksliai dieną buvo įvykis, nurodyti negali, pamena, kad tai buvo balandžio mėnesį. Ji jau miegojo savo kambaryje, kuriame gyvena kartu su mama. Prabudo nuo kažkokio triukšmo. Pramerkus akis pamatė, kad kambaryje stovi greitosios medikai. Net nespėjo susigaudyti kas vyksta, matė tik, kad mamos galva ir veidas kraujuoti. Mama jai pasakė, kad važiuoja į ligoninę. A. tuo metu buvo tame pačiame kambaryje, kuriame buvo ji, mama ir medikai. Kai mama grįžo iš ligoninės, ji (mama) jai pasakė, kad su A. įvyko konfliktas, kuriuo metu jis paėmė tuščią degtinės butelį ir trenkė mamai per galvą ir jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. A. išsigando ir pats mamai iškvietė greitąją pagalbą. Kas įvyko tarp mamos ir brolio, ji negirdėjo ir nematė, nes miegojo. Kitą rytą po to, kai mama buvo išvežta į ligoninę, pas juos atvažiavo policija. Girdėjo jų pokalbį su mama ir broliu, kuris sakė, kad nieko nemušė ir nieko mamai nedarė, tačiau mama patvirtino policijos pareigūnams, kad čia A. ją sužeidė. Jis keldavo ranką prieš mamą ir anksčiau, tiksliai nepasakys kada, bet tik, kai ateidavo namo girtas. O mama vis sakydavo, kad jai gaila savo sūnaus ir policijos ji jam nekvies. Mano, kad ir apie ankstesnius smurtus ji (mama) irgi nieko neliudys. Brolis namuose negyvena beveik du mėnesius, net nesilanko pas jas ir nebendrauja.

Be A. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2022 m. balandžio 15 d. protokolu-pareiškimu, 2022 m. balandžio 15 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12859-22, 2022 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolu, 2022 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2022 m. gegužės 4 d. fotolentelėmis Nr. 1, GMP kvietimo kortele, 2022 m. birželio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolais, 2022 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2022 m. birželio 9 d. fotolentele Nr. 1, 2022 m. birželio 15 d. pinigų pervedimo kvitu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. tyčia vieną kartą trenkė stikliniu buteliu savo motinai I. K. į galvos sritį, o nukentėjusiajai bandant kaire ranka apsisaugoti nuo smūgio, pataikė per pirštą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą ir padarė žaizdą kairėje momeninėje srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: liudytojų A. L., O. K., nukentėjusiosios I. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog A. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo motinai I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai I. K. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais A. K. motinai I. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. A. K. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 6 d., 72² str.).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įtaigoje, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m. nustatytu atstumu nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki gegužės 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė buvo pratęsta iki 2022 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė buvo pratęsta iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. įskaitytinai, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 15 d. 8.30 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 16.47 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 2022 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bute Vilniuje, Rygos g. 21-2, buvo rasti ir paimti daiktai: pagalvės užvalkas ir 0,5 l stiklo butelis su užrašu Gedimino Vodka, kurie saugomi Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK, Laisvės pr. 80, Vilnius, kurie teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini.

Byloje buvo pareikštas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, padaryta žala atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią A. K. turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 15 d. 8.30 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 16.47 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m. nustatytu atstumu – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pagalvės užvalkas ir 0,5 l stiklo butelis su užrašu Gedimino Vodka, kurie saugomi Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK, Laisvės pr. 80, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.