Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. ir nuteistojo G. N. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009-05-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir G. N. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-10-04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nuteistas už tai, kad 2011-05-16, laike nuo 18.00 val. iki 21.20 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsibrovė į patalpą – J. K. sandėliuką, iš kur pagrobė svetimą J. K. priklausantį turtą: kambarinę anteną 20 Lt vertės, sudedamas aliuminines stalo kojas 200 Lt vertės, polirizatorių 40 Lt vertės, grąžtą “STYLL” 150 Lt vertės, elektrinį pjūklą 200 Lt vertės, 2 vnt. metalo pjaustytojų 100 Lt bendros vertės, dviejų bėgių elektrinį grąžtą 300 Lt vertės, 25 m kabelio 50 Lt bendros vertės, 10 m šlangų 20 Lt bendros vertės, reduktorių 30 Lt vertės, 10 m deguonies šlangų ir 10 m propano šlangų, bendros 300 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam J. K. 1410 Lt turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių - buvo išgąsdintas susirinkusių gyventojų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Kadangi nuteistasis G. N. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, o nukentėjusysis skundu tik prašo skirti G. N. švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistajam G. N. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. N. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. N. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (63-66, 94 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (75 b. l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. N. yra ne kartą baustas administracine tvarka (67-70 b. l.), nedirba (78 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (77 b. l.). Kadangi G. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgusi į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad G. N. naują tyčinį nusikaltimą pasikėsino padaryti būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, ir yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. N. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui bausmė paskirta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, yra mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. N. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (65 b. l.), teismas nuteistajam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus G. N. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, viešieji darbai, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, kas rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad G. N. yra jauno amžiaus, gailisi nusikaltęs, ateityje pažada nusikalstamų veikų nebedaryti, nukentėjusysis jam atleido, nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių G. N. skunde nurodytą aplinkybę, kad jo mama yra neįgali ir jai reikalinga kito asmens priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo J. K. ir nuteistojo G. N. apeliacinius skundus.