Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl palikimo dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė sutiko su ieškovo prašymu nustatyti tėvams priklausiusio turto dalis, kad D. P. ir O. P. palikimą sudarė po ½ dalį jų įgyto ieškovo ieškinyje nurodyto turto. Tačiau nesutiko su ieškovo argumentais, kad ji nesprendė geruoju šio klausimo, ir kad dėl jos kaltės notarė priėmė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Pats ieškovas vengė atvykti pas notarę. Civilinė byla iškelta tik dėl ieškovo kaltės, ji nesutinka atlyginti ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes dėl palikimo galėjo išspręsti geruoju, nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, sprendimu nustatė konkretų turtą, kuris sudaro D. P. ir O. P. palikimą, tačiau toks konstatavimas iš esmės yra neteisingas, neatitinkantis objektyvių duomenų, nes palikėjai mirė skirtingu laiku. O. P. po vyro mirties palikimą priėmė, todėl palikėjų palikimas arba kitaip tariant palikėjų paveldimas turtas savo apimtimi skiriasi ir nėra toks, kokį teismas nustatė sprendimu. D. P. mirties dieną 2008-06-07, tai yra palikimo atsiradimo laiku, palikimą sudarė: 1) 1/2 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas, nurodytas ieškovo ieškinyje, 2) asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas - 7 žemės sklypai: 0,2200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 0,9600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,8800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 0,4100 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 5,7000 ha , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

O. P. mirties dieną 2009-03-22, tai yra palikimo atsiradimo laiku, palikimą sudarė: 1) 1/2 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas, nurodytas ieškovo ieškinyje, 2) asmenine nuosavybės teise priklausantis 4,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 3) 2/8 dalys iš kiekvieno žemės sklypo paveldėtos iš velionio sutuoktinio D. P. asmeninės nuosavybės, 1/4 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusio turto velioniui sutuoktiniui D. P., nurodyto ieškovo ieškinyje, atitekusio O. P. po sutuoktinio mirties paveldėjimo teisės pagrindu (LR CK 5.13 straipsnis).

Palikėja O. P. visą paveldėtą iš sutuoktinio ir savo turtą testamentu paliko dukrai - atsakovei R. M.. Atsakovei 2010-12-08 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 3/8 dalis tėvo D. P. palikimo (asmeninio turto), o 2011-05-02 išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 2/8 dalis paveldėto turto po sutuoktinio D. P. mirties į visą testatorės asmeninį turtą. Išduoti paveldėjimo teisės liudijimai atsakovei įrodo, kad sprendime duomenys apie sutuoktinių D. ir O. P. palikimą neatitinka tikrovės, nes palikėjų palikimas yra žymiai didesnės apimties nei teismas konstatavo savo sprendime. Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį dėl palikimo dalies nustatymo neturėjo teisinio pagrindo nustatyti, kad palikimą sudaro ieškovo ieškinyje išvardintas turtas ir joks kitas, apie kurį ieškovas tiesiog nutylėjo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliantės nurodytų argumentų, bylos esmės, ieškovo ieškinio reikalavimo ištyrimo ir įvertinimo

Apeliantė skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį, sprendimu nustatė konkretų turtą, kuris sudaro D. P. ir O. P. palikimą, tačiau toks konstatavimas iš esmės yra neteisingas, neatitinkantis objektyvių duomenų. Apeliantė nurodė, kad jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimai įrodo, kad sprendime duomenys apie sutuoktinių D. ir O. P. palikimą neatitinka tikrovės, nes palikėjų palikimas yra žymiai didesnės apimties nei teismas konstatavo savo sprendime. Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį dėl palikimo dalies nustatymo neturėjo teisinio pagrindo nustatyti, kad palikimą sudaro ieškovo ieškinyje išvardintas turtas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. P. prašė nustatyti, kad D. P. ir O. P. palikimą sudarė po ½ dalį jų įgyto turto. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios apylinkės teisme sutiko su ieškovo prašymu nustatyti tėvams priklausiusio turto dalis, kad jų palikimą sudarė po ½ dalį jų įgyto ieškovo ieškinyje nurodyto turto. Byloje ginčas kilo tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas klausimo dėl palikimo geruoju nesprendė, jei būtų išsprendęs geruoju, nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė priešingai, kad atsakovė nesutiko spręsti geruoju, kėlė ginčą dėl tėvų palikimo dalies todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo tėvai D. P. ir O. P., gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A2p, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 7I1p., viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 8I1ž, kiemo statinius (šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, registruotus D. P. vardu; 1/10 dalį pastato-grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1F1p, esančio (duomenys neskelbtini), registruotą D. P. vardu; 1/10 dalį pastato-grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1F1p, esančio (duomenys neskelbtini), registruotą O. P. vardu; santaupas, esančias D. P. sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), santaupas, esančias O. P. sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį M412 (rusiškos raidės I ir E) 028, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) registruotą D. P. vardu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalys sutinka, kad D. P. ir O. P. palikimą sudaro po ½ dalį ieškovo ieškinyje nurodyto turto, pasisakė, kad plačiau šio reikalavimo neaptaria nes nėra ginčo.

Bylos duomenimis D. P. ir O. P. santuoką įregistravo 1955-10-30 ( 17 b.l.). D. P. mirė 2008-06-07 ( 15 b.l.). O. P. mirė 2009-03-22 ( 16 b.l. ). Byloje pateikti duomenys apie D. P. ir O. P. sąskaitas banke ( 9,10 b.l.), D. P. vardu registruotą transporto priemonę ( 8 b.l.). Nekilnojamąjį turtą, registro Nr (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus D. P. vardu; Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1/10 dalį pastato-grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. P. vardu ir 1/10 dalį pastato-grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą O. P. vardu; esančio (duomenys neskelbtini) ( 11-13 b.l.).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad D. P. mirties dieną 2008-06-07 palikimą sudarė: 1) 1/2 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas, nurodytas ieškovo ieškinyje, 2) asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas - 7 žemės sklypai: 0,2200 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)0,9600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,8800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,4100 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 5,7000 ha , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Apeliantė nurodė, kad O. P. po vyro mirties palikimą priėmė. O. P. mirties dieną 2009-03-22 palikimą sudarė: 1) 1/2 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas, nurodytas ieškovo ieškinyje, 2) asmenine nuosavybės teise priklausantis 4,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3) 2/8 dalys iš kiekvieno žemės sklypo paveldėtos iš velionio sutuoktinio D. P. asmeninės nuosavybės, 1/4 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusio turto velioniui sutuoktiniui D. P., nurodyto ieškovo ieškinyje, atitekusio O. P. po sutuoktinio mirties paveldėjimo teisės pagrindu (LR CK 5.13 straipsnis).

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie tai, kad atsakovei 2010-12-08 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 3/8 dalis tėvo D. P. palikimo (asmeninio turto) (67-68 b.l.) ir duomenis apie tai, kad 2011-05-02 išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 2/8 dalis paveldėto turto po sutuoktinio D. P. mirties į visą testatorės asmeninį turtą. ( 54-66 b.l.). Pateikė 2008-06-07 O. P. pareiškimą dėl sutuoktinio D. P. palikimo priėmimo. ( 69 b.l.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad su pareiškimais dėl D. P. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi R. M. ir A. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Bylos duomenimis 2012-03-13 nutarimu notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą motyvuodama tuo, kad palikėjams D. P. ir O. P. dalis turto priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise, kurioje nėra nustatyta kiekvienam iš jų priklausanti turto dalis. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnį , notaras turi teisę išduoti nuosavybės liudijimą , kai sutuoktinis gyvas. O šiuo atveju abu sutuoktiniai yra mirę ( 7 b.l.).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismo sprendimu yra nustatytos santuokos metu įgyto turto, dabar jau palikimo dalys, priklausančios kiekvienam iš tėvų. Paveldėjimo bylose yra surinkti duomenys apie kiekvieno iš tėvų turėtą asmeninį turtą, santuokos metu įgytą turtą. Notarė, tvarkydama tėvo palikimo bylą, išduos paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą visiems palikimą priėmusiems įpėdiniams, tame tarpe ir atsakovei. Nurodė, kad nepretenduoja į mamos palikimo dalį, todėl mamos palikimo dalis, kuri buvo jos įgyta santuokos metu, visa atiteks testamentinei įpėdinei.

Nors ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ir nurodė, kad teismo prašė nustatyti ne viso tėvų palikimo dalis, o tik santuokoje įgyto turto. Kad jis nekėlė ginčo dėl palikto turto pasidalinimo tarp įpėdinių, o ginčą atsakovė kėlusi ginčą dėl tėvų palikimo dalies, kuri buvo įgyta tėvams gyvenant santuokoje ir jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, vėliau sutiko su reikalavimu. Ir nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių nėra ir tenkino ieškovo ieškinį, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad priimant sprendimą ne visi įrodymai ištirti ir įvertinti.

LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta įvertinęs tai, kad tarp šalių ginčo dėl palikimo nėra, išsamios faktinių bylos aplinkybių analizės neatliko, nesprendė dėl pateiktų įrodymų, jų neanalizavo, t.y. neatskleidė bylos esmės. Nors civiliniame procese ribojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant užtikrinti žmogaus teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą laiką, tačiau kartu būtina užtikrinti, kad procesas visose teisminėse instancijose būtų tinkamas. Nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, neužtikrinama šalių teisė į instancinį teisminį bylos nagrinėjimą. Todėl esant šiems argumentams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus tai, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė, nustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, reikalinga bylą nagrinėti iš naujo ir sudaryti šalims pakankamas procesines garantijas ir sąlygas pateikti įrodymus, jų pagrindu išsiaiškinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, kartu visiškai atskleisti bylos esmę, kad būtų galima priimti teisingą (teisėtą ir pagrįstą) galutinį procesinį sprendimą. Kilus ginčui dėl paveldėjimo, D. P. palikimo dalies, ieškovui tikslinga tikslinti ieškinio reikalavimus.

Apeliantė atkreipė apeliacinio teismo dėmesį į tai, kad sprendime nurodytas sutuoktiniams D. P. ir O. P. priklausęs gyvenamas namas ir ūkio pastatai yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), ir į tai, kad D. P. sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) yra neteisingas. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 276 straipsniu teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta , kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės ir priimti galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kelmės rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.