Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. gegužės 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais laisvės apribojimo;

2) 2015 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2016 m. gegužės 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2019 m. vasario 1 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę;

3) 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, subendrinus su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės atlikimo laikotarpiai ir laikyti, kad bausmę yra atlikęs, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis L. V. 2022 m. gruodžio 10 d. apie 19.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo A. R. atžvilgiu, kuriam rankos kumščiu sudavė 2 smūgius į veidą, dėl ko A. R. nuvirto žemyn laiptais ant grindų, A. R. atsistojus ir užlipus laiptais, vėl rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į veidą, dėl ko A. R. nukrito laiptų aikštelėje, tuomet gulinčiam rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą ir šonus, taip smurtaudamas nukentėjusiajam A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinių žaizdų dešinio skruosto srityje, liežuvio dešinėje pusėje, poodinių kraujosruvų kairiame skruoste, dešinės akies vokuose, kairės šlaunies srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. V. savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, kad nukentėjusiojo iki šio įvykio nepažinojo. Pažįsta L. K. ir G. M.. Įvykio dieną buvo bendrabutyje, buvo išgėręs. Laiptinėje sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. L. K. į savo kambarį vedasi įvairius vyrus. Bendrabutyje gyvena jo dukra, yra ir daugiau vaikų. L. kambaryje vyksta išgertuvės, sklinda riksmai, nemalonūs kvapai. L. neturi tualeto, todėl visus gamtinius reikalus daro į kibirą, o turinį pila virtuvėje. Dėl L. gyvenimo būdo kreipėsi į butų ūkį dėl jos iškeldinimo. Kadangi buvo išgėręs, todėl nesusivaldė ir nukentėjusiajam trenkė į veidą. Tačiau dešimties smūgių, kaip nurodyta kaltinime, tikrai nesudavė. Trenkė kelis kartus nukentėjusiajam į veidą. Abu susistumdė. Po to atėjo G. M. ir konfliktas baigėsi. Pamena, jog nukentėjusiajam sudavė du smūgius kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo. Jis taip pat buvo pargriuvęs, abu gulėdami galynėjosi. Kai galynėjosi ant žemės, galėjo suduoti smūgius. Pripažįsta, jog išgėręs nesuvaldė savo veiksmų, bet tikrai nesudavė 10 smūgių, kaip nurodyta kaltinime. Įvykio metu buvo pakankamai išgėręs, apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino dalį žalos – 100 eurų. Civilinį ieškinį pripažįsta 500 eurų sumai, įvertinant 100 eurų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis L. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 101-102, 110-111).

Nukentėjusysis A. R. teisme parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną kartu su L. sugrįžo į namus. Prie įėjimo į koridorių stovėjo kaltinamasis ir dar keli asmenys. Kaltinamasis L. praleido praeiti, o jį ranka atstūmė ir pasakė: „kur tu eini?“ Jam nieko neatsakė, norėjo eiti toliau. Tuomet gavo kelis smūgius į galvą, dėl ko nukrito nuo laiptų, nuo jų nusirideno į laiptų aikštelę. Ridenantis nuo laiptų, galėjo susitrenkti galvą. Atsistojo ir vėl užlipo laiptais. Tuomet vėl gavo smūgį, nukrito ant žemės. Po to kaltinamasis kelis smūgius sudavė kojomis. Kaltinamasis jam gulinčiam smūgių rankomis nesudavė, smūgiai buvo suduoti kojomis. Suduotų smūgių skaičiaus negali pasakyti, kadangi pats buvo išgėręs ir patyrė stresą. Jam buvo suduoti trys smūgiai kumščiu į veidą, ir kokie trys ar keturi smūgiai gulinčiam kojomis į kūno korpusą. Kai gulėjo ant žemės, šalia jo buvo kaltinamasis. Po to atėjo G., kuris liepė baigti muštynes. Kaltinamasis nuo jo pasitraukė, o jis su L. nuėjo į savo kambarį. Jam buvo prakirstas dešinės pusės skruostas, buvo mėlynė ant rankos, prakirstas liežuvis, ištinęs žandas, nuskeltas dantis, skaudėjo galvą. Įvykio metu jis buvo neblaivus, jam nustatė virš 3,54 promilių girtumą. L. taip pat buvo išgėrusi alaus. Dėl girtumo konkrečiai negali prisiminti visų aplinkybių. Jam padarytą žalą vertina 750 eurų suma. Kaltinamasis jam atlygino 100 eurų, todėl prašo žalą mažinti iki 650 eurų.

Nukentėjusysis A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d. apie 19.00 val. kartu su drauge L. K. ėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus. Abu buvo išgėrę alkoholio, jis daugiau, ji mažiau. Užlipus į bendrabučio trečią aukštą, laiptinėje pastebėjo keturis vyriškius, du pažinojo iš matymo. Vienas vardu L.. Kiek pasakojo draugė L. K., L. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) name, dabar gyvena kažkur kitur (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bet vis ateina į šį namą pas kažką į svečius. Kitų vyriškių nepažįsta, nežino ar juos atpažintų. Vyriškiai stovėjo trečio aukšto laiptinėje prie įėjimo į koridorių durų. Jis ketino eiti į koridorių. Vienas vyriškis ranka patraukė L. sakydamas: "eik namo". Tuomet vyriškis L. pasakė: "ką tu čia, gaidy, darai" ir nespėjus nieko atsakyti, ranka sudavė vieną po kito du smūgius į veido sritį. Po šių suduotų smūgių jis nusirideno nuo laiptų tarp antro ir trečio aukštų. Tuo metu prie gulinčio priėjo visi tie patys vyriškiai, kurie rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: į galvą, pilvą, šonus. Kiek konkrečiai smūgių į kiekvieną minėtą kūno vietą buvo suduota negali pasakyti, nepamena, bendrai buvo suduota ne mažiau dešimt smūgių. Kiek kiekvienas vyriškis atskirai sudavė smūgių nematė, nes gulėjo ant žemės ir rankomis buvo užsidengęs veidą. Žino tiek, kad vienintelis G. nenaudojo fizinės jėgos, priešingai kitus vyriškius ramino, sakydamas "baikit vyrai". Kol mušė, draugė L. stovėjo laiptinėje trečiame aukšte ir viską matė. Daugiau lyg aplinkinių asmenų nebuvo. Po minėtų smūgių vyriškiai greitai išsiskirstė, jį paliko gulėti ant žemės. L. padėjo atsikelti. Abu nuėjo į butą. Ten nedelsiant paskambino bendru pagalbos numeriu, atvyko policijos pareigūnai, bet vyriškių jau nebuvo. Dažniausiai jie būna trečio aukšto koridoriuje prie balkono, ten yra stalas, foteliai, dažniausiai jie ten visi sėdi ir vartoja alkoholį. Kodėl užpuolė vyriškiai nežino. Anksčiau yra apsistumdę su G., kai gynė savo draugę L., ant kurios neblaivus G. yra šaukęs. Šį kartą prie jo tikrai nelindo. Dėl minėtų sužalojimų jis jautė fizinį skausmą. Dešinės akies voke atsirado kraujosruva, po akimi yra dar viena kraujosruva ir žaizda, patinęs dešinys skruostas, taip pat skauda dešinę liežuvio pusę. Prašo dėl minėto užpuolimo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 6–9).

Nukentėjusysis A. R. papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio metu L. matė antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą jį matė 2022 m. rudens pabaigoje, kai buvo atėjęs pas L., o tuo metu su G. M. koridoriuje girtavo. L. jį užsipuolė be jokios priežasties. Su L. kylant laiptine, būnant ties aukšto aikštele, L. stovėdamas taip, kad jam užtvertų kelią, paklausė: "ką tu čia veiki, gaidy". Dar patraukė L. į šalį. Tada jau sudavė 2 smūgius jam į veidą. Nuo smūgių virto ant nugaros ir tada nuvirto laiptais žemyn. Ar vertėsi kūlversčiu, ar nučiuožė ant nugaros žemyn galva, neatsimena. Kad būtų tada atsistojęs ir dar kartą užlipęs į tą aikštelę, neatsimena. Neatsimena dėl to, kad tuo metu buvo išgėręs, be to dar prisidėjo smūgiai, išgąstis. Kiek žino iš L. pasakojimo, tai po smūgių ir nuvirtimo dar atsistojo, užlipo vėl į tą pačią aikštelę, ir ten L. vėl sudavė į veidą. Parkritus sudavė smūgius į galvą, pilvą, šonus. Negali atsakyti, ar pagal smūgių intensyvumą mušė vienas, ar galėjo mušti ir keli žmonės. L. sakė, kad mušė tik L., todėl pilnai ja tiki, kad taip galėjo būti. Galėjo suduoti kokia 10 smūgių. Mušdamas keikėsi. Kad G. M. būtų liepęs baigti mušimą, negirdėjo, kiek atsimena, tai tiesiog smūgiai liovėsi ir viskas. Tada atsistojo, G. M. stovėjo tarp jo ir L., sakė šiam "nelysk". L. tuo metu dar norėjo pulti, bet L. sulaikė. Jis tuo metu nuėjo į koridorių ir į L. butą. Po sumušimo į ligoninę nesikreipė. L. su juo susisiekė, atsiprašė, prikibo dėl to, kad buvo girtas. Davė 100 eurų. Sutarė, kad sumokės dar 400 eurų, iš viso 500 eurų už sumušimą, ir pretenzijų neturės. Žadėjo iki sausio 20 dienos dar sumokėti 100 eurų, siūlė pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kad kas mėnesį sumokės po 100 eurų, kol iš viso sumokės 500 eurų. Jeigu abu susirašys susitarimą, tai civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 48–49).

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. Įvykio dieną su nukentėjusiuoju grįžo į namus. Laiptais lipo į jos butą trečiame aukšte. L. V. su draugais išeidinėjo iš koridoriaus į laiptinę. L. V. ant jo draugo A. R. pradėjo šaukti, sakydamas: „ko jis čia atėjo.“ Jam trenkė per veidą. Draugas spėjo paduoti jai krepšį su pirkiniais ir nukrito laiptais žemyn. Atsikėlęs vėl laiptais lipo į viršų. L. V. ją patraukė į šoną, liepė jai eiti namo, o pats vėl sudavė jos draugui, pradėjo mušti jį prie sienos. Smūgius sudavė į veidą. Negali pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti delnu ar kumščiu. Ji pradėjo šaukti. Tuomet atbėgo kaimynas L., kuris apgynė jos draugą. Grįžo į savo kambarį. Draugui buvo prakirstas skruostas, bėgo kraujas. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių. Buvo išsigandusi, todėl negali pasakyti. Kai nukentėjusysis stovėjo, buvo suduota du kartus į veidą ir tuomet jis nukrito. Jis stojosi, lipo laiptais į viršų, ir tuomet jam vieną kartą sudavė smūgį, ir jis pargriuvo prie sienos. Prie sienos jį toliau mušė. Matė, kaip smūgius kaltinamasis sudavė rankomis, dėl spyrių kojomis negali pasakyti. Kiti asmenys konflikte nedalyvavo. Įvykio metu abu buvo išgėrę.

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. R. yra širdies draugas, gyvena atskirai. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o s gyvena Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2022-12-10 apie 19.00 val. su A. dviese ėjo pas ją į namus. Abu buvo išgėrę alkoholio – ji vieną litrą alaus, kas yra nedaug, o A. daugiau. Puikiai viską pamena ir mano, kad jos parodymai tikslesni nei A.. Būnant namo trečio aukšto laiptinėje pastebėjo keturis vyriškius. Vieną jų pažįsta, vardu L., daugiau kaip 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Anksčiau gyveno tame pačiame trečiame aukšte. Kokia pavardė nežino. Kitų trijų vyriškių nežino, nepažįsta. Jie galėtų būti vyresni nei 40 metų. Su A. tiesiog norėjo eiti į namus, tačiau vyriškiai nepraleido. L. ją ranka patraukė į šoną, liepė eiti namo. A. nenorėjo įleisti į koridorių. Ji niekur nėjo, stovėjo vietoje. L. A. liepė išeiti iš čia, pavadino „gaidžiu“, vartojo daug necenzūrinių žodžių. L. A. ranka sudavė vieną po kito du smūgius į veido sritį. Nuo šių smūgių krito ir nusirideno nuo laiptų tarp trečio ir antro aukštų. Tuomet A. atsistojo, užlipo laiptais vėl į trečią aukštą. Nieko niekam nesakė, tiesiog norėjo praeiti į koridorių, tačiau L.is vėl sudavė ranka vieną smūgį į veidą, dėl ko nukrito ant žemės. Tuomet L. rankomis A. sudavė smūgius, kiek jų buvo nežino. Daugiausiai smūgių buvo suduota į veidą, tačiau sudavė smūgių ir į šonus. A. visą laiką, kol mušė, gulėjo ant žemės ir buvo rankomis užsidengęs veidą. Nesipriešino. Kiti trys vyriškiai nieko nedarė, išskyrus kaimyną G., kuris išgirdęs jos šaukimą atėjo iš trečio aukšto koridoriaus. Atitraukė L. nuo A.. Visą laiką ji prašė, kad nemuštų ir leistų eiti namo, tačiau niekas neklausė, kol neatėjo L.. Tuomet su A. nuėjo į butą, vyriškiai liko stovėti. Sugrįžus namo A. paskambino policijai. Atvykus pareigūnams, vyriškių jau nebebuvo. Kodėl L. sumušė A. nežino. A. galėjo sumaišyti smurtautojo vardą, ne L., o L.. Visi keturi vyriškiai buvo neblaivūs, jie svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Ar L. buvo vartojęs alkoholio nežino. Tai pirmas incidentas tarp A. ir L.. A. yra ramus žmogus, nesiveliantis į konfliktus (1 t., b.l. 62–63, 78–79).

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip kaimyną. Pačių muštynių jis nematė, tik girdėjo riksmą. Išėjo į balkoną parūkyti, buvo atidarytos koridoriaus durys, girdėjo didelį triukšmą. Rėkė nukentėjusysis, buvo susirinkę ir daugiau žmonių. Dėl smalsumo nuėjo pasižiūrėti. Matė, kaip nukentėjusysis sėdėjo kampe, o šalia stovėjo L. V.. L. šaukė ant jų, kad jie netvarkingi, kad kvapai visokie, kad vaikai negali praeiti pro juos. Yra buvę, kad neblaivus nukentėjusysis, kabinėjasi prie vaikų. Paprašė, kad jie nustotų muštis, netriukšmautų. Kad vyko muštynės, suprato iš riksmų. Nukentėjusysis buvo neblaivus, o dėl kaltinamojo, negali pasakyti. L. stovėjo šalia ir viską stebėjo. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo.

Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d. būdamas savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo parūkyti į balkoną. Išėjęs į koridorių ir einant L. balkono išgirdo laiptinėje didelį triukšmą. Nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjęs pamatė, kad laiptinėje stovi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kurios duomenų nežino. Ant žemės guli vyras, kurio nepažįsta ir šalia stovėjo pažįstamas pravarde ,,(duomenys neskelbtini)". Vėliau sužinojo, kad draugo ,,(duomenys neskelbtini)" vardas yra L., o pavardė V, kiek žino gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, šalia parduotuvės ,,NORFA". Savo pažįstamo ,,(duomenys neskelbtini)" paklausė, kas čia vyksta, pasakė, kad baigtų čia triukšmauti ir išėjo į balkoną rūkyti. Į konfliktą nesivėlė. Dėl ko tie asmenys konfliktavo nežino. Visi laiptinėje buvę asmenys, t. y kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, ant žemės gulintis vyras ir pažįstamas „(duomenys neskelbtini)" buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nei ant vieno asmens ant veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų nematė. Rūkydamas balkone dar girdėjo triukšmą, tačiau daugiau nėjo žiūrėti. Maždaug po pusvalandžio triukšmas dingo, ar buvo atvykusi policija nežino, kadangi visą laiką buvo savo bute (1 t., b.l. 84–85, 88).

Iš 2022-12-10 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio K. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 10 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus specialistu D. N.. Apie 19.09 val. gavo pranešimą nuvykti adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), kur prieš porą minučių laiptinėje pranešėją sumušė trys nepažįstami vyrai. Vyrai sėdi prie laiptinės. Pranešėjas nuo GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu jokių asmenų prie namo nebuvo, praėjus pro namo laiptines taip pat jokių asmenų nepastebėjo. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidarė pranešėjas A. R.. Vyriškis nurodė, jog namo koridoriuje sumušė nepažįstami asmenys. Po to vyriškis aiškindamas aplinkybes teigė, jog konfliktas ir muštynės įvyko namo laiptinėje. A. R. teigė, jog eidamas pas savo draugę ir užlipus laiptais į trečio aukšto laiptinę ten stovėjo trys nepažįstami asmenys. Asmenys dėl neaiškių aplinkybių pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu vienas iš asmenų trenkė vieną smūgį į veido sritį. Po to A. R. teigė, jog vienas iš asmenų trenkė ne vieną, o du smūgius į veido sritį. Po suduotų smūgių A. R. teigimu nukrito ant žemės ir du asmenys kojomis spyrė apie 10 smūgių į kūną (kojas, šonus), vienas asmuo dar mėgino ginti. Asmenys po to kažką pasakė ir nuėjo į kažkurį butą. Kaip asmenys atrodo, kokia buvo jų apranga pasakyti A. R. negalėjo, kadangi neatsimena. A. R. GMP medikų atsisakė. Įvykis filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC5EA092, 28EDE0E9DE08 (1 t., b.l. 1–3).

Iš policijos pareigūno K. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 10 d. iš įvykio vietos į policijos komisariatą proceso veiksmų atlikimui buvo parsivežtas nukentėjęs pilietis A. R.. Asmuo teigė norintis rašyti pareiškimą, todėl pradėjus patikslinimą buvo užpildyti proceso dalyvio anketiniai duomenys, asmuo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir išaiškintos teisės bei pareigos, užpildant atitinkamus procesinius dokumentus. Pradėjus asmens apklausą šis ėmė mėtytis parodymuose, nuolat keitė parodymus ir gerai neprisiminė visų aplinkybių, todėl buvo priimtas sprendimas asmens neapklausti, o išduoti šaukimą atvykti į apklausą kai bus blaivus, kadangi patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,54 promilių girtumas. Tikrinimo laikas 19.54 val. (1 t., b.l. 4).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. R. 2022 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į policiją dėl jo sumušimo (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje (1 t., b.l. 6–15).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolų, fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo laiptinė, trečio aukšto laiptinės aikštelė. Laiptinė tvarkinga, su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (1 t., b.l. 21–28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G544/2022(06) matyti, kad A. R. muštinės žaizdos dešinio skruosto srityje, liežuvio dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešinės akies vokuose, kairės šlaunies srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 47).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytoja L. K. iš pateiktų nuotraukų atpažino L. V., kuris sumušė jos draugą A. R. (1 t., b.l. 66–72).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Kaltinamasis L. V. pripažino, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį A. R., tačiau nepripažįsta aplinkybės, jog gulinčiam nukentėjusiajam rankos kumščiu sudavė ne mažiau dešimties smūgių į galvą ir šonus. Įvertinant nukentėjusiojo A. R. parodymus, matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie nebuvo nuoseklūs. Taip pat reikia įvertinti ir įvykio metu nukentėjusiojo nustatytą neblaivumą, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra 3,54 promilės. Dėl šios aplinkybės A. R. teisme parodė, kad jam gulinčiam buvo suduoti trys ar keturi smūgiai kojomis į kūno korpusą. Liudytoja L. K. taip pat negalėjo nurodyti suduotų smūgių skaičiaus. Taip pat nepatvirtino nukentėjusiojo A. R. aplinkybės dėl smūgių kojomis sudavimo. Liudytojas G. M. parodė, kad išgirdęs triukšmą atėjo į įvykio vietą ir pamatė kampe prie sienos sėdintį nukentėjusįjį, o šalia jo stovėjo kaltinamasis L. V.. Todėl įvertinant specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, teismas daro išvadą, jog kaltinime nurodyta aplinkybė turi būti tiksL.ma, nurodant, kad kaltinamasis L. V. gulinčiam nukentėjusiajam A. R. rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą ir šonus. Bylos įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. V. 2022 m. gruodžio 10 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo A. R. atžvilgiu, kuriam rankos kumščiu sudavė 2 smūgius į veidą, dėl ko A. R. nuvirto žemyn laiptais ant grindų, A. R. atsistojus ir užlipus laiptais, vėl rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į veidą, dėl ko A. R. nukrito laiptų aikštelėje, tuomet gulinčiam rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą ir šonus, taip smurtaudamas nukentėjusiajam A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinių žaizdų dešinio skruosto srityje, liežuvio dešinėje pusėje, poodinių kraujosruvų kairiame skruoste, dešinės akies vokuose, kairės šlaunies srityje bei sukėlė fizinį skausmą. Specialisto išvada patvirtina aplinkybę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. L. V. veikė tiesiogine tyčia, jis smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Kaltinamojo L. V. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Nukentėjusysis A. R. reiškia civilinį ieškinį dėl 1000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 52–54). Teisme nukentėjusysis A. R. neturtinės žalos dydį sumažino iki 750 Eur, taip pat nurodė, jog jam kaltinamasis L. V. sumokėjo 100 eurų.

Sprendžiant civilinio ieškovo reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civiL.io kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civiL.io kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog A. R., ryšium su jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civiL.io kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, į kaltinamojo turtinę padėtį. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina iki 500 Eur sumos. Įvertinant tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 100 Eur žalos, todėl nukentėjusiajam priteisiama 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis L. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis nusikalto neišnykusio teistumo metu, jis laikytinas recidyvistu. Baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikaltimas padarytas recidyvisto ir kad nusikalstamus veiksmus atliko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį. Atlygino nukentėjusiajam dalį žalos ir jo atsiprašė. Kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Todėl siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam, kaip teistam asmeniui, skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydis nustatomas artimas minimaliam. Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos padarymo pasekmes, teismas mano, jog kaltinamojo L. V. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (BK 75 straipsnis). L. V. skiriamos pareigos - per visą bausmės neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vienerių metų laikotarpiui kartu su skiriamomis pareigomis šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką L. V. elgesiui, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Kartu tai būtų ir pakankama priemonė užkertant kelią nusikalstamų veikų pakartotiniam darymui. Teismas mano, kad tokios bausmės skyrimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. L. V. nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, jam nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo pareigūno paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 114–116) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti L. V. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. V. nukentėjusiajam A. R. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.