Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239-870/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
1S-239-870/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė, Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
V. Š.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
Byla Nr. 1S-239-870/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus,

Sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 22 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š., kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su M. G. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I., t. y. kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Kaltinamasis V. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nustatant 6 (šešių) mėnesių jo taikymo terminą, vėlesnėmis nutartimis šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. Š. taikyta kardomoji priemonė – namų areštas – pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška. Vykdant V. Š. paiešką, jis buvo sulaikytas 2018 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 22 d. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. Š. pratęstas (trims) mėnesiams. Apygardos teismas nustatė, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant V. Š. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Šalies argumentai

5. Kaltinamojo V. Š. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti.

5.1. Kaltinamojo gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neatitinka BPK reikalavimų ir turi būti panaikinta. Gynėjas pažymi, jog suėmimas kaltinamajam V. Š. taikomas jau ilgą laiką ir, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, gynėjas tvirtina, jog ilgą laiką besitęsiant suėmimui faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suėmime turi būti tikrinami kruopščiau, suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Remdamasis skunde cituojama teismine praktika gynėjas tvirtina, jog įvertinus pernelyg ilgą bylos proceso trukmę bei ilgą kaltinamajam taikomo suėmimo terminą, yra pagrindas kaltinamajam V. Š. kardomąją priemonę sušvelninti.

5.2. Kaltinamojo V. Š. gynėjas skunde taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje akcentuojamas kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumas, tačiau, remiantis teismų praktika, vien nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo sunkumas, nesudaro pagrindo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę ilgą laiką. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog galimai neteisingai nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis, o šiai aplinkybei pasitvirtinus situacija byloje keistųsi iš esmės.

5.3. Skunde nurodoma, kad nors kaltinamasis išsituokęs, jo mažametis sūnus auga su motina, tai nepaneigia ir negali paneigti kaltinamojo tamprių socialinių ryšių su šeima buvimo. Kaltinamojo ištuoką lėmė jo izoliavimas nuo visuomenės, be to, savaime suprantama, kad kaltinamasis negali auginti mažamečio sūnaus būdamas suėmime. Kaltinamuoju rūpinasi motina, ji sudarė susitarimą su gynėju kaltinamajam, o pats kaltinamasis bendrauja su motina ir kitais artimaisiais tiek, kiek leidžia sąlygos. Gynėjas nurodo, kad kaltinamasis laisvėje turi ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

5.4. Gynėjo teigimu, ankstesni kaltinamojo teistumai šiuo metu egzistuojančių aplinkybių kontekste nebėra reikšmingi, egzistuoja pagrindas kaltinamajam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, pavyzdžiui, kilus abejonių dėl jo patikimumo – skirti intensyvią priežiūrą ar namų areštą.

5.5. Kaltinamojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis tardymo izoliatoriuje negali tinkamai apsisaugoti nuo pasaulyje plintančio koronaviruso – neturi galimybių išvengti kontaktų su tardymo izoliatoriaus darbuotojais, neturi apsaugos priemonių, jam maksimaliai apribotas prieinamo saugaus gyvenimo būdo pasirinkimas. Kaltinamąjį laikant suėmime, kyla grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, tai pažeidžia nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatas, pagal kurias valstybė turėtų rūpintis žmonių sveikata.

5.6. Kaltinamojo laikymas suėmime gal ir būtų pateisinamas, jei jis būtų kaltinamas padaręs nusikaltimą nusikalstamoje grupuotėje, tačiau to šioje byloje nenustatyta, be to, abejonių kilo ir dėl nukentėjusiojo mirties priežasties. Gynėjas taip pat pažymi, jog kaltinamasis buvo patyręs sunkią vidaus organų traumą, dėl kurios jo sveikata silpna, o kvėpavimas apsunkintas. Kaltinamasis nurodė, kad tardymo izoliatoriuje negauna pakankamos medicininės priežiūros, o dėl patirtos traumos toliau būti tardymo izoliatoriuje yra pavojinga jo sveikatai.

5.7. Taigi, kaltinamojo V. Š. gynėjas skunde daro išvadą, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes neatitinka BPK reikalavimų, o kaltinamajam turėtų būti skirta švelnesnė kardomoji priemonė, pavyzdžiui, kilus abejonių dėl kaltinamojo patikimumo – intensyvi priežiūra, kuri užtikrintų kardomosios priemonės tikslų įgyvendinimą.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo V. Š. gynėjo skundas netenkinamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką bei pratęsdamas kaltinamojo V. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

8. Teisėjų kolegija nevertina gynėjo argumento, jog galimai byloje neteisingai nustatyta R. I. mirties priežastis. Šioje byloje yra duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys – proceso metu kitę paties V. Š., M. G. tyrimo metu teikti parodymai, iš dalies liudytojų (A. M., V. T., R. G., G. T., J. Š., R. B.) parodymai, specialistų išvadose, įvykio vietos, ir daiktų apžiūros metu užfiksuoti duomenys. Šioje proceso stadijoje teismas kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia, tačiau juos vertina kaip sudarančius pakankamą pagrindą manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikaltimą.

9. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. Š. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta žymiai griežtesnė nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

10. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ryšius užsienyje ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. V. Š. yra kaltinamas padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) baudžiamajame įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai. V. Š. anksčiau yra teistas penkis kartus už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus Lietuvoje, teistumai nėra išnykę ar panaikinti, baustas administracine tvarka. Taip pat jis tris kartus teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, kas leidžia manyti, kad turi ryšių užsienyje.

12. Byloje yra ir kitų neigiamai charakterizuojančių ir keliančių nepasitikėjimą V. Š. elgesiu duomenų. Nors iki suėmimo dirbo, tačiau susipažinus su jo paties bei M. G. tyrimo metu teiktais paaiškinimais matyti, kad jis įvykio dieną girtavo, alkoholio pirko į skolą, nes neturėjo pinigų, nusprendė važiuoti į lombardą užstatyti savo mobilaus ryšio telefonus, kad gautų pinigų. Liudytoja V. T. (pardavėja) 2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje patvirtino, kad prieš įvykį M., V. (Š.) ir A. atvažiavo nusipirkti alkoholio, su R. (mirusiuoju) telefonu šnekėjo, kad duoti į skolą. Liudytojas R. G. tame pačiame posėdyje patvirtino, kad kaltinamuosius vežė iki lombardo. Šios aplinkybės rodo, kad ne visada V. Š. elgiasi atsakingai. Teisėjų kolegija pastebi, kad anksčiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi V. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, tačiau ši kardomoji priemonė neleido pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės tikslų. Iš jo paties parodymų (apie tai, kad jis būdamas strese pasimetė ir pasišalino iš teismo pastato) bei teismo posėdžio protokolo matyti, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo paskirtus posėdžius, kas parodo, kad V. Š. gali pasielgti negalvodamas apie pasekmes. Kaltinamasis V. Š. nepateisino teismo pasitikėjimo, todėl kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Kaltinamojo gynėjo minimos aplinkybės, kad V. Š. turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra prastos sveikatos nepaneigia jo galimybių ir noro slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo.

13. Kaltinamojo gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad tardymo izoliatoriuje kyla grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, didesnė tikimybė užsikrėsti koronavirusu. Tokie gynėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Kiekviena Lietuvos įstaiga įskaitant įkalinimo įstaigas įvertina nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją pasaulyje ir Lietuvoje bei deda maksimalias pastangas apsaugoti kiekvieną žmogų turimomis apsaugos priemonėmis ir pagal galimybes vengiant kontaktų. V. Š. būnant laisvėje (kaip jis teigia 2019 m. kovo 13 d. išsituokė, tačiau nori auginti sūnų, išlaikyti jį, kas reiškia nebūtam izoliuotam) tikimybė užsikrėsti koronavirusu išlieka.

14. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam V. Š. taikomas suėmimas daugiau nei pusantrų metų (nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. taikyta kardomoji priemonė – namų areštas). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, kaltinamajam A. Š. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, taikant kaltinamajam A. Š. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnesta MontvidienėJustas Namavičius