Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. V. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo, parodė, kad kartas nuo karto įsigydavo narkotinių medžiagų tokiu kaip „Marihuaną“, pažįstami pavaišindavo „Kristalais“. Paskutinį kartą nusipirko prieš mėnesį per „Telegram“ programėlę. Iš kuo pirko jis nežino nes ten viskas vyksta anonimiškai, parašė kuo norėtų. Tada jam teko tik susimokėti ir jam atsiuntė adresą ir nuotrauką kur prekę randasi. Sumokėjo už 1 g. „Marihuanos“ 15 eurų, ir nuvažiavo paimti prie „Kalvarijų turgaus“, kur yra daugiabučiai ir eidamas takeliu rado krūmuose, surado pagal adresą ir nuotrauką jam atsiusta. Nupirkęs „Marihuanos“ parūkydavo kai norėdavosi, bet dar buvo likę kažkiek. Policijos pareigūnai kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), namuose, spintelėje surado „Marihuanos“ likučius. Ten jau nedaug buvo likę didesne dalį jau buvo surukęs. Dar per kratą surado malūnėlį ir daugiau nieko nes, jis tik savo reikmėms įsigydavo bet tikrai neplatino niekada. Dar karta nori paminėti, kad jis jokių narkotinių medžiagų neplatina, tik retkarčiais pats vartoja. Dėl tuo, kad vartoja labai gailisi ir pažada, kad tai daugiau nepasikartos.

Be kaltinamojo S. V. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Miroslav Moisevič tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01911-25, pagal LR 260 straipsnio 1 dalį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK gauta informacija, reg. Nr. 10-38-(DS)-3192-RN, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkėse pats vartoja ir platina narkotines medžiagas. Narkotikus jam padeda platinti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuri važinėja su juodos spalvos „Škoda Octavia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo leista atlikti kratą J. T., gimusią (duomenys neskelbtini), bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Vilniaus rajono savivaldybei, bei lengvajame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotame J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, siekiant surasti narkotines, psichotropines medžiagas, jų pakuotes, daiktus, padedančius jas gaminti bei realizuoti, ir kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu jokių nutartyje nurodytų daiktų, ar kitų draudžiamų daiktų rasta ir paimta nebuvo.

Iš byloje esančios Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo leista atlikti kratą S. V. 1992 m. rugsėjo 16 d. gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinės paskirties pastatuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiuose J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) siekiant surasti narkotines, psichotropines medžiagas, jų pakuotes, daiktus, padedančius gaminti ir vartoti šias medžiagas, ir kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta gyvenamajame name ir ūkinės paskirties pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą viename iš ūkinių pastatų, antrame pastato aukšte, kambaryje, spintoje ant lentynos buvo rastas skaidrus, užspaudžiamas polietileninis maišelis su viduje esančia augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Taip pat šalia rastas auksinės spalvos metalinis žolelių malūnėlis su grandikliu. Abu daiktai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 432952. Daugiau kratos metu kitų draudžiamų, bei nutartyje nurodytų daiktų rasta ir paimta nebuvo.

Iš byloje esančios Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto specialisto išvados matyti, kad:

Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2025-06-11 paimta (duomenys neskelbtini), nuo spintos lentynos, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,114 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,1 %.

Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš metalinio smulkintuvo, 2025-06-11 paimta (duomenys neskelbtini), nuo spintos lentynos, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,042 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,3 %.

Tirti pateiktose S. V. karės ir dešinės rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-N 1822/2025(01) matyti, kad 2025-06-11 21.58 val. S. V. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,19% (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog S. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau negu iki 2025-06-11, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, o būtent: ūkinės paskirties pastate – gyvenamajame kambaryje, spintoje ant lentynos laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,156 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 11.3 % - 14,1 %, iki tol, kol 2025-06-11 laikotarpyje nuo 18.15 val. – 1 9.20 val., (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą rado bei paėmė atliekant kratą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą, patvirtina specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad įvykio vietos apžiūros metu rastų medžiagų sudėtyje yra narkotinė medžiaga kanapes (antžemines dalis), kratos protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo S. V. neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, suvokdamas, kad jo elgesys prieštarauja teisės aktų reikalavimams, tyčia neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

III. Dėl skirtinos bausmės

S. V. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. V. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nevedęs, dirba. Byloje nėra duomenų apie S. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų rūšį, jų kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. V. už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – 21 MGL (900 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam baudžiamajam nusižengimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

S. V. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nedirba, kaltinamojo prašymą, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 6 mėnesiai.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius; metalinį žolelių malūnėlis su grandikliu, supakuotą į voką, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 21 MGL (900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys), metalinį žolelių malūnėlis su grandikliu, supakuotą į voką, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už” (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank”; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.