Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovų advokato Ramūno Putino ir advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo V. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, tai yra dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, išmokėdamas įmonės darbuotojams darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, būtent: V. G. už 2017 metų vasario–spalio mėnesius išmokėta 5500 eurų atlyginimo, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, R. Ž. už 2017 metų vasario–rugsėjo mėnesius išmokėta 4750 eurų atlyginimo, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, P. D. už 2017 metų birželio–lapkričio mėnesius išmokėta 3350 eurų atlyginimo, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo į biudžetą 1771 eurų pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nors mokėjimo terminas – 2018 m. vasario 27 d., tuo įmonės direktorius V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 90 straipsnio 1 dalį.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovai skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, prašo panaikinti V. G. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį paskirtą administracinę nuobaudą bei sumažinti pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą.

3.1. Skunde nurodoma, kad darbuotojams V. G., R. Ž. ir P. D. išmokėti darbo užmokesčiai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ką patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiami banko išrašai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pagal tai apskaičiuoti darbo užmokesčiai bei darbo sutartys, tai yra V. G. už laikotarpį nuo 2017 m. vasario iki spalio mėn. išmokėta 3 125,50 Eur, R. Ž. už laikotarpį nuo 2017 m. vasario iki rugsėjo mėn. – 3 106,52 Eur, P. D. už laikotarpį nuo 2017 m. birželio iki lapkričio mėn. – 2 821,82 Eur. Apeliantas darbo užmokesčio pavedimus atliko pagal kiekvieno iš darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo užmokestį apskaičiuodamas pagal išdirbtą laiką. Darbuotojų darbo užmokestis reglamentuotas kiekvieno iš jų darbo sutartyje, tai yra nurodyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti 450 Eur darbo užmokestį per mėnesį už 8 val. darbo dieną. Pasak atstovų, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita yra vykdoma nepažeidžiant ANK nuostatų, nubaustajam neaišku, kodėl jis yra baudžiamas už darbuotojams sumokėtą, tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, todėl atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį jam pritaikyta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovų skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo, taip pat keliamas klausimas dėl administracinės nuobaudos, paskirtos pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Dėl V. G. nubaudimo pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį

8. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šios nuostatos įpareigoja administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

9. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

10. Administracinė atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką arba išmokėjo darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino esant pakankamai neabejotinų įrodymų, leidžiančių pripažinti, jog V. G. padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

12. V. G. nuosekliai nuo pat administracinio nusižengimo bylos pradžios tvirtino, kad V. G., R. Ž. ir P. D. kas mėnesį buvo mokamas darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis (450 Eur). Atlyginimas darbuotojams buvo mokamas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip 15 kito mėnesio dieną, ką patvirtino ir mokesčių administratoriui paaiškinimus pateikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. J. bei D. J., kurie nurodė, kad jiems išmokamas atlyginimas pagal išdirbtas valandas, dirbant nuo 8 val. iki 17 val. Nei iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų, nei darbo laiko apskaitos žiniaraščių negalima spręsti, jog V. G., R. Ž. ir P. D. bankiniais pavedimais būtų mokamas reikšmingai didesnis ar mažesnis darbo užmokestis nei kitiems bendrovėje analogiškas pareigas ėjusiems asmenims. R. J. ir D. J. savo paaiškinimuose nurodė negaunantys neapskaityto darbo užmokesčio Be to, V. G. tiek administracinio nusižengimo tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, jog su buvusiais įmonės darbuotojais V. G., R. Ž. bei P. D., kuriuos tarpusavyje sieja giminystės ryšiai, pastariesiems išeinant iš darbo jo vadovaujamoje įmonėje buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, juos įtariant kuro pasisavinimu, dėl ko pastarieji galimai siekia nepagrįstai apkaltinti buvusį darbdavį. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, apeliacinės instancijos teismas nenustatė neabejotino pagrindo vadovautis išimtinai minėtų liudytojų – buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų V. G., R. Ž. bei P. D. parodymais, atmetant kaip nepagrįstus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kadangi nei vienų iš šių įrodymų šaltinių objektyviai nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

13. Iš bylos medžiagos ir patikrinimo dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje galimai neapskaitytas 5500 Eur V. G., 4750 Eur R. Ž. ir 3350 Eur P. D. darbo užmokestis buvo apskaičiuotas vien tik pagal šių liudytojų pirminius paaiškinimus, sulyginus jų paaiškinimuose nurodytas atlyginimo sumas su pateiktais darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais bei banko sąskaitų išrašais. Jokių kitų padarytą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų surinkta nebuvo. Byloje esantys tiesioginiai įrodymai – rašytiniai dokumentai (darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, bankiniai pavedimai), patvirtina priešingas negu nurodo šie liudytojai aplinkybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose užfiksuotas kiekvienam įmonės darbuotojui kas mėnesį mokamas darbo užmokestis bei jų išdirbtos darbo valandos, nei vienam iš liudytojų, nurodančių apie neoficialų darbo užmokestį, nebuvo nurodytas atlyginimas, kuris reikšmingai skyrėsi nuo kitų tą patį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų darbo užmokesčio dydžio, tačiau jokie kiti asmenys, dirbantys įmonėje, nenurodė duomenų, kad jiems būtų mokamas atlyginimas, neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Patys liudytojai, kurių paaiškinimų pagrindu V. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pakankamai ilgą laiko tarpą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o duomenis, jog įmonėje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, nurodė tik atvykę duoti paaiškinimus mokesčių administratoriaus kvietimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad šie asmenys sutiko su visomis jų įdarbinimo sąlygomis. Nenustačius apgaulės ar kitų aplinkybių, dėl kurių minėtuose oficialiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pateikti duomenys apie V. G., R. Ž. ir P. D. darbo laiko trukmę ar jiems mokamą darbo užmokestį galėtų būti laikomi neatitinkančiais tikrovės, nėra pagrindo spręsti apie V. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

14. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad liudytojas P. D. UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbo ilgesnes darbo valandas nei nurodyta su juo sudarytoje darbo sutartyje. Byloje esantys jo paties pateikti tachografo registracijos lapai, kuriuose fiksuojami duomenys apie transporto priemonės judėjimo greitį bei laiką, nepatvirtina, jog jie gauti būtent P. D. atliekant darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuojant sunkiasvorį automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, juolab, nesudaro pagrindo spręsti, jog pastarajam buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis.

15. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Išskyrus suinteresuotų asmenų – V. G., R. Ž. ir P. D. paaiškinimus dėl didesnio (neapskaityto) atlyginimo gavimo, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V. G. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nėra. Todėl įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad V. G. vadovaujamoje įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ši administracinio nusižengimo bylos teisenos dalis nutrauktina, nesant V. G. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Dėl V. G. pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos dydžio

16. Apeliantai, neginčydami V. G. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 192 straipsnio 1 dalyje, padarymo, prašo už šį nusižengimą jam apylinkės teismo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį sumažinti, kadangi priešingu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų nuobaudos skyrimo tikslų.

17. Individualizuojant skiriamą nuobaudą, būtina išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).

18. ANK 192 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) sankcijoje numatyta, jog už šį administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamam apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką pažeidusiam asmeniui gali būti skiriama nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų dydžio bauda.

19. Skirdamas V. G. nuobaudą už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 192 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, asmens atsakomybę, įvertino, tai, kad pažeidėjas baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, V. G. skyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis ir artimą minimaliai baudą – 200 Eur.

20. V. G. padarė administracinį nusižengimą finansų sistemai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. G. padarytas administracinis nusižengimas netruko ilgą laiko tarpą, pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, iš karto po to, kai pagerėjo įmonės finansinė padėtis. Tačiau, remiantis vien šiomis aplinkybėmis, skirti švelnesnės nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime nuobaudos V. G. nėra pagrindo. Įvertinus už šį nusižengimą straipsnio sankcijoje numatytą taikytiną nuobaudą bei tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. padidintas minimalios ir maksimalios skirtinos šio straipsnio sankcijose numatytos nuobaudos dydis, akivaizdu, kad, įstatymų leidėjo manymu, toks nusižengimas, priešingai nei skunde nurodo apeliantai, yra pavojingas. Tuo tarpu apeliantų skunde nurodomos administracinio nusižengimo padarymo priežastys, t. y., kad ne pagal įstatymą vykdyti atsiskaitymai su mokesčių administratoriumi buvo būtini ir tokiu būdu tik siekta, jog būtų vykdoma įmonės veikla, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir nėra pakankamos ANK 192 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirtos nuobaudos švelninimui. Kaip nurodoma skunde, V. G. savo iniciatyva pasirinko atidėti PVM mokėjimą, siekdamas jo valdomos bendrovės tikslų. Taigi iš to akivaizdu, kad nubaustasis, žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti paskirtos nuobaudos dydį. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama, todėl jis turi numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusižengimą, ir, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, šiuo atveju paskirtą nuobaudą – baudą. Teismo įsitikinimu, V. G. paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, už ANK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyręs V. G. nuobaudą, kuri mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios nuobaudos vidurkis, įstatymo nuostatų nepažeidė ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog tik tokiu būdu bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamos nuobaudos tikslai. Tačiau, analizuodamas ir vertindamas įrodymus dėl nubaustojo kaltės pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, didesnę reikšmę prieš kitus įrodymus suteikdamas liudytojų V. G., R. Ž. ir P. D. parodymams, byloje kilusių abejonių nepašalino, to nepavyko padaryti ir apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas dėl V. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį ir galutinės bausmės paskyrimo panaikinamas ir dėl šios dalies priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nutrauktina, nesant V. G. veiksmuose šio nusižengimo sudėties, paliekant galioti nubaustajam pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalį dėl V. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylos teiseną V. G. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalį, kuria, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, V. G. paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, paliekant galioti V. G. pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.