Utenos apylinkės teismo sprendimas

civ. byla Nr.N2-1066-786/2010 Procesinio sprendimo kategorijos :

2010 m. gruodžio 20 d.

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Rūtai Miškinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės , nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Institucijos , duodančios išvadą - Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą išvadą, jog šalių nepilnametė dukra turi likti gyventi su motina ir dėl to tarp sutuoktinių ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, ieškovės, atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė 2002m. rugpjūčio 16 d., Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. (b.l.8 ) Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. K.. Sutuoktiniai apie penkis metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Skolinių įsipareigojimų neturi. Sutuoktiniai dėl tarpusavio nesutarimų dažnai konfliktavo , todėl jų gyvenimas kartu tapo negalimas. Ieškovė teismui nepateikė jokių konkrečių faktų, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės . Sutuoktiniai yra apsisprendę nutraukti santuoką ir taikytis kategoriškai atsisakė. Gyvendami santuokoje dalintino turto neįgijo.

Teismas išklausęs šalių paaiškinimus konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas mano , kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir atsižvelgiant į tai, nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).

Ieškovei K. K. po santuokos nutraukimo paliktina pavardė “K“ , o atsakovui – „K“.

Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukros I. K., kuri šiuo metu gyvena su motina ir ji ja rūpinasi, ją išlaiko. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. K.. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp sutuoktinių nėra.

Nustatyta, jog atsakovas N. K. pastovios paramos dukrai neteikia nuo 2009 m. balandžio mėnesio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų iki jos pilnametystės . Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir prašė priteisti 300 litų periodines kasmėnesines išmokas iki dukros pilnametystės. Atsakovas su tokio išlaikymo dydžio suma nesutiko ir sutiko mokėti 200 litų dydžio išlaikymą.

Kaip minėta išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismo manymu reikalinga nustatyti konkrečius vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas , priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Kaip nustatyta ieškovė dirba, jos pajamos per mėnesį yra apie 3000 litų. Atsakovas pastovaus darbo neturi, dirba atsitiktinius darbus. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, dukros amžių, jos poreikius , iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį . Išlaikymas, priteisiamas nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str. ).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus.

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.) Taip pat ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už septyniolika mėnesių ir 15 dienų, t.y. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. 5250 Lt. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo prašo priteisti po 300 Lt kas mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką pastoviai nevykdė, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str,. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. po 1 MGL (130Lt).

Iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimo , bei teismo turėtos pašto išlaidos . (LR CPK 96 str., )

Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str,-

n usprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2002m. rugpjūčio 16 d., Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 580 , nutraukti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes “ K “ ir “ K”.

Nepilnametės I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina K. K. .

Priteisti nuo 2010m. rugsėjo 17 d. iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei I. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos K. K., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo N. K., nepilnametės dukros I. K.

išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 15d. 2275 (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis) litus.

Priteisti K. K. iš N. K. (du šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš N. K. į valstybės biudžetą 158,25 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus 25ct) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą ir 12,25 litų teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.