Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-365-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-21
Bylos Nr.
2S-365-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
A. N., H. N.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S47-365/2008Procesinio sprendimo kategorija 106.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. N. ir H. N. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. N. ir H. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1980-04-12 Vilniaus miesto CMS, bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2008-02-12 pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 p. nurodyto pastato Nr. 89, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nėra atlikta. Teismas nurodė, kad teismo sprendimu gali būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 str., 2 str. tvarka yra atlikta nekilnojamojo turto bei daiktinių teisių į jį teisinė registracija. Teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti duomenis apie minėto pastato teisinę registraciją arba patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat teismas nurodė, kad iš pareiškėjo H. N. pranešimo kreditoriui AB bankui Snoras nėra aišku, kokie dokumentai jam buvo nusiųsti ir, vadovaudamasis CPK 539 str. 4 d., įpareigojo pareiškėjus pateikti duomenis apie jų bendrus ar vieno iš jų kreditorius bei įrodymus, kad kreditoriams apie bylos iškėlimą yra žinoma. Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į pateiktą AB „Snoras“ naudojimosi išsimokėtinai kortelės sutarties kopiją, kuri yra neįskaitoma.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, konstatuodamas, kad pareiškėjai nepašalino 2008-01-22 teismo nutartyje nustatytų trūkumų. Teismas padarė tokią išvadą remdamasis pareiškėjų atstovo advokato T. Urbaičio atsiųstu teismui raštu, kuriuo jis informavo teismą, kad nutarties dėl trūkumų pašalinimo dalyje dėl dalytino turto teisinės registracijos atlikimo įvykdyti negali, todėl nešalins ir kitų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo trūkumų.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, pažeidžia fundamentalius civilinio proceso koncentruotumo, operatyvumo principus. Teismas nevertino ir dėl teisinių argumentų trūkumo ignoravo atstovo advokato T. Urbaičio 2008-02-29 rašte išdėstytas objektyvias faktines aplinkybes, pagrindžiančias teisiškai neįregistruoto nekilnojamojo turto įtraukimą į prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl konkrečių motyvų ir faktinių objektyvių duomenų, t.y. dėl to, kad realiai egzistuojantis neregistruotas nekilnojamasis turtas yra. Vilniaus apygardos teismui priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, šalys teiktų dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu iš naujo, nuslepiant neregistruotą nekilnojamąjį turtą. Dėl minėto nekilnojamojo turto padalijimo ji kreiptųsi į teismą jau atlikusi šio turto teisinę registraciją motyvuodama tuo, kad teismas anksčiau neleido greitai išsiskirti ir jie neturėjo kitos išeities nutraukti santuoką. Teismas nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais, neįsiteisėjus skundžiamai teismo nutarčiai grąžino visus procesinius dokumentus ir taip padidino pašto išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Iš pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai A. N. ir H. N. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1980-04-12 Vilniaus miesto CMS, bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo jai nustatymo, dalyvavimo jos auklėjime, santuokinės pavardės, tarpusavio išlaikymo, piniginių lėšų, nekilnojamojo turto padalijimo, sutartinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sutarties 8 p. pareiškėjai susitarė, jog pastato Nr. 89, pastatyto ant pareiškėjai A. N. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija po santuokos nutraukimo atliekama A. N. vardu ir pastatas asmeninės nuosavybės teise lieka A. N. . Pareiškėjai pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad šis pastatas nėra savavališka statyba ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-03-02 projektavimo sąlygų sąvadą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis pareiškėjų pastatas negali būti dalytinas, nes neatlikta šio pastato teisinė registracija, ir įpareigojo pareiškėjus pateikti duomenis apie pastato teisinę registraciją arba patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai neįvykdė šio įpareigojimo. Iš esmės dėl to pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai negali dalyti pastato, kuris yra teisiškai neįregistruotas ir susitarti, kurio iš sutuoktinių vardu bus atliekama teisinė registracija, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės A. N. atskirojo skundo argumentais, kad yra pateikti visi dokumentai, kurių pagrindu gali būti padalytas pareiškėjų nurodytas pastatas, ir todėl netenkintinas prašymas klausimą išspręsti iš esmės.

Pagal CPK 539 str. 2 d. kartu su prašymu nutraukti santuoką turi būti pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkanti CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus. Be privalomų sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų, t.y. turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nustatymo, įstatymas nedraudžia pareiškėjams susitarti ir dėl kitų santuokos nutraukimo sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau tai neatleidžia jų nuo pareigos kartu su pareiškimu pateikti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais yra grindžiami reikalavimai. Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-03-02 projektavimo sąlygų sąvado matyti, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas pastatas Nr.89, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų pastatytas arba statomas. 2008-02-29 rašte dėl nutarties vykdymo advokatas T. Urbaitis nurodė, kad pareiškėjai šio pastato nesidalija, tačiau iš sutarties formuluotės matyti, kad šį pastatą pareiškėjai siekia pasidalyti. Tam, kad pareiškėjai galėtų pasidalyti pastatytą ar statomą pastatą, nėra būtina jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes nuosavybės teisė gali būti įgyjama įvairiais pagrindais, tarp jų įstatymas nustato nuosavybės teisės įgijimą pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-222/2006, pasisakė, kad nuosavybės teisė į naujai pastatytą daiktą gali atsirasti, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai turėjo pateikti įrodymus, kad jie pastatė arba stato statinį ir kad tai atliko teisėtai, nepažeisdami statybos techninių reikalavimų.

Pareiškėjai sutartyje vartoja sąvoką „pastatas“. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 7 d. pastatas – tai stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. fizinis asmuo įgyvendinti statytojo, t.y. to, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu turi užsakovo teises ir pareigas pagal Statybos įstatymo 12 str., teisę turi kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą <..>; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pareiškėjai pateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. N. . Pareiškėjai taip pat pateikė teismui projektavimo sąlygų sąvadą, išduotą A. N. naujai statybai, vienbučiam gyvenamajam namui statyti (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 15, tačiau projektavimo sąlygų sąvadas yra privalomųjų projekto rengimo dokumentų sudėtinė dalis (Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002, patvirtintas aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.215). Pareiškėjai nepateikė teismui statinio projekto, duomenų apie tai, kad statybos projektas parengtas ir pagal jį buvo (yra) vykdomi statybos darbai, kad buvo išduotas statybos leidimas. Naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, statinio remontui statybos leidimas yra privalomas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento, patvirtintas aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218, STR 1.07.01:2002 2 d.). Statinio statyba be statybos leidimo, kai jis Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 23 str. 24 d.). Esant išvardytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai su pareiškimu nepateikė įrodymų, kuriais remiantis jie grindžia savo reikalavimą palikti pastatą pareiškėjai A. N. nuosavybės teise ir po skyrybų atlikti teisinę registraciją jos vardu, t.y., kad jie statinį pastatė teisėtai.

Nekilnojamojo turto registre yra registruojamas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį. Tam, kad būtų galima įregistruoti daiktinę teisę, tame tarpe ir nuosavybės teisę, į nekilnojamąjį turtą visų pirma turi būti įregistruotas pats daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai nustatomi jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimamas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 18 d. statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, jeigu Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas jų statybos leidimas ir/ar pripažinimas tinkamais naudoti, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Kadastriniai matavimai atliekami gavus pareiškėjo prašymą. Pagal Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, t.y. pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 2 d. nekilnojamojo daikto įregistravimu turto registre yra laikomas to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Teisės aktai nenustato pastato savininkui (naudotojui) privalomos pareigos atlikti kadastrinius matavimus kol pagal turimą statybos leidimą pastačius pastatą, jis nėra pripažintinas tinkamu naudoti, todėl ir pastato išankstinė teisinė registracija pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą šiuo atveju yra tik pareiškėjų įstatyminė teisė, bet ne pareiga.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai sutartyje nurodė, kad pastatytas pastatas, tačiau nepateikė įrodymų, kad pastatas pastatytas, iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokioje statybos darbų proceso stadijoje yra pastatas Nr. 89, esantis (duomenys neskelbtini), t.y. ar yra likusi tik pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka, ar jis pagal Statybos įstatymo 2 str. 5 d. yra nebaigtas statinys, t.y. statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Pagal Statybos įstatymo 34 str. 1 d. nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto). Jeigu pareiškėjų pastatytas pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti, tai pareiškėjai turi pateikti pastato Nr. 89, esančio (duomenys neskelbtini), statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjų A. N. ir H. N. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu iš esmės dėl to, kad prie ieškinio nepateikti įrodymai dėl pastato teisinės registracijos, panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Klausimas dėl pareiškimo priėmimo neišspręstinas iš esmės dėl to, kad pareiškėjai nėra pateikę visų dokumentų, kad pastatas pastatytas laikantis pastato statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pareiškėjai nepašalino trūkumo, susijusio su netinkamai pateikta AB banko Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK str. CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti, klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis