Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo daiktų saugumo, o konkrečiai – televizoriaus, kuris dingo po atliktos kratos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jo daiktams nebuvo užtikrintas saugumas, dėl ko kratos metu dingo jo televizorius, aktualus yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiems yra sudaryta sąlyga naudotis savo turimais elektros prietaisais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 32 punktu: „Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai perduoti nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę, arba atlikdami nuobaudą, bus saugiai laikomi, kol nuteistasis (suimtasis) vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai ir nuteistajam (suimtajam) grąžinami jam sugrįžus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atlikus nuobaudą arba grąžinus nuteistąjį į paprastąją ar pakartotinai perkėlus į lengvąją grupę. Greitai gendantys maisto produktai sunaikinami, jei jų galiojimo laikas baigiasi, kol nuteistasis (suimtasis) įgyja teisę juos turėti. Už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai neperduotus saugoti nuteistojo (suimtojo) asmeninius daiktus pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija neatsako.“

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pataisos namuose turėjo televizorių. 2020-07-07 asmens kratos protokole Nr. 42-11309 užfiksuota, kad nuteistajam atvykusiam į Pravieniškių PN-AK antrąjį sektorių buvo padaryta asmens krata, kurios metu buvo paimtas televizorius „Skymaster“, kuris po patikrinimo buvo grąžintas nuteistajam, tai jis patvirtino savo parašu. Taip pat, pareiškėjo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje įrašyta, kad 2019-06-03 pareiškėjo vardu užregistruotas televizorius „Skymaster“ su priedais ir MP-3 grotuvas „Philips“. Tačiau, pareiškėjas akcentuoja, kad 2020-11-27 atvykęs į trečiąjį sektorių, jis šių daiktų neturėjo, dėl ko jam kilo turtinė ir neturtinė žala.

Atsakovės atstovas teigia, kad nuo pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN-AK antrąjį sektorių 2020-07-07 iki pareiškėjo išvykimo į Pravieniškių PN-AK trečiąjį sektorių 2020-11-27, televizorius buvo jo žinioje (t. y. nebuvo perduotas pataisos įstaigos administracijai saugoti) ir atsakovės atstovas nebuvo atsakingas už šio daikto saugojimą.

Iš prie bylos esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2021-01-07 kreipėsi skundu į Kauno apygardos prokuratūrą, be kita ko ir dėl televizoriaus dingimo kratos metu. Skunde nurodė, jog 2020 m. lapkričio mėn., pareiškėjui gyvenant 3 būryje buvo iš pareiškėjo pavogtas televizorius 119 Eur vertės. Nurodė, jog dėl šios aplinkybės jis kreipėsi į administraciją, tačiau pareigūnai nesiėmė priemonių, kad būtų sugrąžintas pareiškėjo turtas jam. Pareiškėjas skunde teigė, kad po kurio laiko jis sužinojo, kad jo televizorius buvo parduotas į drausmės grupę, o vėliau sudaužytas.

Atkreiptinas dėmesys, jog skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad jo televizorius dingo 2020 m. rugpjūčio mėn. kratos metu. Tačiau, byloje esantis 2020-08-05 asmens kratos protokolas Nr. 42-13334 patvirtina, kad atlikus šią kratą iš antrojo sektoriaus nuteistųjų nebuvo paimta jokių daiktų (aplinkybių tikslinimo medžiaga b. l. 13). Kauno apygardos prokuratūrai skirtame skunde pareiškėjas nurodė jau kitas aplinkybes, jog jo televizorius buvo pavogtas 2020 m. lapkričio mėn. (aplinkybių tikslinimo medžiaga b. l. 2-3). Pareiškėjas byloje, siekdamas pagrįsti savo skundą, paprašė prie bylos pridėti šią medžiagą, kaip įrodymus pagrindžiančius jo skundo reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys patvirtinantys atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas išvykdamas iš antrojo sektoriaus savo asmeninius daiktus pasiėmė ir pretenzijų neturi (aplinkybių tikslinimo medžiaga b. l. 12), taip pat byloje yra ir 2020-11-13 pareiškėjo prašymas dėl savo skundų atsiėmimo susijusių su kitomis atliktomis kratomis (aplinkybių tikslinimo medžiaga b. l. 19). Nors pareiškėjas teigia, kad jo parašas ant pažymos (aplinkybių tikslinimo medžiaga b. l. 12) buvo suklastotas, tačiau į bylą nepateikia duomenų tai patvirtinančius įrodymų (savo rašytas pretenzijas pareigūnams dėl televizoriaus dingimo).

Teismo vertinimu byloje nėra užtektinai duomenų pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Nors pataisos įstaiga yra ta vieta, kurioje nuteistųjų turimi daiktai yra apskaitomi ir byloje esantys duomenys patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo televizorių, tačiau jo pavogimo ar dingimo faktą paneigia tiek paties pareiškėjo teismui pateikti prieštaringi duomenys susiję su televizoriaus dingimo momentu (2020 m. rugpjūčio mėn. ar 2020 m. lapkričio mėn.) ir aplinkybėmis (kratos metu paimtas, vėliau nurodoma, kad pavogtas ne kratos metu). Be to, byloje esantys duomenys susiję su 2020 m. rugpjūčio mėn. atlikta krata patvirtina, kad iš antro sektoriaus nuteistųjų jokie daiktai nebuvo paimti, nebuvo paties pareiškėjo perduoti saugoti ir pan. (aplinkybių tikslinimo medžiaga b. l. 11, 13).

Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos užtikrinti nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, asmeninių daiktų saugumo. Taigi, darytina išvada, kad savo daiktų, esančių gyvenamojoje zonoje, saugumu turi pasirūpinti pats pareiškėjas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas buvo perdavęs savo televizorių saugoti į Pravieniškių PN sandėlį ir jis buvo negrąžintas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo asmeninių daiktų neteko dėl atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų fakto. Vien abstraktus prieštaringų aplinkybių nurodymas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.