Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis - (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)sav., neteistas (2019-09-24 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį taikant BK 38 straipsnį),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. 2023 m. gegužės 21 d. apie 15 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį - tėvą V. K., kuriam spyrė koja vieną kartą į veido sritį, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio skruostikaulio srityje bei sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino, apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2023-05-21 iš pačio ryto, apie 9 val., atvažiavo pas tėvus į namus, (duomenys neskelbtini). Pjovė medieną, nes ten yra gateris. Jis pas tėvus negyvena jau 5 metus, atvažiuoja tik į svečius. Mama D. K. ir tėvas V. K. namuose, viduje, vartojo alkoholį. Gėrė nuo ryto, matė, kad gėrė alų. Apie pietus atvažiavo kažkoks automobilis, jie abu sėdo į jį ir išvažiavo, atvažiavo kažkas jų pasiimti. Kur nuvažiavo ir ką veikė nežino, grįžo apie 14 val., gal biškį po 14 val. Jie nuėjo į kambarį ir jame buvo. Jis buvo kieme, toliau pjovė. Namuose dingo elektra, nes gavosi kažkoks gedimas, tai jis nuėjo į namus kavos atsigert. Buvo apie 15 val., jis atėjo į kambarį, tėvas pradėjo ,,blūdint", sakė, kad jis paėmė šio tašę kažin kokią, jis „pasiuntė šį toli", nes nieko neėmė. Tada kilo mama, pradėjo rėkti, kaip viskas blogai. Kilo žodinis konfliktas. Jo neatlaikė nervai ir jis sėdinčiam ant lovos savo tėvui spyrė dešine koja šiam į galvą, pataikė į skruostą lyg kairį. Buvo su guminėmis tapkėmis, tapkė jo buvo suplyšusi per tą vietą, kur lankstosi, todėl ja spirdamas į veidą, nubrozdino jam skruostą. Viskas vyko kambaryje. Tėvas skambino Bendruoju pagalbos telefonu. Tada nuėjo susitvarkyt medieną pjautą ir atvažiavo policija. Tėvui iš skruosto bėgo kraujas. Gailisi, kad taip pasielgė. Jis pas tėvus negyvena, tik atvažiuoja kartais į svečius. Jis gyvena (duomenys neskelbtini).Pas tėvus daugiau nevažiuos ir nesibars. Jei jam būtų pasiūlyta, jis sutiktų atlikti viešuosius darbus, suderins juos su savo darbu. (b. l. 101-104, 115-117).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas (nukentėjusysis) V. K. parodė, kad jis sekmadienį (2023-05-21) buvo namuose ir kartu su žmona vartojo alkoholį. Išgėrė daug, gal litrą degtinės. Jam atrodo iš pačio ryto pas juos į namus atvažiavo sūnus Ž. K. ir atvažiavęs kažką dirbo, lyg lentas pjovė. O jie su žmona vartojo alkoholį, dienos metu, pritrūko alkoholio, tai jis pasiskambino vienam pažįstamui, jis atvažiavo, paėmė juos su žmona ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę. Nusipirko daugiau alkoholio ir grįžo namo. Grįžę toliau gėrė. Buvo jau stipriai neblaivus. Jam atrodo buvo gyvenamojo namo kambaryje, kai apie 15 val. atėjo į kambarį sūnus, šis atėjo ir jie susipyko, nes jis girtas kažko prisikabino prie šio. Ž. priėjęs prie jo spyrė jam į veidą, pataikė į kairę veido pusę, skruostą nubrozdino tapke jam atrodo. Tiksliai nepasakys, nes girtas buvo, neprisimena. Kuria koja spyrė irgi neatsimena. Tada jis iš piktumo paskambino 112. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, bet jis į priėmimo skyrių vykti atsisakė. Pasakė pareigūnams, kad sūnus jam spyrė kartą į veidą. Jo žmona buvo kažkur išėjusi ir įvykio nematė. Dabar dar vis yra nubrozdinimas toks nedidelis, bet pas ekspertus jis nevyks. Sūnus jo atsiprašė, jis jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Pats prisikabino prie sūnaus, girtas buvo, pats pradėjo konfliktą, o gavosi kaip gavosi. Po įvykio jis pas medikus pats nesikreipė, jokių vaistų negėrė (b. l. 51-54).

Liudytoja D. K. atsisako duoti bet kokius parodymus apie savo sūnų Ž. (b. l. 81-83)

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo Š. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 21 d., dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu O. A., apie 15 val. 12 min. iš Alytaus AVPK OVS budėtojo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini)sav., kur, pagal pirminę informaciją, pranešėją sumušė sūnus, kuris jam spyrė "iš kojos". Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad kambaryje kilo konfliktas tarp nurodytu adresu gyvenančio pranešėjo V. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir jo sūnaus Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)sav. Konfliktas kilo dėl to, kad sūnus tėvui priekaištavo, kad šis yra neblaivus, o jie buvo suplanavę kartu dirbti. Konflikto metu Ž. K. vieną kartą spyrė iš kojos savo tėvui V. K. į veido sritį, taip padarydamas paviršinį veido odos nubrozdinimą ir sukeldamas savo tėvui fizinį skausmą. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir įvykį mačiusi V. K. žmona D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ž. K. taip pat neneigė to, ką padarė ir pripažino, kad jis tėvui iš tikrųjų vieną kartą spyrė "iš kojos" į veido sritį. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager ARFM-0244" (metrologinės patikros Nr. 1888445) V. K. nustatytas 2,01‰ girtumo laipsnis, D. K. – 3,32‰ girtumo laipsnis, o Ž. K. buvo blaivus. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai V. K. konstatavo paviršinį veido odos nubrozdinimą.(b. l. 1-4).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulio O. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos analogiškos tyrėjo Š. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybės(b. l. 24-26).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota įvykio vietos apžiūra (b. l. 15-17, 18-23)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 294/2023 (06) užfiksuota, kad pil. V. K. nustatytas odos nubrozdinimas kairio skruostikaulio srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; koja gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant koja. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34-35).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Ž. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta – jis konflikto metu kilusio konflikto metu, tyčia spyrė koja vieną kartą į veido sritį savo artimajam giminaičiui - tėvui V. K., kuriam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio skruostikaulio srityje bei sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nteistas, baustas administracine tvarka, duomenų, kad kaltinamajam taikytas psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas ar būtų įskaitoje, nėra, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kučiūnų seniūnija rašte nurodo, kad seniūnija dėl Ž. K. elgesio šeimoje ar visuomenėje nusiskundimų nėra gavus (b. l. 152-154, 155-157).

Aptartos aplinkybės suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamasis sutinka su šios bausmės paskyrimu.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimo pobūdį, Ž. K. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesių laikotarpį (b. l. 167-174, 175-177)

Kaltinamasis neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam viešųjų darbų 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. K. paskirti viešųjų darbų 4 (keturis) mėnesius, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį (viso 120 val.) visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72-2 straipsniu paskirti Ž. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesių laikotarpį.

Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.