Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. P. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2019-09-28 iki 2019-10-17.

Priteista solidariai iš J. Ž. ir M. P. (duomenys neskelbtini) 250 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš J. Ž. ir M. P. po 516,50 eurų valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir J. Ž., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. nuteistas už tai, kad jis ir J. Ž. 2019 m. rugsėjo mėnesio 27 dieną apie 23 val., veikdami kartu, sulaužydami dviejų garažo durų lentas, taip sugadindami bendros 100 eurų vertės (duomenys neskelbtini) turtą, įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini) priklausančius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) esantį pastatą ir pagrobė 14 vnt. kanalizacijos šulinių dangčių, kurių vieno vertė 40 eurų, bendros 560 eurų vertės, 5 vnt. plūgo korpusų, kurių vieneto vertė 60 eurų, bendros 300 eurų vertės, 13 vnt. vikšrinio traktoriaus segmentų, kurių vieneto vertė 12 eurų, bendros 156 eurų vertės, elektros variklį 150 eurų vertės, 5 vnt. elektrinių šilumos reguliatorių, kurių vieneto vertė 20 eurų, bendros 100 eurų vertės, 12 vnt. kultivatoriaus noragėlių, kurių vieneto vertė 5 eurai, bendros 60 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį 1326 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde kaltės neginčija, iš esmės prašo tik sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo, todėl kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo M. P. švelninti paskirtą bausmę.

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. P. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

9. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. P., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, praeityje buvo padaręs nusikalstamų veikų užsienio valstybėje, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nustatytos dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu, o lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pilnai prisipažino dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę už

nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, jog už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Akcentuotina, kad M. P. praeityje net 6 kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (vyrauja teistumai už turtinio pobūdžio nusikaltimus), kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys (laisvės apribojimas, areštas) savo tikslų nepasiekė.

11. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju, M. P. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apylinkės teismas skyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Tuo remiantis, skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta mažesnė bausmė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

12.Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

13.Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, ir kad bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą bausmę (BK 62 straipsnis). Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo, o į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priešingai nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.

14.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė M. P. individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.