Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-337/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
AN2-18-337/2018
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00097-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
S. P.
Kategorijos
Administracinio teisės nusižengimo bylaNr. AN2-18-337/2018
Proceso Nr. 4-32-3-00097-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2017-08-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - nutarimas) nubaudė S. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau–ANK) 417 str. 8 d. ir 420 str. 1 d. ir paskyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. P. surašytas už tai, kad jis 2017-08-08 18 val. 40 min. lenkė kitą transporto priemonę pagrindinio kelio sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (Sankryža su šalutiniu keliu); tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos ir draudimo dokumentų. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais jis nusižengė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 140.1 punktų reikalavimams.

Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-11-29 nutartimi S. P. skundo dėl priimto Institucijos 2017-07-31 nutarimo netenkino bei skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. P. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-11-29 nutartį ir 2017-08-08 Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagristą ir neteisingą nutartį administracinėje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir pirmos instancijos teisme pateiktame skunde. Pažymima, kad ANK 417 str. 8 d. numatytas pažeidimas padarytas dėl atsitiktinumo, dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių, neturint tyčios pažeisti KET reikalavimus, todėl turėtų būti pripažinta, kad padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir skundžiamas nutarimas šioje dalyje turėtų būti naikinamas. Nurodoma, kad S. P. teismui teikė duomenis, apibūdinančius jo asmenybę, socialinę padėtį, darbą ir finansinę padėtį. Teismas galėjo ir turėjo šiuos pateiktus duomenis įvertinti sąryšyje su padarytu nusižengimu, nusižengimo sankcijoje numatytomis nuobaudomis bei pažeidėjo asmenybe, tačiau to nepadarė. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d., S. P. nurodo, kad policijos pareigūnų automobilį lenkė visiškai pravažiavęs sankryžą, pažymėtą ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, įsitikinęs, kad transporto priemonės lenkimas leidžiamas, įspėjamojo ženklo galiojimo teritorija buvo pasibaigusi. Nurodo, kad šioje dalyje jo veiksmai nesudaro administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas turi būti naikinamas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas skundžiamą nutartį grindė nenuosekliais, neišsamiais ir šališkais liudytojų S. D. bei G. M. parodymais. Toliau skunde cituojami minėtų liudytojų parodymai. Be to, nurodoma, kad fiksuojant įvykio aplinkybes parengta netiksli ir neinformatyvi įvykio vietos schema, kuri nepatvirtina liudytojų duotų parodymų. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą nutarimą, skundu prašoma S. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir panaikinti nutarimu skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, nes pagal jo darbo pobūdį jam būtina teisė vairuoti, be to, netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis galimai netektų ir darbo, todėl nebegalėtų vykdyti turimo kreditorinio įsipareigojimo AB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas D. I. nurodo nesutinkantis su S. P. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu. Mano, jog skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Sutinkamai su ANK 652 str. nuostata, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu S. P. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d., padarymo, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, teigia, kad policijos pareigūno parodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra nelogiški, prieštaringi ir vien jų nepakanka jo kaltei pagrįsti. Nurodo, kad jo padarytas nusižengimas, numatytas 417 str. 8 d., turėtų būti pripažintas kaip mažai pavojinga veika. Taip pat skundu keliamas skirtos papildomos administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimas.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog S. P. kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijimą nutartį, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl ANK 417 str. 8 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinę teiseną S. P. atžvilgiu dalyje dėl ANK 417 str. 8 d. numatyto pažeidimo pirmos instancijos teismas turėjo nutraukti ir Institucijos nutarimą panaikinti, kadangi padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika. Teigiama, kad Apeliantas neturėjo tyčios sąmoningai ignoruoti, pažeisti KET reikalavimus, be to prisipažino padaręs nusižengimą, nusižengimu nebuvo padaryta žala. Šis administracinio skundo argumentas atmetamas.

ANK 12 str. numato galimybę asmens veiką dėl ANK 417 str. 8 d. numatyto administracinio nusižengimo pripažinti mažai pavojinga ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau aukštesnės instancijos teismas, kaip ir Institucija bei pirmos instancijos teismas, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, tokių požymių S. P. veiksmuose nenustatė. Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2016-12-27 įsakymu Nr.5-V-1102 patvirtinti Kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (toliau – ir Kriterijai). Pagal juos ANK 417 str. 8 d. nurodytas administracinis nusižengimas laikytinas mažai pavojingu jeigu: kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1.1.1. p.); administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, nėra ANK 36 str. nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (1.1.3. p.); pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 10 Eur (1.2.1.1. p.); pagrobtas, įgytas, pasisavintas turtas nėra alkoholio produktai ar tabako gaminiai (1.2.1.2. p.). Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad S. P. dėl padarytų nusižengimų savo kaltės nepripažino ir dėl jų padarymo nesigailėjo (19 b. l.). Be to, įvertinus aplinkybes, kad apeliantas paeiliui padarė kelis administracinius nusižengimus, bei tai, kad 2017-08-08 dienai turėjo galiojančių nuobaudų, darytina išvada, kad šiuo atveju ne tik kad nėra byloje nustatyta kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima S. P. padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 str. 8 d. pripažinti mažai pavojingu, tačiau ir įvertintos papildomos aplinkybės nesuponuoja tokios išvados. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas dėl ANK 417 str. 1 d. padaryto pažeidimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 12 str. ir neskirti jam nuobaudos, netenkinamas.

Dėl ANK 420 str. 1 d.

Apeliantas ginčija savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 str. 1 d. teigdamas, jog jis lenkimo manevrą atliko pravažiavus sankryžą. Nurodo, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė remiantis policijos pareigūnų nenuosekliais parodymais. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio nusižengimo protokolas (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), eismo įvykio vietos schema (35 b. l.), liudytojų G. M. ir S. D. bei paties Pažeidėjo parodymai bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina S. P. kaltę padarius ANK 420 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Visų pirma, apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi ji priimta netinkamai ištyrus bei įvertinus įrodymus, nepagrįsta bei paremtas prielaidomis, o ne abejonių nekeliančiais įrodymais, tai yra teismas suteikė pirmenybę tik jį kaltinantiems parodymams, o teisinančių parodymų arba apskritai nevertino, arba atmetė formaliu pagrindu, tai yra nurodant, kad jie vertinami kritiškai. Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje išdėstytasis motyvais, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma skunde, liudytojų S. D. bei G. M. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, jie pažeidimą matė tiesiogiai ir joks šių liudytojų – policijos pareigūnų - suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, dėl ko kiti pareigūnų veiksmai, kuriuos nurodo apeliantas skunde, t. y. filmuotos vaizdo įvykio medžiagos pateikimas, nėra būtini, nes duomenų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui bei nutarimo priėmimui buvo pakankamai. Apeliantas skunde teigia, kad pačių pareigūnų teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems. Skunde nurodoma, jog liudytojas S. D. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad S. P. traktoriui nusukus į dešinę pusę iš karto pradėjo lenkimo manevrą, nors vėliau teigė ir patikslino, kad S. P. lenkimo manevrą pradėjo pavažiavęs 15 metrų. Šis skundo argumentas aukštesnės instancijos teismo taip pat yra atmetamas. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad liudytojas S. D. teigė, kad S. P. pradėjo lenkimą manevrą tik nusukus traktoriui į pirmą esantį sankryžoje šalutinį kelią. Toliau liudytojas nurodo, kad sankryžos ilgis viso apie 30 m. ir pateikia savo išvadą, kad S. P. sankryžoje pavažiavęs 15 m. pradėjo lenkimo manevrą. Skunde teigiama, kad S. P. automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas atliekantis lenkimo manevrą už sankryžos ribų, kadangi priešingos išvados, tai yra kad lenkimo manevras pradėtas atlikti sankryžoje nepateisina automobilio sustabdymo vietos ir nustatyto bei neginčytino atstumo - 400 m. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog S. P. buvo sustabdytas 400 m. už sankryžos niekaip nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Byloje yra nustatyta aplinkybė, jog pareigūnai S. P. vairuojamą automobilį stabdė važiuojant įsijungę specialius šviesos švyturėlius, taip pat nurodoma, kad S. P. stabdomas automobilis sustojo gerokai toliau už sankryžos jau Tetervinų gyvenvietėje. Pažymėtina, jog tai, kad pareigūnai kai kurias minimo įvykio aplinkybes negalėjo tiksliai atkartoti teismo posėdžio metu, savaime nesudaro preteksto minimų pareigūnų parodymus vertinti kritiškai. Atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo administracinio nusižengimo padarymo ir protokolo bei nutarimo surašymo iki pirmos instancijos teismo posėdžio, kuriame buvo apklausiami policijos pareigūnai, dienos (administracinis nusižengimas padarytas bei pareigūnų nutarimas priimtas 2017-08-08, o pirmos instancijos pirmasis teismo posėdis įvyko 2017-10-06, t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams), savaime laikytina, jog kai kurių aplinkybių pareigūnai galėjo neprisiminti ar užmiršti ir dėl šios priežasties parodymai užfiksuoti teismo posėdžio metu nežymiai galėjo skirtis nuo nusižengimo padarymo metu buvusių aplinkybių. Tai patvirtino ir patys liudytojai, kurie apklausiami teigė, kad kai kurių įvykio detalių nebeprisimena. Vis dėl to, aukštesnės instancijos teismas esminių prieštaravimų, kurie keltų pagristų abejonių pareigūnų parodymais, nenustatė. Pakartotinai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų, užfiksavusių daromą nusižengimą, surašytų dokumentų, taip pat jų teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus liudytojai G. M. ir S. D. davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad liudytojai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai S. P. interesams, nėra. Liudytojai įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais, duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi pats administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. nepateikė. Be to, paminėtų liudytojų parodymai apie esmines nusižengimo padarymo aplinkybes sutampa tarpusavyje. Skunde teigiama, kad byloje esanti minimo įvykio schema yra netiksli. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta 2017-09-29, minimą schemą sudarė tyrėja, kuri įvykio metu, t. y. 2017-08-08 nebuvo kartu su policijos pareigūnais ir tiesiogiai paties nusižengimo padarymo fakto nematė, todėl schemoje pavaizduota sankryža, kurioje S. P. darė lenkimo manevrą, gali nežymiai skirtis nuo tikrosios.

Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktos bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių S. P. administracinio nusižengimo byloje nėra. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jam teisė vairuoti reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, galinti lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinama sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 str. 1 d.). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones S. P. neteks darbo. Tai tėra keliama prielaida, kuria teismas nesivadovauja. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje ši aplinkybė taip pat nėra nurodoma.

Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad apelianto asmenybės charakteristika yra teigiama, tačiau tai nesuteikia pagrindo svarstyti švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda ar administracinio poveikio priemonė skyrimo ar jų neskyrimo. Be to, pažymėtina, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus duomenimis S. P. vertinamus administracinius nusižengimus padarė jau būdamas baustas už administracine tvarka (54-55 b. l.). Paskirtąją administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kurios terminas yra minimalus ir nėra ilgalaikis, pripažinti akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nėra pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, Pažeidėjui skirta nuobauda nėra per griežta ar kitaip neteisinga, todėl keisti ar naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 653 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

S. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas