Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. G., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-02-22 iki 2018-03-02.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl kratos metu paimtų vaistų. Nurodė, kad buvo paimti jo rūbai ir išduota Ligoninės pižama ir striukė. Išduoti rūbai buvo ploni, neatitiko sezoniškumo, todėl negalėjo eiti pasivaikščioti.

Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. V-39 30.2 punktą, pacientui draudžiama turėti ir vartoti gydytojo nepaskirtus medikamentus.

Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau - Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Vadovaujantis Instrukcijos 153 ir 153.1 punktais nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas.

Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. V-39, 17 punktas numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata. Surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018-02-21 kvitas Nr. PS-3059 (toliau -Kvitas) (b. l. 18) bei Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018-02-21 protokolas Nr. PS-3025 (toliau – Asmens kratos protokolas) (b. l. 19).

Bylos duomenimis nustatyta, kad sportinis kostiumas ir odinė striukė buvo priduotas į sandėlį saugojimui (b. l. 18), tačiau medikamentai nebuvo paimti. Pareiškėjas patikrinimo metu nurodė ir savo parašu patvirtino, kad kratos metu pretenzijų neturėjo (b. l. 19). Atkreiptinas dėmesys, jog tiek minėtas Kvitas, tiek Asmens kratos protokolas buvo pasirašyti pareiškėjo. Protokole pareiškėjas nepareiškė jokių pretenzijų. Pasirašydamas kratos protokolą pareiškėjas patvirtino, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti, įrašai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu teismas neturi pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad minimus medikamentus pareiškėjui skyrė gydytojas (b. l. 21-22, b. l. 23-24). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl paimtų medikamentų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina ir iš to, jog iš jo buvo paimti visi rūbai ir išduota pižama, kuri buvo plona ir su ja eiti į lauką buvo per šalta. Nurodė, kad kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl nuosavų rūbų išdavimo.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui buvo išduota tinkama pižama bei žieminė striukė.

Ligoninė pateikė teismui šiltų apatinių rūbų komplektų pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 36-40), pižamų pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 51-54) iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m², audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje (b. l. 13-14, b. l. 40, b. l. 52). Pacientams yra išduodamos striukės skirtos nešioti pagal sezoniškumą. Žiemos sezonui skirtos striukės yra žieminės (pagal specifikaciją su prailginta nugara, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės - papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, kokybiškos (tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu). Kitų sezonų metu išduodamos striukės yra kokybiškos taip pat (pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ar virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu) (b. l. 41-50).

Bylos duomenimis pareiškėjas 2018-02-26 skundu (b. l. 101) kreipėsi į Ligoninės direktorių, nurodydamas, jog Ligoninės administracijos išduota apranga yra plona, lauke su ja šalta. Skundu prašė išsiaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaujantis neleidžiama „po pižamos apačia šilčiau apsirengti“ bei „prašė leisti apsirengti jam priklausančius šiltus rūbus po pižama“.

Pareiškėjas 2018-02-27 skundu (b. l. 103-104) kreipėsi į Ligoninės direktorių su prašymu išduoti jam tinkamą pižamą bei šiltus rūbus. 2018-03-01 pareiškėjui šilti rūbai buvo išduoti, jis savo parašu patvirtino, kad pretenzijų neturi (b. l. 104).

Teismo vertinimu, 2018-02-26 pareiškėjas neaiškiai išdėstė savo prašymą, nesukonkretino prašymo išduoti šiltus rūbus, o tik išdėstė aplinkybės, kad su Ligoninės apranga yra šalta, pižamos medžiaga yra plona. Byloje nėra duomenų, kad Ligoninė nebūtų reagavusi į pareiškėjo prašymus, todėl jam 2018-02-27 pateikus konkretų ir aiškų prašymą išduoti šiltus rūbus jis buvo įvykdytas 2018-03-01.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į byloje surinktą medžiagą, nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduoti pareiškėjui drabužiai neatitiko sezoniškumo ar buvo nekokybiški, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo prašymas, išduoti šiltus rūbus, buvo patenkintas, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad pareigūnai neleido palatoje sušilus tęsti trijų valandų pasivaikščiojimo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra ginčo, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės į trijų valandų pasivaikščiojimą, o teisės aktai nereglamentuoja atsakovui pareigos suteikti pareiškėjui pasivaikščiojimus kelis kartus per dieną. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl nepertraukiamo pasivaikščiojimo laiko iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018-02-22 pateikė prašymą, jam priklausantį ilgalaikį pasimatymą iškeisti į keturis telefoninius skambučius, kuris nebuvo patenkintas.

Nuteistųjų teisė skambinti telefonu įtvirtinta BVK 102 straipsnyje. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (102 str. 5 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 124 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (BVK 94 str. 3 d.)

Į byla pateikta pažyma dėl nuteistojo R. G. 2018-11-06 Nr. 19-811, kuri patvirtina, kad pareiškėjas 2018-02-22 kreipėsi su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo pakeitimo į keturis skambučius (b. l. 98)

Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos 2017-06-27 kortelė patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018-02-22 iki 2018-02-28 skambino keturis kartus (b. l. 31-32). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįstas.

Nenustačius Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.