Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimo E. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. gruodžio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. T. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad E. T. 2009 m. gruodžio 26 d., apie 16.50 val., Šiaulių rajone, kelio Kuršėnai – Gilvyčiai – Sauginiai 10 km, vairavo automobilį „Opel Calibra“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,84 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad vairavo automobilį išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti, dėl to nuoširdžiai gailisi.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu E. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, <…>, užtraukia baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta netinkama nuobauda.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.

Apeliantas prašo administracinį areštą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Pažymėtina, kad ATPK 21 straipsnis nenumato tokios nuobaudos rūšies kaip viešieji darbai – jie gali būti paskirti tik vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti paskirti nemokami viešieji darbai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. T. praeityje daug kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 12-16). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą E. T. parinko tinkamai. Ši nuobauda pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 straipsnyje, pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas skirti jam kitokios rūšies administracinę nuobaudą nei kad buvo paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.