Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-26 · Administracinė byla Nr. I-2632-406/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
I-2632-406/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2632-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00414-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b. l. 5, 14), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybė bausmės atlikimo vietoje, taip pat ir konkrečios valstybinės institucijos siekia su juo susidoroti, nes jis yra paskutinis, neteisėtai įkalintas disidentas valstybėje. Nurodo, kad pataisos namuose vykdomos nusikalstamos veikos, veikia kaloborantai, o pareigūnai pataisos namuose sukuria jiems sąlygas laisvai prekiauti narkotikais. Tokie asmenys bendradarbiauja bei veikia kartu su pataisos namų administracija, jos nurodymu grasina jam, norinčiam atskleisti tokias nusikalstamas veikas. Nesutikdamas su kriminaline valdžia, kuriai nusikalstamos veikos faktai neįdomūs, prašo atlyginti žalą, nes jo „protas sunkiai aprėpia visus dalyvius“. Prašo priteisti iš atsakovo 1 000 000 500 000 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 15, 16) nurodė, kad pareiškėjas tik bendrom frazėm dėsto savo pamąstymus, jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie prekybą narkotinėmis medžiagomis, apie susidorojimą su juo nepateikia. Pareiškėjas nenurodo, kad patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, kad grasinimai apčiuopiami. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės reikalavimų, todėl nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas V. K. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 500 000 Lt neturtinę žalą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis gali būti tenkinamas tik nustačius Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumą, taip pat neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Ginčo atveju ABTĮ 57 str. normos pareiškėjui taip pat numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Pabrėžtina, kad 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi (b.l. 11, 12) teismas, susipažinęs su pirminiu pareiškėjo skundu, kuris neatitiko skundui keliamų reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas konkretizuoti aplinkybes, iš kurių būtų galimybė spręsti apie neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), pateikti įrodymus. Tačiau ir patikslintame skunde pareiškėjas iš esmės neįvardijo jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais ši institucija (jos pareigūnas) arba neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos, arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas skunde išdėstė neaiškius, nesuprantamus, nelogiškus, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius, iš kurių nėra galimybės spręsti nei apie konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus, nei apie tariamai pažeistas jo teises. Pareiškėjas taip pat visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius pareiškėjui kilusius išgyvenimus. Nurodytos aplinkybės leidžia taip pat daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą be rimto pagrindo, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. teisėjas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas