Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Artūrui Bendaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2014-11-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu, samdė sraigių auginimui ir jų priežiūrai bei kitiems pagalbiniams darbams J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie jos įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, ir leido jai dirbti nelegalų darbą nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., šios aplinkybės buvo nustatytos 2014 m. lapkričio 11 d. pagal turimą patikrinimo medžiagą. R. S., leidęs J. R. dirbti nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 98 str. 3 d. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

R. S. nepripažino, kad jis samdė J. R. dirbti jo naudai sraigių auginimo ir jų priežiūros darbus, ir teigė, kad jį su J. R. siejo civiliniai teisiniai, o ne darbo santykiai. Paaiškino, kad jis gerai pažinojo J. R. ir ja pasitikėjo, todėl 2012 m. pabaigoje susitarė su J. R. užsiimti bendra sraigių auginimo veikla tikslu gauti iš to pelną. Pagal susitarimą jie 2013-2014 metais veikė partnerystės (jungtinės veiklos) pagrindais, t. y. bendrai kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, abu siekė gauti pajamas iš sraigių auginimo ir pardavimo verslo. J. R. sutiko, kad ji oficialiai deklaruos sraigių auginimą jos vardu įregistruotame ūkininko ūkyje, susipažins su sraigių auginimo teorija ir praktika ir įgytas žinias taikys dirbdama ūkyje. 2012 m. pabaigoje J. R. savo vardu įgijo 10 000 vnt. motininę sraigių bandą, sraigės buvo nupirktos už R. S. asmenines pinigines lėšas. Sraigės buvo laikomos sodyboje (duomenys neskelbtini), šią sodybą R. S. pirko iš J. R. senelės 2013 m. vasarį, o kurtis sodyboje jis pradėjo 2013 m. gegužę. Jungtinei veiklai vykdyti J. R. nuo pat veiklos pradžios prisidėjo ne tik darbu, bet ir savo turtu: į statomą sraigyną patalpoms šildyti jos tėvas atvežė skysto kuro katilą „Beržas“ bei dujinius balionus, nes buvo galvojama patalpas šildyti ne tik dyzelinu, bet ir suskystintomis dujomis. Kurą patalpoms šildyti R. S. nurodė pirkdavęs iš J. R., kuri, būdama ūkininkė, turėjo galimybę įsigyti dyzeliną už mažesnę kainą. J. R. prašė grąžinti jai pinigus už jos pirktą dyzeliną, todėl R. S. kas mėnesį pervesdavo į jos banko sąskaitą skolą už kurą, kurį naudojo sraigyno patalpoms šildyti, taigi, bankiniai pavedimai negali būti laikomi darbo užmokesčiu J. R., kadangi jokio darbo užmokesčio jis jai nemokėjo, to ir neprivalėjo daryti. Kad juos siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, rodo pačios J. R. rašyti pareiškimai policijai ir Valstybinei darbo inspekcijai, kuriuose ji teigia, jog su ja neva buvo sutarta dėl dalies pelno - 15 procentų pajamų išmokėjimo po užaugintų sraigių realizavimo. Vien jau ši aplinkybė neleidžia kalbėti apie darbo santykius, kurie nėra siejami su gaunamu rezultatu. R. S. nurodė pasitikėjęs J. R. ne kaip eiliniu samdomu darbuotoju, o būtent kaip partnere, jai duodavo pinigus sraigių įsigijimui, nereikalaudamas iš jos jokių raštelių dar tuo metu, kai net nebuvo sodybos savininkas. Ji sraiges įsigydavo savo vardu ir jas deklaruodavo kaip savo ūkio dalį, sudarinėjo atitinkamas sutartis kaip ūkininkė, o R. S. tik už viską mokėjo, kaip jie ir buvo susitarę. Faktą, kad R. S. su J. R. dirbo kartu kaip partneriai, patvirtina ir 2014 m. pavasarį Eičiūnų seniūno parašyta pažyma apie R. S. darbą J. R. ūkyje, pagal šią pažymą būtent J. R. ūkyje jie kartu dirbo sraigių auginimo srityje, bet vienas kitam atlyginimų nemokėjo. J. R. dirbo prie sraigių visiškai savarankiškai, R. S. jai neduodavo jokių nurodymų nei dėl darbo laiko, nei dėl darbo drausmės, nei dėl darbo atlikimo būdo, kas yra būtina darbdavio ir darbuotojo darbo santykiams apibūdinti. Internete J. R. buvo patalpinusi skelbimus, kuriuose ji pristatė save kaip praktikuojančią savarankišką sraigių augintoją, tai niekaip nesiderina su tuo, kad ji buvo samdoma R. S. darbuotoja. Vien ta aplinkybė, kad jie nebuvo sudarę rašytinės sutarties, kuria būtų įforminta jų bendra jungtinė veikla, savaime neįrodo legalių ar nelegalių darbo santykių. Išdėstytų aplinkybių pagrindu R. S. prašė nutraukti jam pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Valstybinės darbo inspekcijos atstovas paaiškino, kad 2014-10-15 gavo J. R. pareiškimą dėl nelegalaus darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio, tuo pagrindu atliko patikrinimą. J. R. teigė, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014-09-23 ji dirbo R. S. sraigių ūkyje jo sodyboje Alytaus rajone Jurkonių kaime. Darbas buvo susijęs su sraigių auginimu patalpose ir aptvaruose. Dėl darbo buvo tik žodinis susitarimas, rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. J. R. pasitikėjo R. S., nes jie buvę bendradarbiai, todėl ji negalvojo, kad R. S. ją apgaus ir neatsiskaitys už atliktą darbą. J. R. dirbo visus sraigių auginimo ir priežiūros darbus. Už 2013 metus R. S. sumokėjo jai per kelis kartus 5000 Lt, o 2014 m. pagal susitarimą R. S. mokėjo kas mėnesį 500 Lt ir dar duodavo 80 Lt už kuro išlaidas, dalį pinigų jis mokėdavo grynais, o dalį pervesdavo į J. R. banko sąskaitą, tai patvirtina J. R. banko sąskaitos išrašai. Apklausus J. R. tėvus, šie patvirtino jos paaiškinimus apie darbą pas R. S. sraigių ūkyje. Patikrinimo metu gauti duomenys leido spręsti, kad J. R. dirbo pagal susitarimą su R. S., ji dirbo paklusdama darbo tvarkai ir atlygintinai, tačiau rašytinė darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, todėl R. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad pažįsta R. S., nes abu dirbo Vilniaus apygardos teisme. Kai ji išėjo iš darbo, grįžo gyventi į (duomenys nekslebtini). Po to, kai R. S. buvo atleistas iš teisėjo pareigų, jis, ieškodamas naujos veiklos ir žinodamas, kad J. R. yra įregistravusi ūkininko ūkį, pasiūlė jai dirbti pas jį ir auginti sraiges, žadėjo mokėti už darbą, J. R. su pasiūlymu sutiko. Ji padėjo R. S. surasti sodybą (duomenys nekslebtini), ten jis ketino įrengti sraigyną. J. R. tėvas surado meistrus, kurie suremontavo pastatus. J. R. pradėjo domėtis sraigių auginimu, rinko informaciją apie jų priežiūrą, važiavo į seminarus, surado ūkininkę, kuri sutiko parduoti motininę sraigių bandą. 2012 m. pabaigoje J. R. savo kaip ūkininkės vardu nupirko 10000 vnt. sraigių, pinigų joms nupirkti davė R. S.. Viską formino savo vardu, nes tuo metu R. S. atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas ir jis sakė negali turėti jokio turto. Iš pradžių sraiges laikė gyvenamajame name. Patalpas reikėjo šildyti, tuo tikslu J. R. tėvas atvežė iš namų šildymo katilą, jis buvo pritaikytas kūrenti dyzelinu. Visus sraigių auginimo ir priežiūros darbus dirbo ji viena. Kartais pasikviesdavo į pagalbą savo motiną, nes darbo buvo daug, užtrukdavo po 6-8 valandas per dieną. Iš pradžių nebuvo susitarusi su R. S. dėl apmokėjimo už darbą, nes nežinojo kokio pobūdžio ir intensyvumo šis darbas. 2013 m. rudenį, kai paaiškėjo, kad sraigių užaugo nedidelis kiekis, R. S. pasakė, kad pabandys auginti sraiges dar vienus metus, jis prašė J. R. tęsti darbą sraigių ūkyje. J. R. pasakė, kad ji nenori toliau dirbti, nes visus 2013 metus dirbo negaudama už tai jokio atlygio. Tada R. S. pažadėjo grąžinti skolą, pasakė, kad gali mokėti jai už darbą 500 Lt kas mėnesį ir dar 80 Lt už kurą, kadangi ji kasdien važiuodavo nuosavu automobiliu iš namų į sraigyną ir atgal. Be to, R. S. pažadėjo jai sezono pabaigoje sumokėti 15 procentų nuo pajamų, gautų už parduotas sraiges. J. R. priėmė R. S. pasiūlymą ir tęsė darbą sraigių ūkyje, ji padėjo R. S. nupirkti naują 5000 vnt. motininę sraigių bandą. 2014 m. pradžioje R. S. per kelis kartus sumokėjo jai iš viso 5000 Lt už jos darbą 2013 metais. Po to pradėjo mokėti kas mėnesį po 580 Lt, bet šią sumą mokėdavo dalimis, t. y. dalį pinigų grynais, o dalį pervesdavo į jos banko sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad tai skola. Ji klausė, kodėl atlyginimas už darbą įvardijamas kaip skola, R. S. paaiškino, kad taip nekils niekam jokių įtarimų. Liudytojos teigimu R. S. nebuvo jai skolingas už dyzelinį kurą, nes ji nepirko kuro sraigių auginimo patalpoms apšildyti. R. S. kurą šildymui pirkdavo iš baltarusių vilkikų vairuotojų. 2014 metais J. R. ir toliau dirbo sraigyne viena, dirbo kiekvieną darbo dieną, kartais ir savaitgaliais. R. S. savo darbu visiškai neprisidėjo prie sraigių auginimo, jis tik už viską sumokėdavo, t. y. už pašarus sraigėms, elektros energiją ir pan. 2014-09-23 jai atvažiavus į darbą, R. S. pasakė, kad ji daugiau nereikalinga, nes savaitgalį nepadėjo rinkti sraigių. 2014-09-24 jis pervedė jai į sąskaitą 448,19 Lt už rugsėjo mėnesį išdirbtą laiką ir tuo jų santykiai pasibaigė. J. R. dar bandė aiškintis dėl sutartų 15 proc. pelno, bet R. S. nėjo į kalbas. J. R. kreipėsi su pareiškimu į policiją, nes jos manymu R. S. tyčia ją apgavo, pasinaudodamas jos pasitikėjimu, išnaudojo ją darbui, o paskui, nenorėdamas dalintis pelnu, liepė išeiti.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas patvirtina, kad J. R. 2011-08-10 įregistravo ūkininko ūkį, kurio adresas Alytaus r., Pivašiūnų sen., Anykštėnų k. (b. l. 11).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2013-02-19 R. S. nupirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Alytaus r. sav., Jurkonių k. (b. l. 12-22).

Pagal 2012-11-23 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/11/23-1 ūkininkė J. R. įsipareigojo priimti iš ūkininkės I. P. 10 000 vnt. motininę sraigių bandą ir sumokėti už ją 10 000 Lt (b. l. 23-24). Šios sutarties priedas ir 2012-12-31 PVM sąskaita faktūra serija SR Nr. 24 patvirtina, kad 2012-12-31 J. R. priėmė 10 000 vnt. sraigių (b. l. 25).

Iš kasos pajamų orderių kvitų matyti, kad ūkininkė J. R. per du kartus sumokėjo ūkininkei I. P. pagal sutartį Nr. 12/11/23-1 10 000,00 Lt, t. y. 2012-11-23 sumokėjo 5000,00 Lt, 2013-01-14 sumokėjo 5000,00 Lt (b. l. 27, 28).

Ūkinių gyvūnų deklaracija patvirtina, kad J. R. 2013-01-02 savo gyvenamosios vietos adresu - Eičiūnų k., Alytaus r. sav., deklaravo ūkinius gyvūnus, tame tarpe 10 000 vnt. sraigių (b. l. 33).

Kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis patvirtina, kad ūkininkė J. R. 2014-02-13 pasirašė sutartį su UAB „Dezinfa“, užsakydama paslaugas sraigių ūkyje adresu Jurkonių k., Alytaus r. (b. l. 34).

Sąskaita faktūra serija ASU-14 Nr. 011 patvirtina, kad 2014-02-26 J. R. nupirko 5000 vnt. sraigių už 4000,00 Lt (b. l. 29).

Iš J. R. sąskaitos banke „Swedbank“ išrašų matyti, kad laikotarpyje nuo 2014-02-27 iki 2014-09-24 R. S. pervedė J. R. iš viso 2868,19 Lt (b. l. 30, 90-97).

Iš medžiagos, surinktos Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, matyti, kad 2014-10-13 J. R. kreipėsi su pareiškimais į Generalinę prokuratūrą ir Kauno apygardos prokuratūrą pranešdama apie tai, kad R. S. galimai padarė nusikalstamas veikas, nes panaudodamas apgaulę išnaudojo ją darbui, pasisavino sraigių prieaugį ir išvengė sumokėti sutartus 15 procentų nuo parduotų sraigių. Patikrinus J. R. pareiškimuose nurodytus duomenis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2014-12-08 surašė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. nesurinkus duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. (sukčiavimas). Nutarime konstatuota, kad J. R. kartu su R. S. bendru sutarimu dirbo ūkyje, augino ir veisė sraiges, o tarp jų iškilę turtiniai nesutarimai, atsiradę vienai iš šalių nevykdant susitarimo sąlygų, yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas ir spręstini civilinio proceso tvarka. J. R. apskundus šį nutarimą, prokuroras 2015-01-08 nutarimu jos skundą atmetė, nutarime pažymėjo, kad nepagrįstos turtinės naudos gavimas, susijęs su J. R. darbu ir iš sukurtų materialinių vertybių gautomis pajamomis, kurių nepasidalija žodinio susitarimo šalys, gali būti ginčijamas teisme civilinio proceso tvarka (b. l. 69-71, 114-115).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad R. S. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla yra nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. S. surašytas pagal ATPK 41³ str. 1 d., kuri numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. nurodyta koks darbas laikomas nelegaliu, t. y. darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tam, kad veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį kyla tik tada, kai konstatuojami iš darbo sutarties atsirandantys teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

R. S. teigia, kad nepadarė ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, nes protokole nurodytu 2013 m. sausio - 2014-09-23 laikotarpiu jį ir J. R. siejo civiliniai teisiniai, o ne darbo santykiai, t. y. jis ir J. R. pagal abiejų susitarimą kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, bendrai veikė partnerystės (jungtinės veiklos) pagrindais, siekdami gauti pajamas (pelną) iš sraigių auginimo verslo. Kaltinimas R. S. iš esmės yra paremtas J. R. pareiškimu Valstybinei darbo inspekcijai dėl jos nelegalaus darbo, kuriame J. R. nurodė, kad pagal žodinį susitarimą dirbo samdoma darbuotoja R. S. sraigių ūkyje iki 2014-09-23, kada buvo atleista iš darbo be jokio išankstinio įspėjimo ir su ja nebuvo pilnai atsiskaityta. Teismo posėdžio metu apklausta J. R. tvirtino tą patį ir neigė, kad ji buvo R. S. partnerė, nors pripažino R. S. indėlį piniginėmis lėšomis ir patalpomis į sraigių auginimo verslą. Tokioje situacijoje teismui svarbu nustatyti R. S. ir J. R. siejusių teisinių santykių prigimtį. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai sprendžiama, kokia sutartis sieja asmenis – darbo ar civilinė, privaloma vadovautis Darbo kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Sudarius darbo sutartį, darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, kas reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kitas darbo santykių ypatumas yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-16 nutartis byloje Nr. N575-3332/2009, 2012-02-17 nutartis byloje Nr. N575-540/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Nagrinėjamoje byloje teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tarp R. S. ir J. R. susiklostę teisiniai santykiai neturi darbo sutarties santykiams būdingų požymių, jie atitinka civilinės sutarties – jungtinės veiklos sutarties santykius. R. S. nuo tyrimo pradžios vienodai aiškino, kad sraigių auginimo veikla buvo bendras jo ir J. R. verslas, iš kurio buvo siekiama gauti bendrą tikslą ir rezultatą – pelną. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir J. R., kuri tiek savo rašytuose pareiškimuose, tiek ir apklausta teisme nurodė, kad ji dirbo sraigių auginimo ir jų priežiūros darbus tikslu užauginti sraiges, jas pelningai realizuoti ir iš to gauti turtinę naudą - 15 procentų pelno. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. ir J. R. kooperavosi bendrai sraigių auginimo veiklai pelno gavimo tikslu, t. y. R. S. prisidėjo savo turtu – patalpomis, piniginėmis lėšomis, o J. R. – savo darbu ir žiniomis, be to, ji, būdama įregistravusi ūkininko ūkį, oficialiai deklaravo sraigių auginimo verslą, sudarinėjo sutartis (pvz. su įmone „Dezinfa“). Dirbdama sraigių ūkyje, J. R. atliko ne konkrečią, rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o veikė turėdama iš anksto apibrėžtą galutinę užduotį – užauginti sraiges taip, kad jas pelningai realizuoti. Būtent šiuo tikslu J. R. siekė įgyti žinių ir patirties sraigių auginimo srityje, o įgytas žinias stengėsi sėkmingai pritaikyti praktikoje. Apie tai, kad ji savarankiškai verčiasi sraigių auginimu, J. R. buvo viešai paskelbusi internetiniuose puslapiuose (b. l. 65-68). Byloje nėra patikimų duomenų, kad J. R. buvo pavaldi R. S. ir darbus atliko pagal jo nurodymus, laikydamasi jo nustatytos darbo tvarkos. Byloje nustatyta, kad nuo 2012 m. pabaigos, kai J. R. parvežė į sodybą Jurkonių kaime jos vardu už R. S. pinigus nupirktas 10 000 motininių sraigių, iki 2013 m. gegužės mėn. ji viena rūpinosi sraigėmis ir veikė savarankiškai, nes R. S. sodyboje dar negyveno. Vėliau ji taip pat dirbo taip, kaip jos manymu reikia dirbti tam, kad sraigės būtų tinkamai prižiūrėtos ir užaugtų laukiamas prieaugis, R. S. nebuvo jai apibrėžęs kaip konkrečiai turi būti atliekami darbai, kokia jų technologija ir pan. Taip pat nebuvo apibrėžtas ir J. R. darbo laikas bei darbo drausmė. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad R. S. mokėjo J. R. darbo užmokestį, nes bylos duomenys nepaneigia R. S. paaiškinimų, kad jis 2014-02-27- 2014-09-24 laikotarpyje pervesdavo J. R. į jos banko sąskaitą skolą už dyzelinį kurą, kuris buvo naudojamas sraigių auginimo patalpoms apšildyti. Tai, kad J. R. deklaravo iš darbo santykių gautas pajamas ir savo kaip ūkininkės pajamų-išlaidų žurnale registravo pajamas – darbo užmokestį už darbą sraigių ūkyje, negali būti laikoma neginčytinu ir objektyviu J. R. nelegalaus darbo įrodymu, nes iš J. R. parodymų seka, kad pajamų deklaravimą ji atliko 2014 m. pabaigoje - 2015 m. pradžioje, t. y. jau vykstant jos skundų ir pareiškimų tyrimui policijoje ir VDI. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad J. R. darbas sraigių auginimo versle negali būti laikomas nelegaliu, nes nenustatyti darbo sutarties požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. S. padarė Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 3 d. pažeidimus, kas reiškia, kad jo veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ši aplinkybė daro negalimą administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, todėl byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d., teisėja

nutaria:

nutraukti bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.