Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies pakeitimo ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Akmeresta“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD, Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-23 (toliau – Sprendimas) III-ą dalį, kuria Bendrovei už tariamai nuslėptus ir nedeklaruotus 8562 m³ žvyro, išgauto Kegrių žvyro telkinyje, papildomai patvirtintas 40 357 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 2) pakeisti Sprendimo I-ą dalį, sumažinant Bendrovei papildomai patvirtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 92 m³ smėlio nuo 372 Eur iki 74,40 Eur; 3) pakeisti Sprendimo II-ą dalį, sumažinant Bendrovei papildomai patvirtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 3162 m³ smėlio nuo 12 773 Eur iki 2 554,60 Eur (1 t., b. l. 1–4).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovė 2019 m. birželio 11 d. gavo AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. KL-24 (toliau – Patikrinimo aktas), atlikus planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Patikrinimo akte apskaičiuota mokesčio suma 10 (dešimt) kartų padidintu tarifu ir nurodyta sumokėti: 1) už 92 m³ smėlio, išgauto už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribos – 372 Eur; 2) už 3162 m³ smėlio, išgauto 2018 m. II ir III ketvirčiuose už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribos – 12 737 Eur; 3) už 1565 m³ gamtos išteklių (žvyro, smėlio) 2018 m. II–IV ketvirčiuose išgautų už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribos – 7 320 Eur; 4) už 33263 m³ žvyro, išgauto nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje ir tariamai nedeklaruoto – 149 119 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, Departamentui pateikė 2019 m. liepos 9 d. rašytines pastabas, kuriose prašė: 1) netvirtinti Patikrinimo akto dalies, kuria Bendrovei už 2017–2018 metais Kegrių telkinyje išgautus ir tariamai nedeklaruotus gamtos išteklius papildomai priskaičiuotas 149 119 Eur mokestis; 2) pakeisti Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei už gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, papildomai priskaičiuotas 20 465 Eur mokestis ir šioje dalyje papildomai apskaičiuoti Bendrovei mokestį už valstybinius gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, vietoje 10 kartų didesnio tarifo, taikant 100 procentų didesnį tarifą.

AAD priėmė 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktą ir įpareigojo Bendrovę papildomai sumokėti 372 Eur už valstybinių gamtos išteklių gavybą Jautmalkių smėlio telkinyje, 12 773 Eur už valstybinių gamtos išteklių gavybą Bambalų smėlio telkinyje ir 40 357 Eur už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje.

AAD Sprendime pripažino, kad Bendrovė, eksploatuodama Kegrių žvyro telkinį, jame išgauna ne tik žvyrą, bet ir smėlį, ir tai daro teisėtai, nepriklausomai nuo to, kad Bendrovės eksploatuojamas Kegrių telkinys yra žvyro telkinys. Nežiūrint to, priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas pasivadovavo Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – Geologijos tarnyba) 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (7)-1.7-3417 (toliau – Raštas) daroma prielaida, kad Bendrovės išgautas smėlio kiekis nurodytame telkinyje gali sudaryti ne daugiau kaip 50 % visų išgautų išteklių kiekio. Būtent dėl šios priežasties Sprendime visas Bendrovės išgautas smėlio kiekis, viršijantis 50 % bendro išgautų gamtos išteklių kiekio, traktuojamas kaip tariamai nuslėptas ir nedeklaruotas žvyro kiekis, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bendras Bendrovės deklaruotas išgauto smėlio ir žvyro kiekis iš esmės sutampa su kitais Sprendime minimais dokumentais (markšeideriniais planais, kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitomis – 2-KN, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijomis), ir visiškai nevertinant tos aplinkybės, kad valstybinio mokesčio tarifo už išgaunamus gamtos išteklius skirtumas tarp žvyro ir smėlio Sprendime nurodytu laikotarpiu buvo tik 0,06 cento, o šiai dienai apskritai yra lygus, todėl, pareiškėjo vertinimu, tyčinis išgauto žvyro deklaravimas, kaip išgauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti išgautą žvyro kiekį, šiuo atveju neturi jokios prasmės ir apskritai būtų nelogiškas.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimo išvada, kad Bendrovė 2017–2018 metais tariamai nuslėpė ir nedeklaravo 8562 m³ žvyro, išgauto Kegrių žvyro telkinyje, yra aiškiai nepagrįsta, kadangi Bendrovė išgautus gamtos išteklius deklaruoja pagal faktinę išgautų gamtos išteklių granuliometrinę sudėtį, o ne pagal teorinę prielaidą, kad smėlio ištekliai Kegrių žvyro telkinyje turėtų sudaryti apie 50 proc. ten esančių naudingų gamtos išteklių. Dėl nurodytų argumentų pareiškėja mano, kad skundžiamu sprendimu atsakovas visiškai nepagrįstai bendrovei papildomai priskaičiavo sumokėti 40 357 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius.

Kaip minėta, Patikrinimo akte Bendrovei buvo papildomai priskaičiuota 37,20 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už Bendrovės Jautmalkių smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribos išgautus 92 m³ smėlio ir 1277,30 Eur už Bendrovės Bambalų smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribos išgautus 3162 m³ smėlio. Šiuo atveju Bendrovė neginčija, kad aukščiau nurodytas gamtos išteklių (smėlio) kiekis galėjo būti išgautas už Bendrovei suteiktų kasybos sklypų ribų, kadangi vykdant kasdienę gamtos išteklių gavybą, naudojant sunkiąją techniką Bendrovės darbuotojai dėl neatsargumo gali pažeisti kasybos sklypų ribas, nes jos nesutampa su Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribomis ir nėra aiškiai vizualiai matomos, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, dėl to kasybos sklypo ribų pažeidimas iš esmės gali būti konstatuojamas tik atlikus markšeiderinius matavimus, kas buvo padaryta ir šiuo atveju. Tačiau nurodyta ekonominė sankcija, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, Bendrovės įsitikinimu, yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų.

Pareiškėja pažymėjo, kad Bendrovė daugybę metų vykdo gamtos išteklių gavybą ir niekada nėra bausta už su tuo susijusių pažeidimų padarymą. Be to, Patikrinimo akte pats AAD konstatavo, kad Bendrovė tinkamai vykdo Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytą prievolę ir teikia Geologijos tarnybai LGT 2-KN (Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos) ataskaitas, nustatyta tvarka atnaujina markšeiderinius planus ir nustatyta tvarka teikia VMI mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas ir nustatyta tvarka moka mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Taip pat 2017–2018 metais Bendrovė yra sumokėjusi 50 550 Eur už valstybinius gamtos išteklius. 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartimis su Geologijos tarnyba ir leidimu Nr. 53p-08 Bendrovei buvo suteikta teisė vykdyti gamtos išteklių gavybą 7,3 ha ir 9,2 ha kasybos sklypuose, tuo metu jau žinant, kad dalis nurodytų kasybos sklypų išeina už Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Sklypų ribų pažeidimas padarytas ne tyčia, bet neatsargiai, dėl nerūpestingumo. Patikrinimo metu Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė jam visą Bendrovei prieinamą informaciją, būtiną patikrinimo atlikimui. Bendrovės manymu, AAD paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimas būtų neabejotinai teisingas, proporcingas (adekvatus) Bendrovės padarytam pažeidimui ir atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teritorija yra didelė, joje dirba sunkioji technika, yra kalami riboženkliai, bet jie dėl gamtos išteklių gavybos yra sunaikinami ar veikiami gamtos, todėl riba nėra niekaip užfiksuota. Teismui pateiktame 2011 m. Bambalų slėnio markšeideriniame plane geltona linija pažymėtas Bendrovės nuomojamas valstybinis žemės sklypas, sutartimi Bendrovei yra suteikta teisė išgauti gamtos išteklius kasybos sklype, kuris akivaizdžiai išeina už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribos. Dėl šios priežasties Bendrovė kreipėsi į minėtus markšeiderinius matavimus atlikusią įmonę ir buvo nustatyta, kad plano dalyje, kuri pažymėta oranžine spalva, atodangos jau buvo padarytos iki 2010 m. (iki to momento, kai UAB „Akmeresta“ perėmė AB „Akmenės melioracija“ teises), t. y. ta telkinio dalis jau buvo pradėta eksploatuoti. Pareiškėjos atstovo teigimu, šiuo atveju ribų peržengimas nebuvo tyčinis veiksmas, nukreiptas siekiant neteisėtai išgauti gamtos išteklius ar nuslėpti mokesčius. Dėl Kegrių telkinio pareiškėjo atstovas nurodė, jog Bendrovė išgaunamą naudingąją iškaseną skirsto pagal granuliometrinę sudėtį, jei frakcija didesnė negu 5 mm – ji laikoma žvirgždu, jei mažesnė – smėliu. Kuomet vyksta naudingosios iškasenos gamyba, išgauta iškasena pagal frakciją ir suskirstoma. Pagal tai ir mokami mokesčiai. Dėl to pareiškėja mokesčių inspekcijai ir pateikė konkrečius kiekius kiek išgauta smėlio, o kiek – žvyro. Leidimo smėliui pareiškėja neprašė, nes smėlio nekasė. Leidimo kasti smėlį bendrovė neturėjo, iki 2007 metų mokesčiai tiek už žvyrą, tiek už smėlį buvo vienodi, nuo 2007 metų mokesčiai buvo skirtingi, tačiau skirtumas buvo nedidelis, nuo 2019 metų skirtumo tarp smėlio ir žvyro mokesčio vėl nėra. Dėl to Geologijos tarnyba ir nereikalavo atlikti telkinio detaliąją smėlio ir žvyro išteklių paskirstymo telkinyje analizę.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 55–65).

Paaiškino, kad Skyriaus vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2019 m. kovo 26 d. atliko Bendrovės Jautmalkių, Bambalų smėlio bei Kegrių žvyro telkinių planinį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo.

Atsakovas pažymėjo, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

Patikrinimo metu Skyrius nustatė, kad Jautmalkių smėlio telkinio kasybos plotas yra 7,3 ha, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas – 7,61 ha. Nuomojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kasybos sklypo ribomis. Į žemės sklypą patenka tik 6,42 ha (iš 7,3 ha) kasybos sklypo, likusi kasybos sklypo dalis (0,88 ha) yra už įmonės nuomojamo žemės sklypo ribų. Pietinė telkinio kasybos sklypo dalis nepatenka į Bendrovės valdomą žemės sklypą. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė šios kasybos sklypo dalies naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Paskutinį kartą karjero markšeideriniai matavimai atlikti ir markšeiderinis planas atnaujintas 2018 m. lapkričio 8 d. Markšeiderinis planas apima 2016 m. liepos 12 d.–2018 m. lapkričio 8 d. laikotarpį. Markšeideriniame plane užfiksuota gavyba už žemės sklypo (iškasta 699 m³) ir už kasybos sklypo ribų (92 m³). Patikrinimo metu Bendrovės direktorius nurodė, kad išteklių (smėlio) gavyba už žemės sklypo ir už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2018 m. III ketvirtyje. Gavyba už kasybos sklypo ribų vykdyta 233 m² plote, už žemės sklypo ribų – 1436 m² plote. Bendrovės atveju Jautmalkių telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartyje yra nurodytas 7,3 ha kasybos sklypo plotas.

Patikrinimo metu Skyrius taip pat nustatė, kad Bambalų smėlio telkinio kasybos plotas yra 9,2 ha, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas – 9,18 ha. Nuomojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kasybos sklypo ribomis. Į žemės sklypą patenka tik 8,43 ha (iš 9,2 ha) kasybos sklypo, likusi kasybos sklypo dalis (0,77 ha) yra už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų. Telkinio kasybos sklypo ribos nesutampa vakarinėje ir rytinėje dalyse, yra platesnės nei įmonės valdomas žemės sklypas. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė šių kasybos sklypo dalių (vakarinėje ir rytinėje pusėse) naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Paskutinį kartą karjero markšeideriniai matavimai atlikti ir markšeiderinis planas atnaujintas 2018 m. lapkričio 8 d. Markšeiderinis planas apima 2017 m. kovo 14 d.–2018m. lapkričio 8 d. laikotarpį. Markšeideriniame plane užfiksuota gavyba už žemės sklypo (iškasta 4660 m³) ir už kasybos sklypo ribų (3162 m³). Patikrinimo metu Bendrovės direktorius nurodė, kad valstybinių gamtos išteklių (smėlio) gavyba už žemės sklypo ir už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2018 m. II–III ketvirčiuose. Gavyba už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdyta 1548 m² plote, už žemės sklypo ribų – 2497 m² plote. Bendrovės atveju Bambalų telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartyje yra nurodytas 9,2 ha kasybos sklypo plotas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Kegrių žvyro telkinio kasybos plotas – 23,3 ha, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas – 23,4 ha. Nuomojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kasybos sklypo ribomis. Į žemės sklypą patenka tik 19,92 ha (iš 23,3 ha) kasybos sklypo, likusi dalis kasybos sklypo – 3,38 ha, yra už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų. Telkinio kasybos sklypo ribos labiausiai nesutampa vakarinėje dalyje (platesnė nei Bendrovės valdomas žemės sklypas). Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė šių kasybos sklypo dalių naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Paskutinį kartą markšeideriniai matavimai atlikti ir markšeiderinis planas atnaujintas 2018 m. lapkričio 8 d. Markšeiderinis planas apima 2018 m. balandžio 3 d.–2018 m. lapkričio 8 d. laikotarpį. Markšeideriniame plane užfiksuota gavyba už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribų (1565 m³). Patikrinimo metu Bendrovės direktorius nurodė, kad kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2018 m. III–IV ketvirčiuose. Gavyba už kasybos sklypo ribų vykdyta 800 m² plote.

Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė vykdė gamtos išteklių gavybą už kasybos sklypų ribų, t. y. vykdė gavybą teritorijose, kuriose neturi leidimų naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes. Bendrovė, vykdydama gavybą už žemės sklypų ribų, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Bendrovė turėjo prievolę gauti pakartotinius leidimus ir negalėjo vykdyti kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos už kasybos sklypo ribų. Todėl Bendrovei apskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas mokesčio dydis už valstybinių gamtos išteklių (smėlio) gavybą už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribos 2018 m. III ketvirtyje be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes yra 372 Eur. Taip pat, kadangi Bendrovė vykdė gamtos išteklių gavybą už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribos, t. y. vykdė gavybą teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes, mokesčio suma padidintu tarifu yra 12 773 Eur, kuri patvirtinta Sprendimu. Bendrovei Patikrinimo akte apskaičiuotas mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už valstybinių gamtos išteklių (žvyro) gavybą už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribos 2018 m., t. y. be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą), yra 7 320 Eur. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. liepos 2 d. protokole Nr. D4-102 išreiškė nuomonę, kad gamtos išteklių gavyba neturint leidimo laikytina tik gavyba už kasybos sklypo ribų, jei kasybos sklypas didinamas daugiau kaip 0,5 ha, kai nepažeidžiamos žemės sklypo ribos. Atsakovas, įvertinęs šias aplinkybes Patikrinimo aktu apskaičiuotos sumos (7 320 Eur) už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos (kasybos plotas už kasybos sklypo ribos – 800 m²), nepažeidžiant žemės sklypo ribų, netvirtino.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad Bendrovė deklaracijas tikrinamuoju laikotarpiu pateikė už 2018 m. II–IV ketvirčius, tačiau tik III ir IV ketvirčių deklaracijoje yra deklaruoti Kegrių žvyro telkinyje išgauti kietųjų naudingųjų iškasenų kiekiai. I ir II ketvirtį išgautų valstybinių gamtos išteklių šiame telkinyje nedeklaruota. Deklaracijose nurodytas išgautas išteklių kiekis pagal mokestinius periodus nesutampa su 2-KN ataskaitų duomenimis. Teikiant deklaracijas iš viso buvo deklaruota 38545 m³ naudingųjų iškasenų. 2019 m. kovo 19 d. (po 2019 m. kovo 7 d. pranešimo apie pradėtą mokestinį patikrinimą) papildomai deklaravo 1039 m³ žvyro. Vertinant bendrą deklaruotą išgautų išteklių (smėlio, žvyro) kiekį ir markšeideriniame plane nurodyto išgauto žvyro kiekį per 2018 m. II–IV ketvirčius, jis praktiškai sutampa (39 tūkst. m³ / 38545 m³ / 38543 m³). Tačiau vertinant 2019 m. kovo 19 d. patikslintus deklaracijų duomenis, deklaruotas bendras išteklių kiekis ir markšeideriniame plane nurodytas žvyro kiekis nesutampa (1041 m³).

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 8 d. leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 53p-08 yra išduotas naudoti Kegrių telkinio žvyro išteklius. Bendrovė, teikdama 2-KN ataskaitą Geologijos tarnybai taip pat nurodo, kad naudingoji iškasena – žvyras. Markšeideriniame plane nurodoma naudingoji iškasena – žvyras. Geologijos tarnyba Rašte nurodė, kad Kegrių telkinyje išgaunami ištekliai – žvyras. Kegrių telkinyje ištekliai aprobuoti kaip žvyras. Jei faktiškai išgaunamų išteklių charakteristikos neatitinka Žemės gelmių registre nurodytų išteklių, Bendrovė turi teisę organizuoti Kegrių telkinio ploto papildomą geologinę žvalgybą, siekiant pasitikslinti jų kasybos sklype esančių žemės gelmių išteklių būklę ir kokybę. Įmonė, 2018 m. III ir IV ketvirčiuose išgavusi 38543 m³ žvyro, deklaravo tik 14004 m³ (įskaitant ir 2019 m. kovo 19 d. papildomai deklaruotą kiekį). Iš viso per šį laikotarpį buvo nuslėpta ir nedeklaruota 38543 m³ – 14004 m³ – 24539 m³ žvyro. Iš jų 6180 m³ žvyro nedeklaruota III ketvirtyje ir 18359 m³ – IV ketvirtyje.

Atsakovas, įvertinęs tai, kad 2018 m. I ketvirtyje 2-KN ataskaitoje nurodytas išgautas ir deklaruotas išgauto žvyro kiekis nesutampa, o šis ketvirtis patenka į 2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d. gavybos laikotarpio markšeiderinį planą, patikrinimą atliko ir dėl 2017 m. išgautų gamtos išteklių kiekio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo. 2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d. gavybos laikotarpio markšeideriniame plane nurodytas išgauto žvyro kiekis – 12935 m³. Bendrovė, teikdama 2017 m. I ir 2018 m. I bei II ketvirčių deklaracijas nurodė, kad gavyba Kegrių žvyro telkinyje nevykdyta. Iš viso Bendrovė 2017 m. deklaravo 11855 m³ kietųjų naudingųjų iškasenų, iš kurių – 4211 m³ žvyro, kai tuo tarpu išgavo – 12935 m³. Iš viso 2017 m. išgauta ir nedeklaruota – 12935 m³-4211 m³ = 8724 m³ žvyro. Iš jų 7644 m³ nedeklaruoti 2017 m. ir 8724-7644=1080 m³ nuslėpta ir nedeklaruota 2018 m. I ketvirtyje. Taigi Bendrovė išteklių kiekį deklaravo tik 2019 m. kovo 19 d., gavusi pranešimą apie pradėtą patikrinimą. 2-KN ataskaitose, markšeideriniame plane ir deklaracijose nurodytas išgautų gamtos išteklių (žvyro) kiekis negali skirtis, tačiau Bendrovė, teikdama 2018 m. I ketvirčio 2-KN ataskaitą, nurodė išgavusi 1 tūkst. m³ žvyro, tačiau jo nedeklaravo. Bendrovei Sprendime, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei į Raštą ir pakeičiant Patikrinimo aktą šioje dalyje, apskaičiuoto mokesčio dydis už 2018 m. nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) yra 40 050 Eur.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkiniuose sankcija buvo taikyta ne už išteklių gavybą už kasybos sklypo ribos, o už išteklių gavybą už kasybos ir žemės sklypo ribų, t. y. ne tik ten, kur Bendrovė neturi leidimo išgauti išteklius, bet ir ten, kur ji faktiškai nedisponuoja žeme ir negali atlikti jokių veiksmų. Atsakovės atstovai pažymėjo, kad žemės sklypo ribos Bambalų karjere yra aiškiai pažymėtos riboženkliais, abiejuose galuose yra riboženkliai. Pagal 2011 m. markšeiderinį planą Bendrovė jau perimdama karjerą žinojo faktinę aplinkybę, kad dalyje yra išeita už žemės sklypo ribų. Bendrovė pasielgė aplaidžiai, nesiėmė jokių veiksmų, jog užkirstų kelią galimai netyčinei išteklių gavybai tiek už kasybos sklypo ribos, tiek ir už žemės sklypo ribos. Bendrovė jau žinojo apie galimą grėsmę ir pasekmes, bet nesiėmė jokių veiksmų. Pažymėjo, kad 2004 metais buvo atlikta Kegrių telkinio detali žvalgyba ir nustatyta, kad vyraujanti žaliava yra žvyras. Atsakovė nepripažįsta, kad pareiškėjas smėlį išgavo teisėtai. Nurodė, kad 2014 m. atlikto patikrinimo metu pareiškėja buvo bausta už tai, kad nesilaiko projekte numatyto gavybos eiliškumo. UAB „Akmeresta“ pati nuėmė viršutinį sluoksnį, kur buvo geresnės kokybės ištekliai, bet netolygiai kasė. Kadangi Kegrių karjere žvirgždo bendras kiekis yra 16 proc., tai UAB „Akmeresta“, kasdama tolygiai, būtų išgavusi vien tik žvyrą. Kadangi atsakovas neturi faktinių duomenų ir negali įrodyti, kiek telkinyje šiai dienai yra žvyro, tai ir vadovavosi tuo, kad Kegrių telkinyje žvyro yra ne mažiau 50 proc., nes kitaip žvyras nebus vyraujanti telkinio rūšis. Tam, kad šiai dienai žinoti tikslų žvyro procentą, telkinyje reikia atlikti detalią žvalgybą. Atsakovas mano, kad Lietuvos geologijos tarnyba turėjo pareigą teikti įpareigojimą pareiškėjai imtis iniciatyvos atlikinėti papildomą telkinio detaliąją žvalgybą, įsivertinti telkinyje likusių išteklių kiekį ir tada keisti leidimą ir pildyti projektą. Pareiškėja tokios iniciatyvos nesiėmė ir prisiėmė riziką, žinodama, kad turi leidimą tik žvyrui kasti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (1 t. b. l. 163–166).

Atsiliepime nurodė, kad pakartotinis leidimas Nr. 53p-08 naudoti Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro išteklius pareiškėjai buvo išduotas 2008 m. rugsėjo 8 d. Prie šio leidimo buvo sudarytos visų pareiškėjai skirtų naudoti telkinių išteklių naudojimo sutartys, kuriose nurodytos pagrindinės skirtų išteklių naudojimo sąlygos. Viena iš sutarčių sąlygų – įpareigojimas naudoti išteklius plote, apribotame skirto kasybos sklypo kontūru, bei kasybos darbus vykdyti tik sudarius žemės nuomos sutartį. Geologijos tarnybos įsitikinimu, Departamento pareigūnų nustatyti pareiškėjos padaryti jai skirtų naudoti išteklių naudojimo pažeidimai yra susiję su aukščiau paminėtomis išteklių naudojimo sąlygomis, tačiau jie nevertinti kaip išteklių gavyba, vykdyta neturint šiai veiklai reikalingo leidimo.

Geologijos tarnyba paaiškino, kad Jautmalkių smėlio telkinio markšeiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2016 m. III, IV, 2017 m. I–IV ir 2018 m. I–III ketvirčius. Pareiškėjos deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomą laikotarpį iš šio telkinio išgautų smėlio išteklių kiekis atitinka markšeiderinio plano duomenis. Geologijos tarnyba patvirtino, kad vykdydama išteklių gavybą iš Jautmalkių telkinio, pareiškėja išgavo 699 m³ smėlio išteklių 1436 m² plote už kasybai suformuoto žemės sklypo ribos, iš jų 92 m³ smėlio 233 m² plote už skirto kasybos sklypo ribos. Išteklių, išgautų pažeidžiant naudojimo sutarties sąlygas, kiekis deklaruotas pareiškėjos teikiamuose Geologijos tarnybai gavybos apskaitos dokumentuose.

Paaiškino, kad Bambalų smėlio telkinio markšeiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2017 m. II–IV ir 2018 m. I–III ketvirčius. Pareiškėjos deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomą laikotarpį iš šio telkinio išgautų smėlio išteklių kiekis atitinka markšeiderinio plano duomenis. Geologijos tarnyba patvirtino, kad, vykdydama išteklių gavybą iš Bambalų telkinio, pareiškėja išgavo 4660 m³ smėlio išteklių 2497 m² plote už kasybai suformuoto žemės sklypo ribos, iš jų 3162 m³ smėlio 1548 m² plote už skirto kasybos sklypo ribos. Išteklių, išgautų pažeidžiant naudojimo sutarties sąlygas, kiekis deklaruotas pareiškėjos teikiamuose Geologijos tarnybai gavybos apskaitos dokumentuose.

Geologijos tarnyba pažymėjo, kad patikrinimų metu nustatytuose Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių išteklių naudojimo pažeidimuose smėlio gavybos už skirto kasybos sklypo ribos plotas neviršija 0,5 ha, todėl nėra atliekamos naudojimo plano keitimo ar koregavimo procedūros.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Kegrių žvyro telkinio markšeiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2018 m. II, III ketvirčius. Pareiškėjos deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomą laikotarpį iš šio telkinio išgautų žvyro išteklių kiekis atitinka markšeiderinio plano duomenis. Kegrių telkinio naudingąją iškaseną sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, nedėsningai pasiskirsčiusios visoje naudingojo sluoksnio storymėje. Apskaičiuojant tokio tipo telkinių smėlio ir žvyro išteklius detalios žvalgybos stadijoje gali būti nustatytas tik apytikris šių nuogulų persisluoksniavimo ir pasiskirstymo bendrame nuogulų masyve dėsningumas. Detalios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai įrašomi į Žemės gelmių registrą, o išduodant leidimą – ir į išteklių naudojimo sutartį, kaip galutiniai konkretūs išžvalgytų bei skirtų naudotojui šių išteklių kiekiai.

Geologijos tarnyba nurodė, kad 1973 m., atliekant Kegrių telkinio detalią žvalgybą, smėlio ir žvyro nuogulos nebuvo išskirtos į atskirus sluoksnius, o telkinys pavadintas smėlio ir žvyro telkiniu. Telkinio smėlio ir žvyro ištekliai buvo teisės aktų nustatyta tvarka skirti naudoti pareiškėjai 1995 m. sausio 13 d. Geologijos tarnybos išduotu leidimu (licencija) Nr. 5(464) bei prie jo 1998 m. sausio 6 d. sudaryta Kegrių telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo sutartimi, neišskiriant atskirai skiriamo naudoti smėlio ir žvyro išteklių kiekio. Išduodant pakartotinį leidimą 2004 m., Kegrių telkinio naudingoji iškasena buvo pavadinta žvyru, atsižvelgiant į detalios žvalgybos metu nustatytą bendrą frakcijos virš 5 mm skersmens kiekį, kuris per telkinį viršija 10 %. Iki 2007 m. mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius buvo apskaičiuojami vadovaujantis mokesčio tarifais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1320. Šiuo nutarimu buvo nustatytas vienodas mokesčio tarifas už išgautą kito smėlio ir žvyro išteklių kiekį. Telkiniuose, išžvalgytuose iki skirtingo smėlio ir žvyro mokesčio tarifo nustatymo MUVGIĮ, atskirai smėlio ir žvyro nuogulų kiekis bendroje naudingosios iškasenos masėje daugeliu atvejų nebuvo apskaičiuotas.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos MUVGIĮ nuostatos numatė skirtingą mokesčio už smėlio ir žvyro išteklius tarifą. Geologijos tarnyba pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata sudarė daug keblumų, deklaruojant išgautą smėlio ir žvyro kiekį iš telkinių, kuriuose šios dvi naudingosios iškasenos yra nedėsningai pasiskirsčiusios. Smėlio ir žvyro išteklių naudotojai deklaruodami išgautą naudingosios iškasenos kiekį apskaito jį pagal faktinius gavybos duomenis, tuo tarpu atliekant markšeiderinius matavimus šis kiekis apskaičiuojamas pagal teorinį atskirų sluoksnių pasiskirstymą, nustatytą detalios žvalgybos metu. Pareiškėja Geologijos tarnybai teikiamose ketvirtinėse kasybos iš Kegrių telkinio ataskaitose deklaravo žvyro gavybą, kadangi taip nurodyta išteklių naudojimo sutartyje.

Geologijos tarnyba paaiškino, kad atsakydama į pareiškėjos 2019 m. gegužės 22 d. paklausimą dėl galimybės suskirstyti Kegrių telkinio naudingąją iškaseną į smėlio ir žvyro nuogulas, Geologijos tarnyba paaiškino, kad atsižvelgiant į detalios žvalgybos duomenis galima teigti, jog telkinio naudingajame klode smėlis ir žvyras pasiskirsto po lygiai. Geologijos tarnyba pažymėjo, jog šis jos paaiškinimas neatspindi realaus šių nuogulų pasiskirstymo atskirose eksploatuojamo telkinio vietose. Sprendžiant iš pridedamų telkinio geologinių pjūvių duomenų, žvyro nuogulos slūgsojo daugumoje naudingojo klodo viršutinėje dalyje ir buvo išeksploatuotos ankstesniuose telkinio įsisavinimo etapuose, tuo tarpu likusioje eksploatuoti klodo dalyje vyraujančią padėtį užima smėlio nuogulos. Įvertinusi tą aplinkybę, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja MUVGIĮ redakcija, pagal kurią pakeistas 1 priedas, apjungiant šio priedo 13 ir 14 eilutėse nustatytus mokesčio už kitą smėlį ir žvyrą tarifus, Geologijos tarnyba neteikė nurodymo pareiškėjai atlikti detalią smėlio ir žvyro išteklių pasiskirstymo telkinyje analizę ir tuo pagrindu teikti prašymą Geologijos tarnybai atitinkamai pakeisti leidimo bei Kegrių telkinio išteklių naudojimo sutarties duomenis.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad Kegrių telkinį iki pareiškėjo eksploatavo kiti naudotojai ir eksploatavo būtent viršutinį klodą, kuriame vyravo žvyro sluoksnis. Tas žvyro sluoksnis buvo nukastas, bet karjero naudotojas nekėlė dėl to klausimo ir deklaravo Geologijos tarnybai žvyrą. Pareiškėja, norėdama deklaruoti smėlį, turėjo kreiptis dėl leidimo išdavimo. Pareiškėja mokesčių inspekcijai turėjo deklaruoti žvyrą, nes tai buvo bendra telkinio naudingoji iškasena. Tai, kad pareiškėja Lietuvos geologijos tarnybai ir mokesčių inspekcijai pateikė skirtingus duomenis, turėtų būti vertinama kaip mokesčio už gautas naudingąsias iškasenas nepriemoka. Mano, kad leidimas pareiškėjai suteikė teisę kasti ir žvyrą, ir smėlį, nes tai buvo leidimas tam tikrame plote išgauti Kegrių telkinio išteklius. Markšeideriniame plane yra vertinami išgauti ištekliai pagal tą išteklių rūšį, kuri nustatyta telkinio pase. Šiuo metu telkinio pase yra žvyras. Lietuvos geologijos tarnybos rašte pareiškėjai, kuriame buvo pasisakyta dėl 50 proc. smėlio, buvo vertinta nuo Kegrių karjero pradinių 1973 m. išžvalgytų duomenų. Šis skaičius neatitinka faktinės situacijos nagrinėjamu laikotarpiu. Rašte buvo pabrėžta, kad klodą sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, išreikštos ne procentiniu kiekiu, o pasiskirsčiusios atskirais sluoksniais, kurie slūgso netolygiai pasiskirstę. Dėl Jautmalkų ir Bambalų telkinių pažymėjo, kad jeigu ūkio subjektas išplečia išteklių gavybą daugiau kaip 0,5 ha už kasybos ribos, tai nėra pažeidimas, jeigu tai vyksta suformuoto sklypo ribose, o už žemės sklypo ribų to negali vykti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl AAD 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. AS-23, kuriuo pareiškėjai paskaičiuotas 372 Eur dydžio mokestis padidintu tarifų už valstybinių gamtos išteklių gavybą Jautmalkių smėlio telkinyje, 12 773 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu už valstybinių gamtos išteklių gavybą Bambalų smėlio telkinyje ir 40 357 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Geologijos tarnyba 2004 m. sausio 8 d. pareiškėjai išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-04, pagal kurį pareiškėjai leista naudoti Šiaulių apskrities Akmenės rajono Bambalų telkinio smėlio bei Telšių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro išteklius (1 t., b. l. 172). Geologijos tarnyba ir pareiškėja pasirašė Telšių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartį, pagal kurią kasybos sklypas skiriamas 23,4 ha plote (1 t., b. l. 173, 174).

Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 53p-08, pagal kurį pareiškėjai leista naudoti Šiaulių apskrities Akmenės rajono Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Telšių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro išteklius (toliau – Leidimas) (1 t., b. l. 88). Geologijos tarnyba ir pareiškėja 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė Telšių apskrities Mažeikių rajono Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08 (toliau – Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartis), pagal kurią pareiškėjai kasybos sklypas skirtas 23,3 ha plote (1 t., b. l. 89, 90). Geologijos tarnyba ir pareiškėja 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė Šiaulių apskrities Akmenės rajono Bambalų telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią pareiškėjai kasybos sklypas skirtas 9,2 ha plote (1 t., b. l. 119, 120). Geologijos tarnyba ir pareiškėja 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė Šiaulių apskrities Akmenės rajono Jautmalkių telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią pareiškėjai kasybos sklypas skirtas 7,3 ha plote (1 t., b. l. 115, 116).

Departamento Skyrius atliko Bendrovės eksploatuojamų Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių bei Kegrių žvyro telkinio planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. KL-24 (1 t., b. l. 104–114). AAD Skyrius, patikrinęs Jautmalkių smėlio telkinį, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. III ketvirtyje gavybą už kasybos sklypo ribų vykdė 233 m² plote, už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų – 1436 m² plote, už kasybos sklypo ribų Bendrovė iškasė 92 m³, už žemės sklypo ribų Bendrovė iškasė 699 m³ smėlio. AAD Skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išteklių gavybą (92 m³) už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribų (už gavybą be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes) yra 372 Eur.

AAD Skyrius, patikrinęs Bambalų smėlio telkinį, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. II–III ketvirčiuose gavybą už kasybos sklypo ribų vykdė 1548 m² plote, už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų – 2497 m² plote, Bendrovė už nuomojamo žemės sklypo ribos iškasė 4660 m³, už kasybos sklypo ribos iškasė 3162 m³ smėlio. Departamento skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išteklių gavybą (3162 m³) už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų (už gavybą be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes) yra 12 773 Eur.

Departamento skyrius, patikrinęs Kegrių žvyro telkinį, nustatė, kad Bendrovė 2018 m. II–IV ketvirčiuose gavybą už kasybos ploto ribų vykdė 800 m² plote, už kasybos sklypo ribų iškasė 1565 m³ žvyro. Departamento skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išteklių gavybą už šio telkinio kasybos sklypo ribos (už gavybą be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes) yra 7 320 Eur.

Departamento skyrius taip pat nustatė, kad Bendrovė nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje išgavo ir nedeklaravo 33 263 m³ žvyro. Departamentas paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išgautą ir nedeklaruotą žvyrą yra 149 119 Eur.

Pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. rašytines pastabas, kuriose prašė: netvirtinti Patikrinimo akto dalies, kuria Bendrovei už 2017–2018 metais Kegrių telkinyje išgautus ir tariamai nedeklaruotus gamtos išteklius papildomai yra priskaičiuota 149 119 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius; pakeisti Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei už gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, papildomai paskaičiuota 20 465 Eur ir šioje dalyje papildomai apskaičiuoti Bendrovei mokestį už valstybinius gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, vietoje 10 kartų didesnio tarifo taikant 100 procentų tarifą (1 t., b. l. 17–25). Pareiškėja prie šių pastabų pridėjo Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (7)-1.7-34.17, kuriame Geologijos tarnyba, įvertinusi detalios žvalgybos ataskaitoje pateiktus duomenis apie Kegrių telkinio sandarą, patvirtino, kad apie 50 procentų šio telkinio naudingojo sluoksnio sudaro nedėsningai pasiskirsčiusios smėlio nuogulos, kurios atskirais atvejais slūgso per visą naudingojo klodo storymę (1 t., b. l. 38).

Departamentas 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. AS-23, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktą: 1) už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (92 m³ smėlio), išgautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Jautmalkių smėlio telkinyje, patvirtino 372 Eur sumą; 2) už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (3162 m³ smėlio), išgautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Bambalų smėlio telkinyje, patvirtino 12 773 Eur sumą; 3) atsižvelgiant į Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (7)-1.7-3417, kuriame nurodoma, kad iki 50 procentų išgaunamų valstybinių gamtos išteklių karjere gali būti deklaruojama kaip smėlis, perskaičiuota Patikrinimo aktu apskaičiuota suma ir, vertinant, kad 50 procentų Kegrių telkinyje išgaunamų išteklių sudaro smėlis, už išgautą ir nedeklaruotą žvyro kiekį Kegrių žvyro telkinyje patvirtino 40 357 Eur sumą (1 t., b. l. 93–103); 4) Patikrinimo akte paskaičiuotos 7 320 Eur sumos už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos nepatvirtino, kadangi kasybos sklypo ribos viršytos 800 m² (mažiau nei 0,5 ha) ir nebuvo pažeistos žemės sklypo ribos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo, Žemės gelmių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos.

MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.

MUVGIĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.

Pagal MUVGĮ 8 straipsnio 1 dalį, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. Pagal šio straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, o pagal 3 dalį – Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Dėl Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdė kasybą bei išgavo 92 m³ smėlio ir kad pareiškėja už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdė kasybą bei išgavo 3162 m³ smėlio. Pareiškėja teismo prašo sumažinti Bendrovei papildomai patvirtintą mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 92 m³ smėlio iki 74,40 euro, už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 3162 m³ smėlio iki 2 554,60 euro.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog MUGVIĮ apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, tačiau pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą bei remdamiesi proporcingumo principu, teisingumo bei protingumo kriterijais, šį mokestį gali sumažinti (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.“ Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Pareiškėja, prašydama sumažinti jai pritaikytas sankcijas, nurodė, kad vykdant kasdienę gamtos išteklių gavybą, naudojant sunkiąją techniką Bendrovės darbuotojai dėl neatsargumo galėjo pažeisti sklypų ribas, kadangi šios ribos nesutampa su Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribomis ir nėra aiškiai vizualiai matomos, kadangi jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta. Pareiškėjos manymu, atsižvelgiant į šias pažeidimo padarymo aplinkybes, Bendrovei pritaikyta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių kasybos sklypų ribų išgautą smėlį paskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. darbuotojams dėl neatsargumo pažeidžiant sklypų ribas, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui, nustatytam atsakovo priimtame Sprendime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovė jau daug metų Jautmalkių ir Bamabalų smėlio telkiniuose vykdo veiklą žemės išteklių kasybos srityje ir jai tiek kasybos sklypų, tiek nuomojamų žemės sklypų ribos turi būti žinomos. Tuo labiau, kad pati Bendrovė nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartimis ir leidimu Nr. 53p-08 Bendrovei suteikta teisė vykdyti gamtos išteklių gavybą 7,3 ha ir 9,2 ha kasybos sklypuose, tuo metu jau žinant, kad dalis nurodytų kasybos sklypų išeina už Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Tačiau Bendrovė, žinodama šias aplinkybes, ir toliau vykdė kasybos darbus už kasybos sklypo ribų, kas rodo pačios Bendrovės aplaidumą ir nerūpestingumą. Teismo vertinimu, Bendrovės vadovybė turėtų reguliariai tikrinti, ar jos darbuotojai vykdydami kasybos darbus neviršija tiek kasybos sklypų, tiek nuomojamų žemės sklypų ribų, ar riboženkliai nėra sunaikinti. Bendrovė turi prisiimti atsakomybę už dėl savo aplaidumo ir jos darbuotojų nerūpestingumo ir neapdairumo padarytus pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuoti mokesčiai reikšmingai darytų įtaką Bendrovės finansinei padėčiai ir / ar ūkinei veiklai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo šiuos mokesčius mažinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo dalis, kurioje prašoma sumažinti paskaičiuotus mokesčius už Jaumtalkių ir Bamabalų smėlio telkinių kasybos sklypų ribų išgautą smėlį, atmetama kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl Kegrių žvyro telkinio

Byloje nustatyta, kad Skyrius, atlikęs planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, Patikrinimo aktu nustatė ir padarė išvadas, kad:

Bendrovė 2017 m. deklaravo 11855 m³ naudingųjų iškasenų (7644 m³ smėlio ir 4211 m³ žvyro), kai tuo tarpu markšeideriniame plane (2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d.) nurodytas išgautų gamtos išteklių rūšis ir kiekis – 12935 m³ žvyro. Konstatuota, jog iš viso Bendrovė 2017 m. išgavo ir nedeklaravo 8724 m³ (12 935 m³-4211 m³) žvyro. Iš jų 7644 m³ nedeklaruoti 2017 m., o 1080 m³ (8724 m³-7644 m³) nuslėpta ir nedeklaruota 2018 m. I ketvirtyje;

Bendrovė 2018 m. deklaravo 38545 m³ naudingųjų iškasenų (25 580 m³ smėlio ir 12 965 m³ žvyro), o markšeideriniame plane (2018 m. balandžio 3 d.–2018 m. lapkričio 8 d.) nurodyta išgautų gamtos išteklių rūšis ir kiekis – 38 543 m³ žvyro. Bendrovės deklaracijose deklaruotas bendras išgautų gamtos išteklių kiekis su markšeideriniame plane nurodytu išgautu žvyro kiekiu per 2018 m. II–IV ketvirtį praktiškai sutampa (39 tūkst. m³ / 38545 m³ / 38543 m³). Tačiau vertinant 2019 m. kovo 19 d. Bendrovės patikslintus deklaracijos duomenis, deklaruotas bendras gamtos išteklių kiekis ir markšeideriniame plane nurodytas žvyro kiekis nesutampa (1041 m³). Bendrovė, 2018 m. III ir IV ketvirtyje išgavusi 38 543 m³ žvyro, deklaravo tik 14004 m³ (įskaitant ir 2019 m. kovo 19 d. papildomai deklaruotą 1041 m³ kiekį) žvyro. Šių nustatytų duomenų pagrindu padaryta išvada, kad Bendrovė per šį laikotarpį nuslėpė ir nedeklaravo 24 539 m³ žvyro (38543 m³-14004 m³);

Bendrovė nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje išgavo ir iš viso nedeklaravo 33 363 m³ žvyro. Apskaičiuota mokesčio suma padidintu tarifu už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) pagal MUGVIĮ 6 straipsnį – 149 119 Eur.

Departamentas, Sprendimu išnagrinėjęs Bendrovės rašytines pastabas, iš esmės sutiko su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau įvertinęs Geologijos Tarnybos rašte nurodytą nuomonę, pakeitė Patikrinimo akto dalį dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio už 2017–2018 m. nuslėptus ir nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius Kegrių žvyro telkinyje. Sprendime nurodyta, jog įvertinus Geologijos tarnybos Rašte nurodytą nuomonę, kad iki 50 proc. išgaunamų valstybinių gamtos išteklių Kegrių karjere gali sudaryti smėlis, daroma išvada, jog likusi 50 proc. išgaunamų gamtos išteklių dalis yra žvyras. Sprendime Bendrovės nedeklaruoto žvyro kiekis apskaičiuotas tokiu būdu: iš atitinkamai apskaičiuoto žvyro kiekio atimtas Bendrovės deklaruotas žvyro kiekis ir nustatyta, kad: 1) 2017 m. Bendrovės nedeklaruotas žvyro kiekis sudaro 2256 m³ (12 935m³:2=6467,5 m³) (6467,5 m³-4211 m³=2256,5 m³); 2) 2018 m. nedeklaruotas žvyro kiekis sudaro 6306 m³ (38543 m³:2=19271,5 m³) (19271,5 m³-12965 m³=6306,5 m³). Viso įmonei už 2017–2018 metų laikotarpyje Kegrių telkinyje išgautą ir nedeklaruotą žvyro kiekį (8562 m³) Sprendimu apskaičiuota 40 357 Eur mokesčio suma, taikant padidintą mokesčio tarifą.

Pareiškėjos vertinimu ši ginčijamo Sprendimo dalis yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta, grindžiama tik teorine prielaida, kad Kegrių žvyro telkinyje išgaunamas smėlis negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso išgaunamų gamtos išteklių kiekio. Pareiškėja nurodo, kad ji išgaunamus gamtos išteklius į smėlį ir žvyrą deklaracijose skirsto pagal faktinę situaciją (išteklių granuliometrinę sudėtį) ir 2017–2018 metais yra sumokėjusi 50550 Eur mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklius (smėlį ir žvyrą). Pareiškėjos vertinimu, tyčinis išgauto žvyro deklaravimas, kaip išgauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti išgauto žvyro kiekį, šiuo atveju neturi jokios prasmės, nes mokesčio už valstybinius gamtos išteklius skirtumas šiuo atveju, Bendrovei deklaruojant 8562 m³ išgautų gamtos išteklius kaip smėlį (0,38 Eur / m³), o ne kaip žvyrą (0,44 Eur / m³), sudaro tik 550,33 Eur skirtumą, t. y. tik 1 proc. Bendrovės 2017–2018 metais sumokėto mokesčio už gamtos išteklius.

Minėta, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis suteikia teisę naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarius išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka jas ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išgaunamų išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą, kai tiriami ir (arba) naudojami išskaidytieji angliavandeniliai arba jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui (Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), kurios taip pat privalomos juridiniams asmenims, turintiems leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nustato, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekant, rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius. Taisyklių 21 punkte numatyta, jog naudingojo sluoksnio išteklio kiekio pokyčio, susidariusio tarp paskutinių dviejų naudingųjų iškasenų telkinyje atliktų matavimų, apskaičiavimas, atliekamas pagal telkinio atnaujinto markšeiderinio plano duomenis. Pagal Taisyklių 26 punktą – telkiniuose, kuriuose yra aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai, išgauto smėlio ir žvyro kiekiai yra apskaičiuojami atskirai. Taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu atlikus markšeiderinius matavinus apskaičiuotas telkinyje likusių išteklių kiekis skiriasi nuo nurodyto Žemės gelmių registre daugiau kaip 10 procentų (kvarcinio smėlio daugiau kaip 5 procentus), kartu su markšeideriniu planu Lietuvos geologijos tarnybai turi būti pateikta telkinio papildomos žvalgybos ataskaita, kurioje analizuojamos ir pagrindžiamos atsiradusios neatitikimo priežastys.

Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 10 punktas numato, jog leidimas išduodamas naudoti tik nustatyta tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Jeigu Taisyklių 10 punkte nurodytų išteklių ar žemės gelmių ertmių naudojamame objekte nėra pakankamai arba jie netenkina leidimo turėtojo, jam gali būti išduodamas pakartotinis leidimas ir jame numatomi tokių išteklių ar ertmių tyrimai (žvalgyba, paieška) sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šis leidimas suteikia teisę jo turėtojui vėliau prašyti pakartotinio leidimo naudoti jo lėšomis išžvalgytus išteklius arba ertmes (Taisyklių 11 punktas).

Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-146, (ginčui aktuali tiek redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d., tiek redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 14 d.) nustato kietųjų naudingųjų iškasenų tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytų išteklių kiekį ir kokybę pateikimo aprobavimui reikalavimus bei apibrėžia išteklių aprobavimo (darbų metodikos ir apimčių pagrįstumo, išteklių kiekio ir kokybės nustatymo patikimumo vertinimo bei sprendimo įrašyti išžvalgytus išteklius į Žemės gelmių registrą priėmimo ir kt.) eigą (1 punktas).

Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos pildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 II dalies „Deklaracijos KIT708 formos užpildymas“ 16 punkte numatyta, jog deklaracijoje privaloma pateikti duomenis apie išgautas naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Deklaracijoje, be kitų nustatytų reikalavimų, 14 laukelyje turi būti nurodytas mokesčio mokėtojo tam tikros savivaldybės per mokestinį laikotarpį išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais (pvz. gintaras) nustatomas pagal išteklių naudotojo privalomą vykdyti išgaunamų valstybinių gamtos išteklių apskaitą, o 15 laukelyje – mokesčio mokėtojo mokamas mokestis už per mokestinį laikotarpį atitinkamos savivaldybės išgautą atitinkamos rūšies išteklių kiekį.

Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. išdavė Bendrovei Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes NR. 53p-08 Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro išteklius pagal pridedamų naudoti sutarčių sąlygas (1 t., b. l. 175). 2008 m. rugsėjo 8 d. Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartyje be kitų sąlygų taip pat numatyta, kad detaliai išžvalgyti vertingi Kegrių telkinio žvyro ištekliai 23,3 ha plote sudarė 1411 tūkst. kub. m. (išteklių identifikavimo kodas – 111). Ištekliai patvirtinti Teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1974 m. gegužės 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 6(205). Išteklių naudojimo būklė – Telkinio žvyro išteklių likutis 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 699 tūkst. kub. m. Sutarties galiojimo terminas – 2008 m. rugsėjo 15 d.–2029 m. sausio 12 d. (Sutarties 1, 2, 3, 11 punktai) (1 t., b. l. 182, 183). Taigi Bendrovei skirta naudoti Kegrių teikinio naudingosios iškasenos rūšis (žvyras) yra apibrėžta 2008 m. rugsėjo 8 d. Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei Kegrių telkinio žvyro išteklių sutartimi.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjos Geologijos tarnybai ginčo laikotarpiu pateiktuose markšeideriniuose planuose išgautų gamtos išteklių rūšis nurodyta žvyras, taip pat nurodyti išgauto ir liekančio gamtos išteklio – žvyro, kiekiai bei kiti parametrai. Geologijos tarnybai teiktose Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitose 2-KN pareiškėja deklaravo iškastą naudingąją iškaseną – žvyrą, o ne žvyrą ir smėlį. Tuo tarpu tik deklaracijose VMI pareiškėja deklaruoja dvi išgaunamų naudingųjų išteklių rūšis, t. y. žvyrą ir smėlį. Kaip matyti iš pateiktų deklaracijų, daugumoje jų išgaunamo smėlio kiekis yra nurodomas žymiai didesnis negu išgaunamo žvyro bei atitinkamai pagal skirtingus tarifus mokamas mokestis už išgautus naudingus išteklius. Deklaracijos patvirtina, kad pareiškėja tokiu principu mokėdavo mokesčius už valstybinius gamtos išteklius ir ankstesniais laikotarpiais.

Kolegijos vertinimu, byloje esantys objektyvūs įrodymai bei aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja Kegrių telkinyje išgavo naudingąją iškaseną – žvyrą, ir būtent išgauto žvyro kiekius už mokestinį laikotarpį privalėjo deklaruoti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos deklaracijose deklaruotus naudingos iškasenos – smėlio – faktiškai išgautus kiekius. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad ji deklaracijose deklaravo gamtos išteklius pagal jų granuliometrinę sudėtį kaip smėlį ir žvyrą, nepagrindžia tokio naudingųjų iškasenų deklaravimo teisinio pagrindo ir nepatvirtina pareiškėjos deklaracijose nurodyto (kaip išgauto) smėlio kiekio. Ataskaitose 2-KN nurodytas iš iškastos naudingos iškasenos (žvyro) pagamintas smėlio kiekis taip pat nesuteikia teisės pareiškėjai deklaracijose kaip išgaunamą naudingąją iškaseną nurodyti smėlį, nes Leidimas, Sutartis ir markšeideriniai planai patvirtina, jog pareiškėjos išgaunama naudingoji iškasena – žvyras.

Minėta, kad tik detalios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai įrašomi į Žemės gelmių registrą, o išduodant Leidimą naudoti gamtinius išteklius ir į gamtinių išteklių naudojimo sutartį kaip galutinai konkretūs išžvalgytų ir skirtų naudotojui šių išteklių kiekiai. Geologijos tarnyba 2019 m. gegužės 14 d. rašte yra nurodžiusi, jog Bendrovė nėra atlikusi eksploatuojamo telkinio papildomų geologinių tyrimų, kurie patikslintų jai skirtame kasybos sklype slūgsančių žemės gelmių išteklių būklę, t. y. išteklių kiekį, rūšį arba kokybines charakteristikas bei pažymėjusi, jog tuo atveju, jei dalis faktiškai išgautų išteklių, dėl jų kokybinių charakteristikų, neatitinka Žemės gelmių registre nurodytų, telkinį eksploatuojanti Bendrovė turi teisę organizuoti jai skirto naudoti Kegrių telkinio ploto papildomą geologinę žvalgybą, siekiant patikslinti jų kasybos sklype esančių žemės gelmių išteklių būklę, kokybę (1 t. b. l. 117). Taigi pareiškėja nėra atlikusi Kegrių žvyro telkinio detalios žvalgybos, taigi ir neteikusi Geologijos tarnybai prašymo atitinkamai pakeisti Leidimo bei Kegrių telkinio išteklių naudojimo sutarties duomenis.

Sisteminė aukščiau nurodytų teisės aktų normų analizė leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė neturėjo teisės deklaracijose atskirai apskaityti ir smėlį, ir žvyrą, kaip išgautus gamtos išteklius, nes nebuvo tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo – nebuvo atlikusi telkinio papildomos žvalgybos, kurios metu būtų atlikta smėlio ir žvyro nuogulų pasiskirstymo Kegrių žvyro telkinyje analizė bei atskirai apskaičiuotas karjere esantis smėlio ir žvyro kiekis bei apibūdinti jų kokybiniai rodikliai, neturėjo leidimo smėlio gavybai ir atitinkamai sudarytos sutarties dėl atitinkamos rūšies gamtos išteklio (smėlio) naudojimo. Bendrovei neatlikus šių veiksmų, ji teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo deklaruoti Kegrių žvyro telkinyje išgautą naudingąją iškaseną – žvyrą, ir atitinkamai mokėti už šią iškaseną nustatyto dydžio mokesčius. Ta aplinkybė, kad per apskaitomą laikotarpį bendras pareiškėjos išgautų ir deklaruotų gamtos išteklių kiekis (smėlio ir žvyro) atitinka Kegrių telkinio markšeideriniame plane nurodytus išgauto žvyro kiekius, kolegijos vertinimu, nesuteikia teisės spręsti, kad pareiškėja deklaravo visą iš Kegrių karjero išgautą žvyro kiekį. Tai, kad Bendrovė sumokėjusi mokesčius už bendrą išgautą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį, nepaneigia aplinkybės, kad ji nedeklaravo viso išgauto žvyro kiekio.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog išgauto žvyro deklaravimas kaip išgauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti išgauto žvyro kiekį, neturi jokios prasmės, nes Bendrovei deklaruojant 8562 m³ išgautus gamtos išteklius kaip smėlį, o ne kaip žvyrą, mokesčio skirtumas sudarytų tik 550,33 Eur. Patikrinimo akte nustatyta, jog Bendrovė tokiu būdu už ginčo laikotarpį nedeklaravo 33 363 m³ žvyro. Taigi mokesčio skirtumas nuo tokio dydžio nedeklaruoto žvyro kiekio sudarytų akivaizdžiai didesnį mokesčio skirtumą Bendrovės naudai. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateiktos deklaracijos už ankstesnius mokestinius laikotarpius patvirtina, jog Bendrovė tokiu principu deklaracijas pildydavo ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais.

Dėl nurodytų priežasčių, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją konstatuotina, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovė deklaravo mažiau negu išgautas žvyro kiekis. Kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu apskaičiuodamas mokesčio sumą padidintu tarifu, taikė palankiausią pareiškėjai skaičiavimą (už išgautus ir nedeklaruotus 8562 m³ žvyro Kegrių telkinyje ) bei vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo dalies dėl 40 357 Eur mokesčio sumos padidintu tarifu patvirtinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.