Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. 2016 m. rugsėjo 8 d., apie 07.55 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Taip P. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis pažeidė kelio ženklinimo Nr. 1.21 (eismo juosta skirta tik maršrutiniam transportui), Nr. 1.28 taksi, Nr. 1.29 4+, Nr. 1.30 elektromobilis reikalavimus. Taip P. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra policijos pareigūno M. G. 2016 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniu pranešimu bei paties P. V. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Jis nurodė, kad 2013 metais išėjo įstatymo papildymas, kuomet buvo priimta, kad neturint dvejų metų vairavimo stažo ir padarius mažiausią pažeidimą, reikės išklausyti kursus. Jam vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2012 m. iki 2014 m., 2012 metais jam pirmą kartą buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet per tą dvejų metų vairavimo stažo laikotarpį jis padarė nežymų pažeidimą ir pagal 2013 metų įstatymą jis turėjo išklausyti kursus. Pats kaltas, kad nežinojo. Vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė, kadangi tik atsidarė įmonė ir reikėjo pastoviai važiuoti. Gailisi. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų, taip pat paties P. V. paaiškinimų matyti, kad jam vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2012-05-29, ir jis galiojo iki 2014-05-29, o 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas jam išduotas nebuvo. Policijos pareigūno M. G. 2016 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus per VRM duomenų bazę paaiškėjo, kad P. V. buvo baustas 2014-02-14 pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir per metus nuo pažeidimo dienos nėra praėjęs prasižengusių vairuotojų kursų. Asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų yra laikomas pradedančiuoju vairuotoju (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 46 dalis). Taigi P. V. nuo 2012-05-29 iki 2014-05-29 turėjo pradedančiojo vairuotojo statusą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, „pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos“. Papildomas vairuotojų mokymas pradedantiesiems vairuotojams yra numatytas tuomet, kai šie vairuotojai pažeidžia KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), taip pat sukelia eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 40 dalies 1 punktas). Papildomo vairuotojų mokymo tvarka yra numatyta Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Iš paties P. V. paaiškinimų, taip pat jau minėto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei duomenų apie P. V. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad P. V., būdamas dar pradedančiuoju vairuotoju, padarė KET pažeidimą, tai yra viršijo leistiną greitį daugiau nei 20 km/h, bet mažiau nei 30 km/h (ATPK 124 straipsnio 3 dalis), todėl, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi bei to paties įstatymo 2 straipsnio 40 dalies 1 punktu, jis privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. Tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad P. V. jokių papildomų vairuotojų mokymų per nustatytą terminą nebaigė. O remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (aktuali akto redakcija) 45² punktu, „pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, ir per 1 metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigusiems papildomo vairuotojų mokymo, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ir naujas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, išduodamas tik perlaikius turėtų transporto priemonių kategorijų vairavimo egzaminą. Šis vairuotojo pažymėjimas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą keičiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamų pažeidimų padarymo metu P. V. teisės vairuoti automobilį neturėjo, kadangi teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinęs, todėl jo veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra kvalifikuoti tinkamai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – P. V. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, taip pat į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – P. V. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. V. – anksčiau dar kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir ne vieną kartą už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, turi kelias galiojančias nuobaudas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau P. V. skirtinos baudos, artimesnės minimalioms ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytoms baudoms. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, bei jam paskirti:

pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 30 € (trisdešimties eurų) baudą;pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti – 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16061313835, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.